Kristina ir Vidmantas Mockai-Stankevičiai dalijasi sava išmintimi: viena pagrindinių tėvų klaidų – noras mokyti vaiką. Ko jūs galite išmokyti sielą, kuri yra daug šviesesnė ir atsinešusi daugiau patirties už jus? Pakanka stebėti natūralų mažylio ritmą ir leisti jam būti savimi, sudaryti sąlygas skleistis. Taip pora augina savo devynių mėnesių dukrytę Karilę.

Pokalbio pradžioje Kristina sakosi dažnai pastebinti tėvų ir senelių norą savintis vaikus ar anūkus. Ji apskritai stebisi, kodėl vaikai gimsta panašūs į savo tėvus: “Juk tai kita siela, kitas žmogus, tiktai atėjęs per mus ir gyvenantis su mumis. Kažkurį laiką jie yra tėvų mokytojai. Panašumas greičiausiai yra todėl, kad tėvams taip lengviau priimti žmogutį, atėjusį į jų šeimą”.

Pasak moters, ir nėštumas yra natūrali būsena. Laukdamasi ji jautėsi puikiai, mažai kam leido kištis į šį šventą procesą, dievišką būseną. Tyrimo echoskopu ir siūlymo sužinoti lytį atsisakė. “Argi galima brautis į žmogaus namučius – mažo žmogelio mažą slaptą jaukią gūžtelę. Jei visiems reiktų mažylį pilvelyje matyti – pilvas būtų peršviečiamas. Taip, kaip yra, taip ir turi būti – gamta išmintingesnė už bet kurį profesorių. Kūdikėliui ir mamytei svarbiausia ramybė, tėvelio meilė, palaima ir vidinė tyla”, – šypsodamasis antrina žmonai Vidmantas.

Gyvenimas pagal Karilę

Keisti tie, kurie mano, kad kūdikėlį būtina maitinti kas tris valandas, migdyti tik ant nugarytės, o jei jau pradėjo stotis – tuoj būtinai skubinti vaikščiojimą. O Kristinai ir Vidmantui aišku, kad svarbiausia stebėti natūralų vaiko ritmą. Gimus Karilei jie visų pirma pažindinosi su ja – kada ji pasirinks valgyti, kada miegoti. Juk kūdikis valgo tada, kai yra alkanas, miega, kai nori miego. Deja, primesti vaikui savo valią gana lengva – jis yra labai atviras ir imlus.

“Vaikeliui atėjus į šį pasaulį reikia prie daug ko priprasti – naujų kvapų, naujų garsų, iš tylos ir malonaus mamos balso skambesio patekti į šurmulį. Tėvų pareiga – stebėti vaiką ir leisti jam būti savimi. Mažiau ieškoti, į ką jis panašus, kieno nosį, akis ar ausis paveldėjo”, – šypteli pašnekovė.

Gyvūno skausmas – nevalgomas

Kristina, Vidmantas ir Karilė – vegetarų šeima. Vegetarizmas – tai gyvenimo būdas, mityba – tik jo dalis. Iki pusės metų mergytė gėrė tik mamos pieną, o dabar taip pat ragauja vaisių, daržovių, sėklų, riešutų, šviežių sulčių. Pasak pašnekovų, gėrimas yra tik vanduo. Visa kita yra maistas, pvz., šviežios sultys, žolelių arbata, vanduo su medumi ir pan.

“Neklausau gąsdinimų, esą pritrūks geležies – tiesiog atlieku tyrimus. Mūsų kraujas nėštumo metu, prieš jį ir dabar yra idealus, – pasakoja Kristina. – Natūraliausiai ir daugiausiai geležies žmogus gauna iš sėklų. Kūdikiui galima duoti maltų sėklų gėrimo, džiovintų vaisių rutuliukų. Mėsoje yra geležies, bet iš mėsos milijonus kartų daugiau žalos nei naudos: mirties energija, apsunkęs organizmas, skrandyje pūvantys mėsos likučiai. Taip pat purinai – pririšančios medžiagos, kurių yra narkotikuose, kavoje, juodojoje arbatoje, svaigaluose, mėsoje, žuvyje. Gyvūnai yra mūsų draugai – kaip galima juos valgyti? Sunkiai suprantama, kaip žmonės augina gyvulį, juo rūpinasi, myli, duoda jam vardą, o vėliau jį nužudo ir suvalgo – siaubo filmas… Žmogus pagal savo žarnyną yra žolėdis. Valgydamas sėklas, riešutus, košes (virtas tik vandenyje), vaisius ir daržoves (kuo trumpiau virtas, kad išlaikytų kuo daugiau gyvybės), gauni švarią satvinę energiją, kuri skatina šviesėti, dar pozityviau mąstyti ir sulaukti vis daugiau laimingų atsitiktinumų gyvenime”.

Vėjas dėl slogos nekaltas

Kristina įsitikinusi, kad už vaikų sveikatą atsakingi patys tėvai: “Mes patys savo vidine būsena, panika, nerimu, įtampa, pykčiu, džiaugsmo ir darnos stoka save ar vaiką sušaldome – susargdiname. Vėjas nekaltas, jis mums tik padeda… Būdama dviejų mėnesių Karilė maudėsi Baltijos jūroje. Nuo gimimo kasdien patiria kontrastinio dušo džiaugsmą. Vaikas sveikutis. Liga – tai ženklas, kad vakar kažką mąstei, kalbėjai ar padarei mažiau tinkamai. O gal tarp tėvų buvo įtampa, mažai harmonijos, moteriai trūko dėmesio ir pan. Vaikai puikiai jaučia tėvus ir mikliai perima jų būseną. Tad nereikia stebėtis – jeigu tėvai pikti, vaikas irzlus”.

Kai žmonės suserga, paprastai skuba pas gydytoją. Tačiau gydytojas pažįsta jus ir jūsų gyvenimą kokių 15 min. per metus. Ligą sukėlė jūsų vidinė įtampa, nerimas, pyktis. Ne kas kitas, o jūs tai sukūrėte. Kodėl prašote gydytojo tai pašalinti? Žinote, kaip įdėjote, žinokite, kaip ir išsiimti! Svarbiausia suvokti – save geriausiai pažįstate jūs patys, taigi tik jūs ir žinote, kada jums trūko ramybės ir darnos: vakar, užvakar ar praėjusią savaitę. Tai stoka, kurios šalutinis reiškinys – atsiradusi sloga, kosulys ar kita liga. Tad ir gydytis visų pirma reikia pradėti suvokimu, kaip sukėlei ligą, ir atsiprašymu (savęs ir vaiko). O kai atsiprašote susirgusiojo, ir liga pradeda atsitraukti. Dar galima išgerti žolelių arbatos, šildyti kojas, palįsti po kontrastiniu dušu ar nueiti į pirtį.

“Viskas vyksta natūraliai. Mažiau noro skubinti sveikimą sintetiniais vaistais! Verčiau pasitelkite ramybę, fitoterapiją, aromaterapiją, homeopatiją. Liga, atėjusi savo ritmu, savo ritmu ir išeis”, – vienas kitam pritariamai linksi Kristina ir Vidmantas.

Karilė atranda visas gyvenimo spalvas