Laisvas ir savarankiškas kiekvieno žmogaus pasirinkimas liberalams – svarbiausias prioritetas.

Žvelgiant į Europos Parlamento (EP) rinkimuose dalyvaujančias partijas reikia pripažinti, kad būtent Lietuvos liberalų sąjūdis nuosekliausiai vadovaujasi europietiškomis vertybėmis.
Pasak sąrašo lyderio Seimo nario Gintaro Steponavičiaus, liberalai vertina kiekvieno žmogaus gyvenimo būdo pasirinkimą ir siekia pašalinti visas biurokratines kliūtis jam veikti laisvai ir savarankiškai. Liberalai tai laiko svarbiausiu tikslu. Pavyzdžiui, sveikatos apsaugos srityje pinigai turėtų eiti paskui pacientą, švietimo srityje reikia numatyti finansavimą asmeniui, o ne institucijai ir t.t.
“Rinkėjams nesame katė maiše. Jie žino, kad liberalai visuomet palaikys dirbančius ir kuriančius žmones. Esame prognozuojama partija ir laikomės savo žodžio, todėl pasitikėjimas mūsų partija ir toliau didėja. Turime aiškią ir nuoseklią darbotvarkę sprendimų, kurių reikia Lietuvai ir Europai. Nevertiname ES aklai vien teigiamai ar neigiamai. Suvokdami ES netobulumus ar kliuvinius kiekvieno žmogaus laisvei dirbti ir kurti, žinome, kaip juos šalinti, ir nuoširdžiai to siekiame kartu su bendraminčiais Europoje”, – sako G.Steponavičius, pabrėždamas, kad norėtų matyti Lietuvą kaip atvirą valstybę, nesergančią įvairiomis fobijomis.

ES parama – ne vien žemės ūkiui
Susiformavęs stereotipas, kad ES naudingiausia žemės ūkio sektoriaus atstovams. Tačiau didžiulės ES lėšos tenka ir kitoms sritims, pavyzdžiui, švietimui ir mokslui.
G.Steponavičius įsitikinęs, kad ES paramą galima sąmoningai nukreipti į tas sritis, kurios leidžia mums sparčiau žengti į priekį. Ir tai lengva įrodyti faktais. Neseniai paminėjus Lietuvos narystės ES dešimtmetį galima tik priminti, kad nebūtume šoktelėję 20 proc. ES vidurkio pagal BVP vienam gyventojui (nuo 52 proc. 2004-aisiais iki 72 proc. šiuo metu), jei ES lėšos nebūtų panaudotos tikslingai.
Keliaujant po Lietuvą tuo nesunku įsitikinti. Šalis keičiasi, pradedant švaresniu vandeniu, sutvarkytais šaligatviais ar renovuotais viešaisiais pastatais, baigiant investicijomis į žmogiškąjį potencialą.
“Dirbdamas švietimo ir mokslo ministru turėjau puikią progą krizės akivaizdoje sutelkti paramą daugiau nei penkiems šimtams švietimo įstaigų – mokyklų ir darželių šalyje, tai leido turėti darbo ir verslui. Visoje Lietuvoje daugiabučių namų buvo renovuota ne daugiau nei viešųjų įstaigų, – primena parlamentaras. – Investicijoms į penkis mokslo, studijų ir verslo slėnius skirta apie milijardą litų. Tai darėme žinodami, kur glūdi mūsų tautos potencialas. Su šiomis investicijomis atsivėrė Lietuvoje dar neegzistavusios mokslo ir technologijų pažangos galimybės.”
Liberalo teigimu, dabar sustoti nevalia. Sukūrę būtiną infrastruktūrą turime toliau protingai išnaudoti ES teikiamas galimybes skatindami švietimo ir mokslo potencialą, plėtodami tarptautinius projektus, susigrąžindami išvykusius šviesiausius protus į Lietuvą. Tai investicijos, kuriančios didelę pridėtinę vertę. Lietuvos sėkmė priklauso nuo aukštųjų technologijų plėtros ir inovacijų, dėl to mums būtina išnaudoti visas ES teikiamas galimybes. Inovacijos neturi sienų, todėl tiek laisvas žmonių judėjimas švietimo ar pažintiniais tikslais, tiek tarptautinių projektų ir verslo plėtojimas ES erdvėje duotų pridėtinę vertę kiekvienam Lietuvos piliečiui.

Dešimtmetis suteikė pasitikėjimo
Lietuva ką tik paminėjo stojimo į ES dešimtmetį. G.Steponavičius pripažįsta, kad mūsų siekiai stojant į ES buvo labiau grindžiami idealizmu nei racionalia prognoze, ką šis sprendimas suteiks valstybei. Nors teko atlaikyti nemenkus iššūkius ir vidines permainas, vis dėlto mūsų tauta pademonstravo gebėjimą susitelkti ir judėti pirmyn. Tai ypač pasakytina apie Lietuvos verslo sektorių, kuris greičiau nei kas kitas prisitaikė prie kintančių sąlygų ir eksporto apimtis iš Rytų rinkų operatyviai perorientavo į ES erdvę. Tai tik įrodo, kad išties gebame atsakingai naudotis savo laisve.
“Džiaugiuosi, kad lietuviai yra bene pozityviausiai visoje ES nusiteikę dėl narystės ir tokį požiūrį sugebėjome išlaikyti iki šiol. Tai rodo, kad žmonių lūkesčiai pasiteisino. Dabar kaip niekada aiškiai vėl įsitikiname, kad Lietuvos integracija į Vakarus suteikia ne tik ekonominį stimulą, bet ir saugumo garantijas. Šį potencialą privalome panaudoti kartu su savo kolegomis ES ruošdamiesi ateities iššūkiams”, – pabrėžia G.Steponavičius.
Pasak parlamentaro, ES turi tapti inovacijų sąjunga. Tai kryptis, kurios tikslas – tiltų tarp mokslo ir verslo tiesimas bei nuolatinis atsinaujinimas diegiant mokslą ir inovacijas.
“Šią sritį suprantu kaip tiesioginę paramą Lietuvai siekiant tapti dar sėkmingesnei ir lyderiauti tarp ES valstybių. Savo veiklą EP siečiau su mokslo ir technologinės pažangos sritimi. Pati ES stiprėtų panaikinusi nebūtinus vidinius laisvo žmonių, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo barjerus bei užtikrinusi verslo ir mokslo sinergiją”, – nurodo kandidatas į Europarlamentą.
Liberalai nusiteikę aktyviai ginti Lietuvos interesus siekiant bendros ES energetikos politikos ir verslo pažangos. Šios partijos atstovai atvirai visiems deklaruoja, kad išlaikydami vakarietišką veikimo kryptį turi konkrečių pasiūlymų dėl ES vykdomos politikos.
***
Politinė reklama. Apmokėta iš politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio rinkimų kampanijos sąskaitos. Užsakymo Nr. BSS2223.