Sukanka dveji metai nuo šio Seimo rinkimų dienos. Pasiekta ta riba, kada, kaip rodo visų ankstesniųjų Seimų patirtis, paaiškėja, ar parlamento naujokai sugebės tapti visaverčiais politikais, ar kaip drugeliai žvakės liepsnoje sudegs per kitus rinkimus. Didžiausia praėjusių Seimo rinkimų naujiena bei staigmena – Arūno Valinsko suburta pramogų verslo žvaigždučių ir žvaigždukų partija gan įtikinamai parodė, kad Seimo narių duona jiems per sprangi, tad po kitų rinkimų vargu ar bent vienas jų pratęs parlamentaro karjerą. Didžiuma, manau, todėl, kad paprasčiausiai rinkimuose nebedalyvaus.

Geriausiai tai rodo faktas, kad A.Valinskas kartu su žmona Inga galutiniai persikėlė iš Seimo salės į savo tikruosius namus – televizijos ekraną. Savaitgaliais šokanti ir kitus šokti raginanti I.Valinskienė netgi darbo sutartį su viena komercine televizija sudarė, nors sveikas protas ir Seimo statutas politikui draudžia tai daryti. Bet I.Valinskienė – ne politikė. Priešingai nei jos vyras, ji netgi nebandė tokia tapti. A.Valinskas – iš tiesų, akivaizdžiai ir nuoširdžiai bandė tapti rimtu politiku, stengėsi perprasti įstatymų kūrimo ir darbo valdančiojoje koalicijoje ypatumus. Bet jam nepavyko. Tad ir grįžo prie to, ką geriausiai išmano – linksminti žmones.

Kaip ir kiti kadaise jo partijai priklausę parlamentarai Donalda Mieželytė ir Rokas Žilinskas, kurie kartu su Valinskais sukinėjosi televizijų sezono atidaryme. Mat tarp kitų, pakvailioti mėgstančių, eterio žvaigždžių jaučiasi daug savesni nei tarp rimtų politikų, kuriuos lig šiol tik parodijuoti buvo pratę. Bet ar televizijų pasaulio gyventojai juos tebelaiko savais? Nes televizijų žiūrovams jie jau tampa tokie pat nemėgstami kaip ir dauguma tikrųjų Seimo narių.

Laidų žiūrimumo reitingai negailestingai liudija, kad Valinskai, televizininkų žargonu tariant, “nebeveža”. Netgi dirbtinė intriga, susijusi su neva Valinskų šeimos irimu, nesugebėjo pritraukti žiūrovų dėmesio ir beviltiškai pralaimėjo konkurentams. Nemanau, kad tai būtų atsitikę todėl, kad Inga ir Arūnas būtų praradę profesinius įgūdžius ir nebesugebėtų vesti laidų. Tiesiog žiūrovams jie jau siejasi nebe su pramogų pasaulio didžiūnais, o su nevykėliais politikais, kurie niekados nesugebėdavo sukviesti publikos prie ekranų.

Likimo ironija – A.Valinskas įkrito į tą pačią duobę, kurią daug metų pats stropiai kasė visiems politikams. Pradedant “Dviračio žiniomis” ir baigiant “Auksiniais svogūnais” jis darė viską, kad kaip galima labiau sukompromituotų Lietuvos politikus ir pačią politiką. Matydamas, kaip dalis Seimo narių, ministrų ir netgi prezidentų it veršiai klusniai staiposi ant scenos pagal jo komandas, A.Valinskas įtikėjo esąs galingesnis ir svarbesnis už juos, tad nesunkiai galintis pakeisti. Iš tiesų – pakeitė. Ir tą pačią akimirką savo paties išugdytų žiūrovų akyse tapo tokiu pat nekenčiamu nevykėliu kaip ir tie, kuriuos išstatydavo minios pajuokai.

Iki Seimo kadencijos pabaigos dar dveji metai. Jeigu jau šiandieną televizijos žiūrovai Valinskų nebenori matyti, tai kas bus tuomet? Gali atsitikti, kad politikais taip ir netapę, juodu (kaip ir kiti bendrapartiečiai) nebesugebės verstis įprastiniu amatu. Tad gal geriau palikti Seimą savo noru dabar? Ir patys nebesikankins, ir mūsų nekankins.