Etapais atliekamas konflikto dėl Kalnų Karabacho sureguliavimas nustatant šios srities statusą baigiamajame etape yra vienintelis būdas išspręsti problemą, pareiškė Azerbaidžano užsienio reikalų ministro pavaduotojas Arazas Azimovas.

“Tai vienintelis būdas, jeigu kas nors iš tikrųjų nori išspręsti Kalnų Karabacho problemą”, – sakė diplomatas interviu Turkijos leidiniui “Hurriyet Daily News Economic Review” per savo vizitą į Turkiją praėjusią savaitę.

Pasak A.Azimovo, pirmasis sureguliavimo etapas drauge su Armėnijos ginkluotųjų pajėgų išvedimu iš penkių iš septynių okupuotų Azerbaidžano rajonų aplink Kalnų Karabachą teritorijos taip pat numato Armėnijos sienos su Azerbaidžanu ir Turkija atidarymą.

Po to, pranešė ministro pavaduotojas, Armėnija išveda savo kariuomenę iš likusios okupuotos Azerbaidžano teritorijos, Kalnų Karabacho gyventojams armėnams suteikiamos saugumo garantijos, pradedamas darbas, kad azerbaidžaniečiai galėtų sugrįžti į šį regioną, po to abi šio regiono bendruomenės turi nustatyti savo buvimo Azerbaidžane formą.

“Tai turi vykti etapais, kiekvienas etapas remiasi ankstesniu etapu. Mes negalime pradėti bendradarbiavimo be teritorijų atkūrimo, mes negalime atstatyti ten būstų, kol Armėnijos kariuomenė neišvesta iš šių teritorijoje”, – pabrėžė A.Azimovas.

Ministro pavaduotojas pareiškė, kad Armėnijai bus tik naudingas toks konflikto sureguliavimo modelis.

“Tik kelios šalys iš tikrųjų suinteresuotos išspręsti problemą, ir Azerbaidžanas ir Turkija yra tarp jų”, – sakė diplomatas Turkijos leidiniui.

Derybų dėl Kalnų Karabacho kliuvinys yra šio regiono statusas. Spręsdami problemą tarpininkai mėgina suderinti du tarptautinės teisės principus: teritorijos vientisumo (kuriuo remiasi Baku) ir tautų teisės į apsisprendimą (Jerevano požiūris).

Turkija uždarė savo sieną su Armėnija dešimtojo dešimtmečio pradžioje.