Tęsiame projektą “Elitas, kuriuo galime didžiuotis” ir pristatome talentingus jaunuolius. Šiame “Veido” numeryje kalbamės su biochemijos mokslą lyg riešutus gliaudančia moksleive Elena Purlyte.

"Veido" archyvas

“Gamtos mokslai yra labai kūrybiška terpė – juos reikia suprasti ir perprasti, aklas kalimas čia visiškai bevaisis”,- įsitikinusi Elena

Tarptautinėse gamtos mokslų olimpiadose dalyvaujanti septyniolikmetė Elena Purlytė sako net negalinti paaiškinti, kodėl jos gyvenime tiek daug vietos dabar užima biochemija. “Tik žinau, kad man be jos būtų neįdomu. Kartais, kai prisikaupia nepadarytų namų darbų ir tenka ilgiau pasėdėti prie kitų disciplinų vadovėlių, apima begalinis noras kuo greičiau į rankas paimti biologijos žinyną”, – juokiasi mergina.

Tačiau ji, kaip ir daugelis kitų talentingų jaunuolių, nėra prapuolusi vien tarp vadovėlių: būsimoji mokslininkė skambina fortepijonu, šoka rytietiškus šokius, tapo ir net kuria eiles bei prozą. Pati Elena aiškina, kad gamtos mokslai apskritai yra labai kūrybiška terpė – juos reikia suprasti ir perprasti, aklas kalimas čia visiškai bevaisis. Užtat ir kiti mokyklos kurso dalykai jai sekasi tiek, kiek juose yra kūrybiškumo. “Pavyzdžiui, imkime lietuvių kalbą. Čia viskas puiku su literatūra, rašiniais, interpretacijomis, užtat vargstu su gramatika”, – prisipažįsta moksleivė.

Dar pradinėse klasėse panirusi į gamtos mokslų, pasaulio pažinimo gelmes, vėliau užvaldyta biologijos reiškinių, biochemijos kryptį Elena pasirinko tada, kai įstojo mokytis į Vilniaus licėjų, kuriame tuomet kaip tik buvo renkama būtent tokios pakraipos klasė. Dabar E.Purlytė jau pradeda išskirti vieną ypač ją dominančią biochemijos sritį – genetiką. “Tačiau manęs dar laukia labai daug biologijos procesų pažinimo darbo – jaučiuosi tik įstojus į šitas vėžes, noriu eiti ir į gylį, ir į plotį”, – entuziazmu trykšta talentinga ir ambicinga mergina.

Tobulėti palanki aplinka

Elena prisimena, kad visa, kas gyva, ją domino dar tada, kai ji buvo mažytė – mergaitė mėgo stebėti paukštelius, keldavo klausimus apie ekosistemos funkcionavimą. Tai vyko savaime – jos tėvai su biologijos mokslu visiškai nesusiję. Užtat biologijos pamoka mokykloje buvo pati mėgstamiausia, tik greitai joje neliko ką veikti – mokyklinės programos žinios galvoje sugulusios jau seniai. Todėl visiškai logiška, kad baigusi aštuonias klases paprastoje Vilniaus vidurinėje mokykloje E.Purlytė toliau pasirinko studijas ypač geru tiksliųjų ir gamtos mokslų parengimu garsėjančiame Vilniaus licėjuje.

Čia ji nedvejodama pasirinko biochemijos klasę, kurios mokiniai turi papildomų chemijos ir biologijos pamokų. “Licėjuje iš karto pasijutau kaip namie. Visi mes savo senosiose mokyklose buvome moksliukai, baltos varnos, o čia smalsumas laikomas pačiu didžiausiu privalumu”, – tobulėti skatinančia aplinka džiaugiasi moksleivė.

Tačiau jai jau nebeužtenka ir licėjuje siūlomų vadovėlių. Papildomai ji mokosi iš dviejų pagrindinių šaltinių – į lietuvių kalbą išverstos S.S.Mader “Biologijos” ir angliškos N.A.Campbell bei J.B.Reece “Biology”. “Su šiomis dviem enciklopedijomis dar ilgai turėsiu ką veikti. O mokykliniuose biologijos vadovėliuose viskas labai supaprastinta, jau seniai neberandu ten nieko naujo”, – aiškina pašnekovė.

E.Purlytė tvirtina, kad talentingi Lietuvos moksleiviai akademinių žinių lygiu nė kiek nenusileidžia užsieniečiams, o štai praktinių įgūdžių mūsiškiams įgyti sunkiau. “Kinijoje pasikalbėjome su moksleiviais iš Pietų Korėjos. Laboratorijos, kuriomis jie naudojasi, yra universitetinio lygio”, – baltai pavydi jiems Elena.

Tačiau tuoj pat ji pabrėžia, kad ir Lietuvoje į mokslą besigilinantiems vaikams sudaromos geros sąlygos – tarkime, ji pati, besirengdama olimpiadoms, yra ne kartą praktikavusis Vilniaus universiteto Chemijos ir gamtos mokslų fakulteto laboratorijose. Ir licėjaus mokytojai kiek galėdami stengiasi patenkinti mokinių smalsumą.

Merginos biologijos mokytoja Alvyda Daulenskienė – pati buvusi Vilniaus universiteto molekulinės biologijos dėstytoja. Ji pripažįsta, kad dirbti su gabiais ir reikliais licėjaus mokiniais – nemenkas iššūkis, tačiau kartu tai ir begalinis malonumas. “Negali apkerpėti, privalai ir pats nuolat domėtis mokslo naujovėmis, kitaip savo mokinių negalėsi nukreipti reikiama linkme”, – dėsto ji.

Mokytoja prisipažįsta, kad dirbti licėjuje, į kurį atėjo prieš aštuoniolika metų, jai netgi įdomiau nei universitete. “Mokiniai – platesnio akiračio, visapusiškesni. Universitete žmonės jau susikoncentravę į vieną specialybę, o čia dar matai domėjimąsi viskuo. Tai įkvepia ir tave patį”, – džiaugiasi pedagogė.

Olimpiados – žinių šaltinis

Mūsų kalbinama biochemijos gerbėja negaili gerų žodžių moksleivių olimpiadų sistemai. Pasak jos, Lietuvoje sukurta gera pasirengimo joms tvarka, moksleiviams skaitomos papildomos paskaitos, sudaromos sąlygos atlikti praktines užduotis. Pačios olimpiados, net jei ir nelaimėtos, iškelia daugybę klausimų, į kuriuos ieškoti atsakymų darbštiems ir ambicingiems vaikams – grynas malonumas.

Elenos akys sužiba, vos jos paklausus apie praktiką laboratorijose. Mergina pradeda berti paprastiems žmonėms nesuprantamus terminus, tačiau tuoj pat susizgrimba ir juos paaiškina. Klausantis jos biologų ir chemikų darbas pradeda atrodyti visai įdomus. Pavyzdžiui, licėjuje per biologijos praktiką mokiniai bandė nustatyti augalijos kiekio įtaką dirvožemio derlingumui – buvo atliekami gręžiniai, analizuojama ir lyginama dirvožemio sudėtis.

Vienas dar praktiškesnis eksperimentas – dantų pastos kokybės tyrimas. Buvo tiriamas skirtingų tūbelių turinio rūgščių ir šarmų balansas, putojimo lygis, vandens kiekis. “Geriausia nebūtinai ta pasta, kuri brangiausia”, – padarė išvadas moksleiviai.

Universiteto laboratorijose jau atliekamos sudėtingesnės užduotys: matuojamas fermentų aktyvumas, nustatoma rūgšties koncentracija įvairiuose tirpaluose. Tačiau ir čia galima susigalvoti linksmų užduočių. “Kartą gaminome malachitą: maišėme įvairias medžiagas, jas kaitinome, filtravome, džiovinome, kol gavome gražius žaliai mėlynus miltelius”, – entuziastingai pasakoja mergina.

Kaip gyvena tiek daug laiko mokslams skiriantis jaunimas? Ar gabūs moksleiviai nesiilgi nerūpestingo laisvalaikio ir pramogų? “Esame tokie kaip visi. Ir mieste susitinkame, ir kavinėse pasėdime, ir į kiną nueiname”, – patikina Elena.

Pasak jos, pamokos licėjuje yra tokios kokybiškos, kad dažnai visą medžiagą pavyksta įsisavinti per jas, todėl namų darbams lieka nedidelis krūvis. “Iš tiesų namie tekdavo daug daugiau mokytis tada, kai lankiau senąją mokyklą – nors mokymo lygis ten net nepalyginamas. Per pamokas klasė šurmuliuodavo, būdavo sunku susikaupti ir ką nors išmokti – tekdavo dirbti pačiai”, – lygina talentinga jaunuolė. Dabar namų darbus ji sugeba atlikti greitai, ilgiau tenka pasėdėti tik tada, kai ruošiasi kokiam nors pristatymui ar atlieka praktinius bandymus.

“Kartais ir pati leidžiu sau nukrypti nuo grafiko: jei pagauna įkvėpimas, tapau ar kažką rašau”, – neslepia būsimoji mokslininkė. Pasak jos, dauguma licėjaus mokinių ne tik entuziastingai graužia jiems į širdį įkritusius tiksliuosius mokslus, bet ir yra neabejingi menui, lanko papildomo ugdymo pamokas. “Pamatytumėte mūsų šventes – kai kurie pasirodymai verti profesionalios scenos”, – neabejoja pašnekovė.

Elenos mokytoja A.Daulenskienė sako, kad jos mokinė apskritai linkusi matyti šviesiąją gyvenimo pusę, todėl jai gerai sekasi viskas, ko imasi. “Tai puiki, darbšti, protinga, nuoširdi mergina”, – auklėtinei pagyrų negaili pedagogė. Pasak jos, tobulėti licėjaus auklėtinei labai padeda ir tai, kad ji yra ne tik sąžininga, kruopšti ir atkakli, bet ir nebijo suklysti, rizikuoti.

Paklausta apie ateitį E.Purlytė pradeda pasakoti apie savo naująją aistrą – genetiką. Pasirodo, ji jau išnaršiusi visą internetą, yra susiradusi nemokamai medžiagą siunčiančių bibliotekų JAV. “Neįtikėtina, kokių revoliucijų galima padaryti šioje srityje. Ir čia dar tiek daug nenuveikta”, – optimizmu trykšta Elena. Tačiau ji suvokia, kad Lietuvoje savo nuolat didėjantį smalsumą ateityje turbūt patenkins sunkiai, tad jau po truputį žvalgosi, kurie užsienio universitetai garsėja geromis genetikos studijomis.

Elenos Purlytės laimėjimai

2008 m. – laimėtas kelialapis į tarptautinę gamtos mokslų olimpiadą Kinijoje. “Iš 30 chemijos, biologijos ir fizikos fanatikų Lietuvoje atrinko mus šešis. Prizinių vietų nelaimėjau, praktinės užduotys buvo labai sunkios, bet įgyta patirtis – neįkainojama”, – apibendrina E.Purlytė.

2009 m. – trečia vieta Lietuvos biologijos olimpiadoje.

2010 m. – antra vieta Lietuvos biologijos olimpiadoje; paskatinamasis diplomas Vilniaus chemijos olimpiadoje.