Visais metų laikais, o ypač šiltesniu oru suintensyvėja gaiviųjų gėrimų vartojimas.

Kaip teigia Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Indrė Karpovienė, pagal sveikos mitybos rekomendacijas, sveikam žmogui per parą rekomenduojama išgerti 2–3 litrus skysčių, didžiąją jų dalį turi sudaryti geriamas vanduo. Dalį skysčių gauname su maistu (su sriuba bei gėrimais – iki 1500 ml, vaisias, daržovėmis, mėsa, duona bei kitais maisto produktais – iki 1000 ml), tačiau tikrų skysčių būtina per parą išgerti apie 2 litrus prarastam vandeniui kompensuoti. Gazuotus gėrimus galima pakeisti šviežiai spaustomis vaisių sultimis arba kompotu, kisieliumi iš savo mėgstamų uogų, įdedant slyvų bei obuolių, pagardinant cinamonu.

Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) kasmet atliekama daugiau nei 800 tūkst. laboratorinių tyrimų. Pasak instituto direktoriaus Gedimino Pridotko 2010 m. atlikti 558 ir per 2011 m. pirmą pusmetį – 509 laboratoriniai gaiviųjų gėrimų tyrimai saldiklių, dažiklių, cheminių priemaišų, E.coli, koliforminių bakterijų, sunkiųjų metalų, aerobinių kolonijų, salmonelių, cezio, stroncio bei juslinių rodiklių atžvilgiu. Praeitų metų tyrimuose– 15 teig. (2 – jusliniai rodikliai, 10 – aerobinių kolonijų skaičius, 3 – kiti rodikliai), o šiais – teigiamų nerasta.

Kad vartotojams būtų paprasčiau pasirinkti gaivųjį gėrimą, NMVRVI specialistai rekomenduoja įsidėmėti keletą aspektų.

Gaiviųjų gėrimų kategorijos

Nealkoholiniu gėrimu laikomas negazuotas ar gazuotas gėrimas, gaminamas iš geriamojo, šaltinio ar natūralaus mineralinio vandens, pridedant ar nepridedant įvairių maisto medžiagų ir (ar) maisto priedų, kurio alkoholio koncentracija neviršija 0,5 tūrio proc.

Gaivusis gėrimas – tai saldintas nealkoholinis gėrimas. Gaivieji gėrimai skiriasi pagal išvaizdą, naudojamas žaliavas, gamybos technologiją, paskirtį, energinę vertę. Pagrindinė gaiviojo gėrimo sudedamoji dalis yra vanduo, kita – sirupai, sultys, pieno produktai, vitaminai, maisto priedai, anglies dioksidas, kitos sudedamosios dalys. Gaivieji gėrimai skirstomi į šias kategorijas:

-      Aromatizuotas gaivusis gėrimas – gaivusis gėrimas, į kurį pridėta kvapiųjų medžiagų ir (ar) jų preparatų, prieskoninių žaliavų ekstraktų ir kitų kvapiųjų maisto produktų.

-      Gaivusis gėrimas su sultimis – gaivusis gėrimas, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 5 proc. vaisių, uogų, daržovių sulčių arba jų mišinių.

-      Gaivusis energinis gėrimas – gaivusis gėrimas, kurio sudėtyje yra vitaminų ir tonizuojamųjų ar stimuliuojamųjų augalinių medžiagų (kofeino, guaranino, ginsenozidų, taurino ir pan.).

-      Gaivusis giros gėrimas – gaivusis gėrimas, gaminamas iš giros misos koncentrato ir (ar) kitos grūdinės žaliavos, pridedant vandens, cukraus, maisto priedų, kvapiųjų medžiagų ir kt.

-      Giros skonio gaivusis gėrimas – gaivusis gėrimas, gaminamas įdedant giros skonio kvapiųjų medžiagų, kurio sudėtyje nėra giros koncentrato ir kitų grūdinių žaliavų.

Vanduo. Nealkoholinių gėrimų grupei priskiriamas ir stalo vanduo, kuris gaminamas į geriamąjį vandenį pridedant natūralaus mineralinio vandens arba šaltinio vandens, arba mineralinių medžiagų. Gėrimas gali būti aromatizuotas kvapiosiomis medžiagomis ir (ar) vitaminizuotas. Dar viena stalo vandens kategorija – aromatizuotas stalo vanduo. Tai stalo vanduo, geriamasis vanduo, natūralus mineralinis vanduo arba šaltinio vanduo, į kuriuos pridėta kvapiųjų medžiagų.

Gira – gėrimas, gaminamas rauginant giros misą mikroorganizmų kultūrų raugu, po rauginimo pridedant arba nepridedant cukrinių ir kitų maisto žaliavų bei maisto priedų, kurio alkoholio koncentracija neviršija 1,2 tūrio proc.

Saldikliai

Tradiciškai gaivieji gėrimai saldinami cukrumi, tačiau juos galima saldinti ir fruktoze (vaisių cukrumi), o tokius produktus su fruktoze gali vartoti diabetu sergantys asmenys. Vis dažniau gaiviuosius gėrimus imta saldinti cukraus pakaitalais – saldikliais.

Saldiklių, kaip ir kitų maisto priedų, kiekiai griežtai reglamentuojami Lietuvos higienos normoje HN 53:2010 „Leidžiami vartoti maisto priedai“.  Ženklinant maisto produktus su saldikliais ar su saldikliais ir cukrumi, kaip aiškina NMVRVI Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja I. Karpovienė, šalia produkto pavadinimo atitinkamai turi būti užrašas „Su saldikliu (saldikliais)“ ar „Su cukrumi (cukrais) ir saldikliu (saldikliais)“. Saldikliai kaip ir kiti maisto priedai turi būti ženklinami nurodant grupinį pavadinimą ir tarptautinį numerį (pvz., „saldiklis E 951“)  arba nurodant grupinį pavadinimą ir maisto priedo pavadinimą (pvz., „saldiklis aspartamas“).

Produktų, turinčio saldiklio aspartamo (E 951) etiketėse privalu nurodyti „Turi fenilalanino šaltinį“. Tai svarbu žmonėms sergantiems fenilketonurija. Kai kurie saldikliai yra specifinio skonio, todėl norint išgauti malonesnį gėrimo skonį, saldikliai maišomi. Kai kurie saldikliai, pavyzdžiui, polioliai – gaunami iš natūralių medžiagų, gėrimuose gali būti vartojami įvairiais kiekiais, tačiau pridedant daugiau kaip 10 proc. poliolių, maisto produktų etiketėse, anot specialistės, gamintojas turi pažymėti „Vartojimas dideliais kiekiais gali laisvinti vidurius“.

Lietuvoje kaip ir visoje Europos Sąjungoje draudžiama vartoti saldiklius kūdikių ir mažų vaikų maistui, taip pat kūdikių ir mažų vaikų, turinčių sveikatos sutrikimų maistui, nebent yra specialus paskyrimas.

Medžiagos, vartojamos gaiviųjų gėrimų gamyboje

Taip pat gaiviųjų gėrimų gamybai galima naudoti konservantus, dažiklius, antioksidantus, kvapiąsias medžiagas. Ženklinant gaiviuosius gėrimus, kurių sudėtyje yra vienas ar daugiau šių maisto dažiklių: oranžinis geltonasis E110, chinolino geltonasis E104, karmoisinas (E122), raudonasis dažiklis (Allura Red) (E129), tartrazinas (E 102), raudonasis ponso dažiklis 4 R (E 124) etiketėje turi būti nurodoma „dažiklio (-ių) pavadinimas arba E numeris: „gali neigiamai paveikti vaikų aktyvumą ir dėmesį“.

Atkreiptinas dėmesys, kad giros gamyboje galima vartoti karamelių spalvos dažiklius (E 150 a-d), pieno rūgštį E 270, askorbo rūgštį  E 300, natrio askorbatą E 301, citrinų rūgštį E 330, akacijų sakus E 414, natrio benzoatą E 211, kalio sorbatą E 202.

Energinių gėrimų sudėtyje yra tonizuojančių medžiagų ir kaip teigia NMVRVI Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja I.Karpovienė svarbu žinoti, kad  tam tikroms žmonių grupėms šios tonizuojančios medžiagos nėra rekomenduotinos, todėl derėtų atidžiai perskaityti ir energinių gėrimų etiketėse pateiktą informaciją apie specialias vartojimo sąlygas. Kai gėrime kofeino daugiau kaip 150 mg/l, etiketėje turi būti užrašas „Turi daug kofeino“ ir nurodomas kofeino kiekis mg/100 ml.

Gaiviuosius gėrimus galima papildyti vitaminais ir mineralais. Gamintojai papildo maisto produktus vitaminais ir mineralais siekdami įvairių tikslų, pavyzdžiui, atstatyti jų kiekį, jei jis sumažėjo gamybos, sandėliavimo ar apdorojimo metu, arba suteikti jiems maistinę vertę, panašią į maisto produktų, kurių pakaitalais jie gali būti. Vitaminai ir mineralai taip pat gali būti dedami technologiniais tikslais kaip priedai, dažikliai ar kvapiosios medžiagos.

Vitaminai ir mineralai turi būti pridėti vadovaujantis konkrečiais Europos Sąjungos teisės aktais. Gėrimai yra vieni iš populiariausių tokių produktų pavyzdžių, kurie yra vitaminizuojami. Dažniausiai gėrimai papildomi A, C, E vitaminais ir folio rūgštimi.

Gėrimai gali būti dirbtinai prisotinti anglies dioksido. Pagal jo kiekį gazuoti gėrimai yra skirstomi į stipriai gazuotus, gazuotus ir silpnai gazuotus.

Prisiminkime, kad žmogaus energijos pagrindas – maistas, tad su meile ir atida rinkimės tai – kas sveika mūsų organizmui.