"Veido" archyvas

Galvos skausmui gydyti yra daugybė įvairių vaistų, tačiau jų pasirinkimas iškart sumažėja, jei maitinate krūtimi. Kaip tuomet sau padėti?

Kartais manoma, kad galvos skausmas kyla dėl pačių smegenų skausmo. Tai nėra visiška tiesa.  Skausmas jaučiamas dėl tam tikrų receptorių dirginimo odoje, poodyje, minkštųjų galvos dangalų kraujagyslių sienelėse, smegenų dangaluose arba dėl keleto šių veiksnių. Galvos skausmo priežasčių yra labai daug, todėl kartais skausmo kilmę nustatyti itin sunku. Žindanti mama pirmiausia turėtų konsultuotis su savo gydytoju, kuris žino jos ligos istoriją. Suprantama, niekas nesiūlys pradėti malšinti skausmo vaistais – jie skiriami tik tada, kai nėra kito pasirinkimo. Iš pradžių išmėginkite natūralias, saugias priemones, kurių taip pat netrūksta.

Galva plyšta nuo įtampos

Šie skausmai pažįstami beveik visoms mamytėms. Skausmas dažniausiai prasideda vakare, po įtemptos dienos arba smarkiai susijaudinus. Įtampos tipo galvos skausmai apibūdinami kaip spaudžiantys, veržiantys, bet nepulsuojantys, nuo lengvo iki vidutinio intensyvumo. Skauda abiejose galvos pusėse, bet darbingumo skausmas dažniausiai neriboja. Pasitaiko, kad, be skausmo, moterį dar kamuoja ir pykinimas ar vėmimas, šviesos bei triukšmo baimė, galvos svaigimas. Manoma, kad šio tipo galvos skausmas vargina tuomet, kai dėl įtampos ar streso susitraukia sprando raumenys.

Kaip padėti? Įtampos tipo galvos skausmai gydomi tiek vaistais (žindyvėms tinka tik paracetamolis, nes jis mažiau kenkia vaikeliui), tiek nemedikamentinėmis gydymo priemonėmis: fizioterapija, refleksoterapija, žolelėmis (ramunėlių arbata, pasiflorų, bijūnų antpilais). Padeda ir autogeninė treniruotė – tai psichoterapijos metodas, vienijantis savitaigos, motorikos, psichikos ar vidaus organų funkcijų savireguliacijos elementus.

• Gerai padeda galvos masažas, mat jis pašalina raumenų įtampą – nemalonių pojūčių priežastį.
• Pabandykite pamasažuoti rankų pirštų galiukus, pieštuko galu suradusi patį jautriausią tašką.
• Galvos skausmą galite “iššukuoti” masažiniu šepečiu, tuomet kraujotaka suintensyvėja, o raumenys atsipalaiduoja.
• Galvos skausmus apmalšina kvėpavimo gimnastika.
• Kai kurioms padeda kvapų terapija.
• Kartais padeda kontrastinės vonelės, skirtos pėdoms ar plaštakoms. Pamirkykite jas skirtingos temperatūros vandenyje.

Kraujagyslės “stuksena” į smilkinius

Su kraujagyslėmis susiję galvos skausmai dažnai nėštumo metu sumažėja arba visai išnyksta (dėl hormoninių pokyčių), bet, nelaimei, po gimdymo vėl atsinaujina. Galvą mamytėms pradeda skaudėti keičiantis orams ar likus keletui dienų iki menstruacijų. Taip pat galvą nemaloniai suskausta po fizinio krūvio, pvz., užnešus mažylį laiptais į penktą aukštą. Be skausmo, dar juntamas silpnumas, galvos svaigimas ir t.t. Galvos skausmo priežastis gali būti kraujagyslių spazmai – jų išsiplėtimas arba susitraukimas. Esant tokiai būklei galvą tarsi skelia perpus. Skausmo pobūdis pulsuojantis, atrodo, stuksena į smilkinius, veidas atrodo išpurtęs, moteris jaučiasi lyg sudaužyta.

Kaip padėti? Laktacijos metu atsiradęs tokio pobūdžio galvos skausmas labai dažnai pasiduoda įvairioms fizioterapinėms procedūroms, todėl specialistas, įvertinęs skausmo pobūdį, gali parekomenduoti mamytei akupunktūrą, akupresūrą, lazerio terapiją ar taškinį masažą. Kita vertus,  skausmą malšinti reikia daugiausia naminėmis priemonėmis, pvz., drėgnais kompresais: karštais, jeigu veidas priepuolio metu bąla, ir šaltais – jei raudonuoja. Dažnai padeda galvos ir sprando masažas. Skausmo, kurio šaltinis yra kraujagyslės, profilaktikai specialistai rekomenduoja plaukimą. Liaudies medicinos šalininkai vartoja žolelių mišinius, į kuriuos įeina melisų, gudobelių, pelkinių pūkelių.

Kai plėšia vieną galvos pusę

Migrenos priepuolį dažniausiai paskatina stresas, o ypač – atsipalaidavimas po jo (pvz., savaitgalio galvos skausmas). Priepuolį gali sukelti ir menstruacijos, alkoholis, miego stoka, nereguliari mityba, kai kurie maisto produktai, pvz., šokoladas, riešutai, pelėsinis sūris. Nors pagrindinės migreną sukeliančios priežastys iki šiol nenustatytos, sukurta daug skirtingų hipotezių – kai kuriais atvejais manoma, kad migrena prasideda dėl kraujagyslių spazmo, kartais dėl deguonies bado tam tikroje zonoje, neretai jos priepuoliai siejami su serotonino – medžiagos, kuri dalyvauja perduodant nervinius impulsus, apykaitos pažeidimu. Pirmieji galvos skausmai gali būti pastebėti dar vaikystėje, o intensyviausiai pasireiškia esant 25–40 m. amžiaus.

Pagrindinis migrenos simptomas – nepakeliamo skausmo vienoje galvos dalyje priepuoliai, kurie gali tęstis nuo 4 val. iki trijų parų. Skausmas pulsuojančio pobūdžio. Apie 75 proc. sergančiųjų migrena jaučia pykinimą, vemia. Išsivėmus gali palengvėti. Skausmas sukelia padidėjusį jautrumą triukšmui, šviesai, o neretai ir kvapams. Priepuolis paprastai baigiasi miegu. Prieš migrenos priepuolį gali mirgėti arba dvejintis akyse, apsiblausti vaizdas, susiaurėti regėjimo laukas.

Kaip padėti? KSvarbu nustatyti migreną provokuojančius veiksnius. Užėjus priepuoliui siūloma atsigulti tamsiame, ramiame, vėsiame kambaryje, užsidengti šiltu apklotu. Galima bandyti išgerti paracetamolio tabletę. Fizioterapijos, akupunktūros metodus galima taikyti tiek priepuolio metu, tiek ir siekiant jo išvengti. Skausmą šiek tiek apmalšina lengvas masažas arba šiltos rankų vonios su eteriniais levandų, citrinų, pipirmėčių, mairūnų aliejais. Pykinimą kartais malšina imbieras, kai kuriais atvejais padeda didesni skysčių kiekiai.