VZ

Bitininkystė. Gamta dovanoja daugybę stebuklų, vienas jų – daugelio mūsų mėgstamas medus. Andrius Mašanauskas, ėmęsis bitininkystės, taip susidomėjo šia sritimi, kad drąsiai pradėjo įgyvendinti savo viziją – įkūrė bitininkystės ūkį „Bubilą“. „Procesai bičių šeimoje – pavyzdys visai pramonei“, – neabejoja ūkininkas ir svarsto apie šio verslo ypatumus bei neįkainojamas galimybes pasimokyti iš gamtos.

„Jeigu man kas būtų pasakę, kad kursiu bitininkystės verslą, gyvenime nebūčiau patikėjęs. Mano bitininkystės vizija ėmė formuotis visai neseniai, kokiais 2007-aisiais. Iš pat pradžių tai nebuvo verslo idėja, o labiau vidinis postūmis, susidomėjimas. Savo pagrindinio darbo tikslais važinėjau po Europą, todėl negalėjau iš karto imtis jos realizuoti, nes bitininkas turi turėti stabilią priežiūros sistemą. Važiuodavau pas bičiulius bitininkus, klausydavausi, kaip jiems sekasi, aiškindavausi, kokius pasirenka bitininkavimo būdus. Kai grįžau į Lietuvą, nusprendžiau, kad dirbsiu tik tėvynėje. Pasakiau sau: dabar arba niekada“, – prisimena Andrius.

Verslininkas, didžiąją gyvenimo dalį dirbęs medienos pramonėje, pastebėjo, kad procesai, kurie vyksta bičių šeimoje, yra geras pavyzdys visai pramonei. Darbo pobūdis leidžia ne tik atsipalaiduoti, patirti malonumą, bet ir pažinti gamtą, jos nežalojant pasiimti tai, ką ji gali duoti.

Bitynas „Bubilas“ įsikūręs Zarasų rajono Kastantinavos kaime. Jo bitininkai A.Mašanauskas ir Inga Einikytė iš pradžių visą dėmesį skyrė tik medaus produktams. Laikui bėgant bendrasavininkiai iš grynų miestiečių neplanuotai virto tikrais sodininkais! „Mes patys sėjame sėklas, iš kurių išauga specialūs augalai, ir stengiamės padaryti taip, kad jie žydėtų visą vasaros laikotarpį. Vėliau kilo idėja, kad galime tuos augalus ne tik sėti, bet ir kulti. Nusikūlėme tą lauką, ir dėl to šiais metais sėsime mūsų pačių sėklas. Visa tai sumažino išlaidas ir padidino produktų kokybę. Kad jūs žinotumėte, kiek visokių kuriozų nutiko, kol mes, gryni miestiečiai, supratome, kaip tame sode viskas vyksta“, – juokiasi Andrius.

„Aš labai seniai dirbu medienos apdirbimo srityje ir, kadangi planuojame plėstis, pagalvojau, kodėl neorganizavus dar ir nuosavų avilių gamybos. Anksčiau aš juos gana brangiai pirkdavau Klaipėdos rajone, taip pat reikėjo nemažai išlaidų jiems iš kito Lietuvos krašto parsigabenti. Taigi parengėme brėžinius ir pradėjome. Pasirodo, užtenka pradėti, ir viskas pradeda vykti“, – pasakoja verslininkas.

Pasak Andriaus, bitininkystė išskirtinė tuo, kad labai sunku kažką prognozuoti. Pavasarį, kai pražysta pirmieji žiedai, obelys, jeigu tuo metu nebūna žaibų, jei temperatūra nenukrinta penkiais laipsniais ir neužklumpa šalnos, tada galima kažką prognozuoti. Čia kaip žaidžiant pokerį – niekada nematyti, kokios gamtos kortos. „Man dažnai sako, kad aš nesugebėsiu suvaldyti liūčių, audrų ir visų kitų gamtos procesų. Aš visada lyginu fabriką, kuriame dirba įrenginiai, mašinos, su gamta. Pramonėje, nesvarbu kokioje srityje tu dirbi, į įrenginius visada gali trenkti žaibas, ir jie visi nustos veikti. Dėl to didžiules apyvartas turintis verslas pusę mėnesio negalės funkcionuoti. Aš net nekalbu apie dažnus programinės įrangos ir kitus gedimus. Neprognozuojamų problemų būna visur. Kai kvieti į pasimatymą moterį, juk negalvoji, kad išsiskirsi. Tiesiog reikia adekvačiai vertinti situaciją ir stengtis iki minimumo sumažinti praradimų skaičių“, – sako bitininkas.

A.Mašanausko teigimu, kaip panaudoti medų – kiekvieno žmogaus fantazijos dalykas. Medų galima naudoti kaip marinatą įvairiems kepsniams, mėsai, gardinti juo uogienę, padažus. Net tų tikrųjų kebabų mėsa marinuojama meduje. Jis naudojamas medicinoje, sveikatingumo salonuose. Tai labai plačiai naudojamas produktas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-26-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.