PTO nuotr.

Lenkija – tai ne tik puikūs miestai, bet ir ideali atostogų kryptis mėgstantiems gamtą ir gražius kraštovaizdžius: čia gausu ir puikių paplūdimių, ir platus pasirinkimas slidinėjimo ar kopimo į kalnus mėgėjams.

Lenkija turi 770 km Baltijos jūros pakrantės, ir beveik kas kilometrą čia rasite atrakcijų. Visa pakrante tęsiasi nepaprastai gražūs platūs smėlėti paplūdimiai, į kuriuos bangos išplauna gintarų.

Lenkijos pajūrio paplūdimiuose galima pasijusti laisvam. Prižiūrimų paplūdimių kaimynystėje – daugybė laukinių, dažnai tuščių pakrantės atkarpų, kur galima be jokių apribojimų vaikštinėti, bėgioti ir net jodinėti. Pajūrio vietoves nuo paplūdimių skiria laukinių kopų juostos arba tapybiškos uolos. Europos unikumu laikomos keliaujančios kopos, siekiančios daugiau nei 40 m aukščio ir nuolat keičiančios savo formą. Rozevio uolos iškyla virš jūros 50 metrų, o Volino saloje kalvos siekia beveik 100 m aukščio. Seklumose prie Vyslos žiočių svečiuojasi ruoniai, išsitiesę saulėkaitoje jie ilsisi po kelionių jūromis.

Daug kur rasite senovinių jūros švyturių, žavių vis dar veikiančių žvejų uostų, puikių promenadų vakariniams pasivaikščiojimams ir vaizdingų molų.

Lenkijos pajūrio kurortai lankytojams siūlo daugybę pramogų. Be vienų gražiausių pasaulyje paplūdimių, atostogautojai gali lankytis gausiuose muziejuose, pramogų parkuose ar apžiūrinėti įdomius gamtos paminklus. Daug kur rasite senovinių jūros švyturių, žavių vis dar veikiančių žvejų uostų, puikių promenadų vakariniams pasivaikščiojimams ir vaizdingų molų. Aktyvaus poilsio mėgėjai gali naudotis išplėtotu dviračių takų tinklu ar išbandyti vieną iš daugelio vandens sporto šakų.

Pajūrio kurortai siūlo ne vien pramogas. Keletas jų turi sveikatingumo centrų statusą ir gali pasiūlyti daug sveikatinimo, reabilitacijos ir SPA paslaugų.

Kviečiame į kelionę iš Rytų į Vakarus palei Baltijos jūros pakrantę, nuo Vyslos nerijos per Trimiestį, Helio pusiasalį, Lebą, Ustką, Kolobžegą ir Svinouiscį.

Savo kelionę pradėsime prie Pajūrio Krynicos, įsikūrusios Vyslos nerijoje, tarp atviros Baltijos jūros ir Vyslos įlankos. Čia yra du uostai – žvejų prie jūros ir turistinio buriavimo prie įlankos. Šis kurortas itin vertinamas dėl  specifinio mikroklimato, turinčio gydomųjų savybių.

Begalinė mėlynė iki pat horizonto mūsų laukia Jantare. Nedidukė žavinga vietovė rytinėje pakrantėje buvo žinoma jau XIII amžiuje. Jantaras buvo Gintaro kelyje. Ir dabar rudenį Jantare gintaro rasi kiek nori. Nuo 1999-ųjų Jantare vyksta kasmetinės gintaro rinkimo pasaulio pirmenybės. Vasarą paplūdimyje čia organizuojamas paplūdimio futbolo turnyras Gintaro taurei laimėti. Įdomi pramoga – bitynas, kuriame galima susipažinti su medaus gamybos procesu ir pasirūpinti jo atsargomis žiemai. Jantare taip pat verta aplankyti mini zoologijos sodą ir stručių ūkį. Kaitinimąsi paplūdimyje puikiai paįvairins pasijodinėjimas žirgais.

Judėdami į Vakarus pasieksime Gdanską, Sopotą ir Gdynę. Šie trys miestai turi skirtingą istoriją ir charakterį, bet sudaro vieną darinį, vadinamą Trimiesčiu. Kiekvienas iš jų turi savo būdą.

Dlugi Targ – ypatinga Gdansko gatvė. Joje yra Aukso namas (Kamienica Złota), į kurį žvelgiame tarsi užhipnotizuoti.

Daugiau nei tūkstantį metų skaičiuojantis Gdanskas laikomas turtingiausiu istorijos paminklų Europos miestu prie Baltijos. Gdanske susiduriame su istorija kiekviename žingsnyje. Būtent čia gimė „Solidarumas“ – judėjimas, nuvertęs komunizmą Europoje. Senamiestį puošia puikūs mūriniai namai, gotikinės bažnyčios, Artuso rūmai – pirklių gildijos būstinė iš tų laikų, kai miestas priklausė Hanzos sąjungai, ir fontanas su Neptūnu. Miesto vizitinė kortelė yra viduramžių „Gervė“, kuria būdavo iškraunamos pirklių prekės. Naujo tūkstantmečio simboliu tapo 2011 m. atidarytas šiuolaikinis futbolo stadionas.

Dlugi Targ – ypatinga Gdansko gatvė. Joje yra Aukso namas (Kamienica Złota), į kurį žvelgiame tarsi užhipnotizuoti. Atiku užsibaigiantis fasadas buvo pastatytas flamandų manierizmo stiliumi ir papuoštas gausiomis raižinių dekoracijomis, Kleopatros, Edipo, Achilo, Antigonės skulptūromis.

Sutemus gatvėse įsižiebia žibintai, kavinės ir restoranai prisipildo žmonių, o istoriniai namai kuria pasakos atmosferą. Pakanka vieno savaitgalio, kad būtų galima įsimylėti Gdanską.

Gdynės uoste galima apžiūrėti XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio torpedinį laivą „Žaibas“, seniausią išlikusį tokio tipo laivą pasaulyje, ir garsųjį burlaivį „Pamario dovana”.

Gdynė įsikūrė XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje aptarnauti tuo metu pastatytam naujam uostui. Taigi Gdynė yra jaunas, dinamiškai augantis uostamiestis, moderniosios architektūros perlas. Būtent jame buvo prieš­karinė Jūrų stotis, iš kurios išplaukdavo legendiniai lenkų transatlantiniai laivai, kaip „Batoras“, plukdantys žmones, taip pat ir iš dabartinės Lietuvos teritorijos, į „geresnį pasaulį“. Dabar buvusios Jūrų stoties vietoje įkurtas šiuolaikinis multimedinis Emigracijos muziejus.

Gdynės uoste galima apžiūrėti XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio torpedinį laivą „Žaibas“ („Błyskawica“), seniausią išlikusį tokio tipo laivą pasaulyje, ir garsųjį burlaivį „Pamario dovana” („Dar Pomorza“). Povandeninio pasaulio paslaptis atvers Gdynės akvariumas.

Verta išsiruošti ir į Orlovą, Gdynės rajoną, pasižiūrėti 650 metrų ilgio uolėtos pakrantės, 1934 m. molo ir suvalgyti šviežios žuvies ant paties Baltijos jūros kranto.

Sopotas yra prabangus pajūrio kurortas ir sanatorijų miestas. Tai miestas, kuris nemiega, nes jame susitinka menininkų, mokslininkų ir turistų pasauliai. Kurorte gausu parodų, koncertų, festivalių, konferencijų, sporto renginių. Gatvės, pilnos kavinių, restoranų, meno galerijų, ir išilgai miesto besitęsiantis paplūdimys – tai atgaiva po sunkios dienos Gdynėje ir Gdanske, poilsio miestas.

Jo vizitinė kortelė yra ilgiausias Europoje molas, išlindęs į jūrą pusę kilometro. Sopoto magnetas turistams pritraukti yra šiuolaikinės architektūros objektas – Kreivasis namas, jau tapęs antru miesto simboliu. Ir, be abejo, Sopotas – tai Miško opera (Opera Leśna). Šiame profesionaliame dengtame amfiteatre rengiami festivaliai ir koncertai. Sopoto Miško operoje jau 40 metų vyksta du garsūs muzikos reiškiniai: Sopoto festivalis ir Operos festivalis.

Pucke galime išsiruošti į jūrą žvejų laivu, Juračiuje paskanauti skaniausių pasaulyje koldūnų su lašiša, čia kiaurus metus veikia ir nardymo bazė, kurios specializacija – ieškoti sudužusių laivų.

34 kilometrų ilgio dalgio formos smėlėtas ragas ir 90 km ilgio kopos, suneštos klajojančio smėlio veikiant bangoms ir vėjui, – tai Helio pusiasalis ir Vyslos nerija. Pasaulio geografijos tarnyba juos įrašė 15 nuostabiausių pasaulio pusiasalių sąrašo viršuje. Prie fantastinio Helio gamtos pasaulio puikia dera šiame pusiasalyje įsikūrę kurortiniai miestai Helis, Jastarnia ir Vladyslavovas. Jie žymūs ne tik prižiūrimais paplūdimiais ar įdomiais paminklais, bet ir vietiniais gyventojais – kašubais, garsėjančiais svetingumu, religingumu ir ištikimybe tradicijoms.

Helio pusiasalio traukos paslaptis yra 40 km smėlėtų paplūdimių, kopų atitvertų nuo atviros jūros. Helio pusiasalis – rojus vandens sporto mėgėjams, ypač burlenčių ir vandens aitvarų, nes šilti seklūs įlankos vandenys ir vėjas sukuria idealias sąlygas šiam sportui. Vasarą įlanka pražysta tūkstančiais burių.

Kiekviena Helio apylinkė gali pasiūlyti papildomų pramogų: Pucke galime išsiruošti į jūrą žvejų laivu, Juračiuje paskanauti skaniausių pasaulyje koldūnų su lašiša, čia kiaurus metus veikia ir nardymo bazė, kurios specializacija – ieškoti sudužusių laivų, o tokių apylinkėse netrūksta. Norėdami patirti tokį nepaprastą nuotykį, šio sporto entuziastai suvažiuoja iš visos Europos. Jastarnioje aplankysite žvejo namą, pastatytą 1881 m. iš neįprastos medžiagos – jūros išmestų sudužusių laivų liekanų.

Helyje būtina aplankyti fokariumą. Per visą pusiasalį eina ciklostrada – kai kur prie pat įlankos, kitur – miškais.

Sunku būtų neprisiminti dar vienos išskirtinės lenkų pajūrio lankytinos vietos – Slovinų nacionalinio parko, tikros puotos pribloškiančių vaizdų mėgėjų akims, kurią jums užtikrins keliaujančios kopos. Gamtos mėgėjai čia gali pamatyti retų rūšių paukščių. Parkas buvo įkurtas 1967 m., o 1977 m. įrašytas į UNESCO Pasaulinių biosferos rezervatų tinklo sąrašą.

Leboje mūsų laukia neįprastos keliaujančios kopos. Tai smėlio kalnai, siekiantys iki 42 m aukščio, per metus pasislenkantys 3–10 metrų. Organizuojamos išvykos ekologišku elektra varomu laivu po Lebsko ežerą. Šis ežeras yra paskelbtas tylos zona. Čia, šešių hektarų ornitologijos draustinyje, gyvena daugiau nei 100 rūšių paukščių iš viso pasaulio. Leboje yra muziejus, kuriame eksponuojama 3000 drugelių iš viso pasaulio, taip pat vabalai, blakės, gyvalazdės, vorai, skorpionai ir šimtakojai. Netoliese esančiuose Kliukiuose kviečia Slovinų kaimo muziejus, organizuojantis šventes, taip pat ir Juodąsias vestuves, kitaip – durpių kasimo ir džiovinimo žiemai talkas. Iš visų viešbučių išsiskiria „Neptūno pilis“, 1905 m. pastatyta ant jūros kopos skardžio.

Jūroje paskendusių laivų nuolaužos ar ežerų lobiai laukia narų.

Toliau judame Vakarų kryptimi. Ustos įdomybė – raudonas namas, kažkada priklausęs Otto Bismarckui. Šiandien čia pensionas, kuriame galima pusryčiauti žvelgiant į jūrą. Ši vasarvietė yra tarpinė stotelė vykstant į Baltijos jūros salą Bornholmą. Tenykščių pastatų architektūra, ypač muziejai, bažnyčios, rotondos, vėjo malūnai ir rūkyklos paskatino pavadinti šią salą Mažąja Skandinavija arba Vėjo malūnų sala. Jūroje paskendusių laivų nuolaužos ar ežerų lobiai laukia narų.

Vakarinėje pakrantėje verta atkreipti dėmesį į nuostabias atostogų vietas, tokias kaip Sarbinovas, Dzvirzynas, Darlovas, Mžežynas, turinčias puikų burlaivių uostą, miško keliu sujungtas su giriose paskendusia Pogoželice, kurortus Nechožą ir Revalį, Tšensačių su gotikinės bažnyčios liekanomis, Poberovą, Dzivnuvą ir žvaigždžių miestą Mendzyzdrojus. Tarp Pogoželicės ir Mžežyno aukšto pakrantės skardžio pakraščiu eina puikus kelias. Melnas ir Uneščė – mažos prie Baltijos esančios vietovės, tapusios neabejotina pajūrio klubinėtojų sostine. Šeimoms su vaikais rekomenduojame rinktis Darlovą, Nechožą, Revalį, Dembkus, Jaroslavecą, Rovus arba Dzvirzyną. Ieškantiems tylos ir ramybės – mažesnius, kiek toliau nuo paplūdimio esančius Kopaliną, Čolpiną ar Sasiną.

Verta pamatyti Kolobžego uostą, įkurtą Parsentos upės žiotyse. Vasarą jis būna apgultas meškeriotojų ir romantiškai nusiteikusių poilsiautojų.

Kolobžegas – vienas didžiausių vakarinio pajūrio kurortų. Turistai atvyksta į jį ir ilsėtis, ir taisyti sveikatos, nes šis miestas garsėja druskingais šaltiniais ir gydomojo purvo kasyklomis, o čionykščių druskos viryklų istorija siekia viduramžius. Paplūdimiai čia platūs, švarūs ir prižiūrimi. Turistai mielai leidžia laiką gausiose senamiesčio užeigose šalia spalvotų fontanų. Pasivaikščioti kviečia pėsčiųjų takas ir ilgiausias gelžbetoninis molas Lenkijoje. Jo konstrukcija yra 220 m ilgio. Molas oficialiai atidarytas 1971 m. Taip pat verta pamatyti Kolobžego uostą, įkurtą Parsentos upės žiotyse. Vasarą jis būna apgultas meškeriotojų ir romantiškai nusiteikusių poilsiautojų.

Pasienio Svinouiscis yra vienintelė Lenkijos gyvenvietė, įsikūrusi keliasdešimtyje salų. Svinouiscis – tai ne tik saulė ir paplūdimiai, bet ir įdomi vieta istorijos, kultūros, meno mėgėjams. XIX ir XX a. fortifikacijos ir gynybiniai įtvirtinimai nuotykių ieškotojams suteiks nepamirštamų įspūdžių.

Mūsų kelionės pabaigoje pasukime į Volino ir Mendzyzdrojų salą. Atvykdami čia iš Rytų pusės neišvaizdžiu tiltu galime ir nepastebėti, kad keliamės į didžiausią Lenkijos salą. Kelias šauna tiesiai į kurortiniu gyvenimu kunkuliuojančius Men­dzyzdrojus. Tačiau verta išsukti iš turistinio tako ir išvysti Volino veidą – laukinį, paslaptingą, dar neatrastą. Apie 80 km nuo Dzvirzyno turistų laukia Nacionalinis Volino parkas, kurio miškų takais išeisime tiesiai ant aukščiausių pakrantės uolų viršūnių. 15 km pakrantės uolų ruožas daugelio laikomas gražiausia Lenkijos pajūrio dalimi. Čia taip pat galime akis į akį susidurti su stumbrais miško aptvare ar gėrėtis vaizdingu Turkio ežeru.

Lenkijos kalnai – puikių kraštovaizdžių lobynas

Iš pietų Lenkija apsupta kelių kalnų grandinių. Kai kurie iš jų jauni, kaip Karpatai ir Tatrai, kiti tokie seni, kad jų pradžia sutampa su Žemės gimimu prieš 4,5 mlrd. metų. Sudetai – kalbame apie juos – buvo veikiami erozijos, vėl iškilo, net patyrė ugnikalnių poveikį. Jiems priklauso Stalo kalnai – išskirtiniai, vieninteliai tokie Europoje, nes susidarė ne bangomis, o plokštėmis, iš sluoksniuoto smiltainio, todėl jų kraštovaizdis primena Mėnulį. Tokią kalnų įvairovę galima rasti tik Lenkijoje!

Vakarų Tatrai yra olų tyrinėtojų rojus. Ledynmetis šias vietas dosniai apdovanojo nuostabiomis olomis.

Iš visų Lenkijos kalnų populiariausi Tatrai. Jie yra Karpatų dalis, aukšta juosta juosiantys Podhalę. Lenkijoje yra Aukštieji Tatrai ir Vakarų Tatrai. Aukštieji Tatrai yra aukščiausi Karpatų kalnai, labiausiai paveikti ledynų. Būtent čia rasite nuostabių alpiškų gamtovaizdžių su kalnų ežerais, aštriomis viršūnėmis ir stačiomis amžinu sniegu padengtomis atšlaitėmis. Vakarų Tatrai, išskyrus aštrią Gevonto viršukalnę, kur kas nuolaidesni. Švelnios jų viršukalnių linijos gražiai dera su po ledynmečio likusių slėnių pavidalais. Vakarų Tatrai yra olų tyrinėtojų rojus. Ledynmetis šias vietas dosniai apdovanojo nuostabiomis olomis. Gražūs Lenkijos kalnai puikiai tinka sportui – alpinizmui ir slidinėjimui.

Zakopanėje ir aplinkinėse apylinkėse, kaip Tatrų Bukovinoje, Tatrų Bialkoje, Poronine, Mužasichle ar Kosceliske rasite visko – regionų patiekalų skanumynais kvepiančiose užeigose, nebrangią puikią nakvynę, gerai įrengtas slidžių trasas, takus,  garsųjį Krupuvkos pėsčiųjų taką Zakopanėje su daugybe visiems skirtų pramogų, lynų ir bėgių keltuvus į Kasprovo viršūnę ir Gubaluvką, daug slidininkų keltuvų įvairiuose šlaituose. Jūsų laukia kelionės, poilsis, teatras, šokiai, galimybė apžiūrėti paminklus, susipažinti su folkloru, paragauti visoje Lenkijoje labai mėgstamų avies pieno sūrių, žentycos (arba avių pieno išrūgų), apsilankyti šiuolaikiniuose akvaparkuose ir mėgautis svaiginamai gaiviu oru!

Žiema Tatruose trunka nuo spalio iki gegužės. Nerasite geresnės vietos slidinėti nei Kasprovas, Nosalis ar Gubaluvka! Kalnų gyventojai įrengė tikrus slidininkų miestelius. Todėl nieko keisto, kad būtent Zakopanėje, „Wielka Krokiew“ trampline, daug metų vyksta šuolių su slidėmis pasaulio čempionatas.

Dunajeco tarpeklis – vienas gražiausių upių tarpeklių Europoje. 8 kilometrus upė teka tarp kalnų vaizdingu uolų kanjonu.

Lenkijos kalnai – tai ne tik Tatrai. Vykdami į šiaurės rytus atsidursime Peninuose. Panorama nuo Peninų viršūnių yra viena gražiausių Lenkijoje. Dunajeco tarpeklis – vienas gražiausių upių tarpeklių Europoje. 8 kilometrus upė teka tarp kalnų vaizdingu uolų kanjonu. Šios vietos grožiu galima gėrėtis 80      kilometrų leidžiantis upe senoviniais plaustais nuo Trijų Karūnų ar Sokolicos, kuria turistus plukdo tradiciniais liaudies kostiumais apsirengę keltininkai.

Gamta dosniai apdovanojo Peninus. Čia turime Homolės krioklį, prie jo galima išvysti nepakartojamus vaizdus ir žmonių likimų akmenis. Pasak vietos legendos, šiose uolose paslaptingais ženklais užrašyti visų žmonių likimai iki pat pasaulio pabaigos. Juos esą pavykę perskaityti popui iš vieno Slovakijos kaimo. Bet kad paslaptys nepaaiškėtų, Dievas atėmęs nelaimėliui kalbą.

Peninai – tai ir turistinės vietos su Čorstyno ir Nedžicos pilimis, siūlančiomis įvairių pramogų visais metų laikais: čia yra valčių prieplauka, burlenčių, kanojų, vandens dviračių nuoma, galima plaukti turistiniu laivu „Baltoji Dama“, išbandyti slidžių trasas Poliana Sosnoje ar Kliuškovcėse, apšviestas ir puikiai prižiūrimas kalnų slidinėjimo trasas, užsukti į užeigas paskanauti vietinių gardumynų.

Peninų perlu laikoma Ščavnica, daugiau kaip 200 metų gyvuojantis sveikatinimo kurortas. Įsikūręs Peninų kalnų papėdėje, prie pat Nacionalinio Peninų parko, Dunajeco ir Grajcareko upių. Norint iš Ščavnicos pasiekti kalnus, reikia persikelti per Dunajecą keltu su keltininku – labai rekomenduojame, nepaprasta pramoga! Čia daug įvairaus sudėtingumo turistinių trasų, vedančių į gamtos rezervatus Homolėje, Biala Vodoje, Vysokoje bei aukščiausias Peninų ir Gorcų viršūnes.

Karkonošiai, dar vadinami Milžinų kalnais, yra aukščiausia Sudetų dalis. Tai dar vieni kalnai, kuriais gamta dosniai apdovanojo Lenkiją.

Ščavnicos atrakcija yra keltuvas į Palenicą. Nuo jos atsiveria nuostabi Tatrų, Peninų, Beskidų Sondeckio ir visos Ščavnicos panorama. Netoliese, ant kaimyninio Šafranuvco kalno, laukia dar viena atrakcija – 700 m ilgio rogučių trasa. Iš Ščavnicos į Sromovecą Slovakijai priklausančiu Dunajeco krantu tęsiasi pėsčiųjų ir dviračių trasa. Specialūs takai skirti jodinėjimo mėgėjams.

Karkonošiai, dar vadinami Milžinų kalnais, yra aukščiausia Sudetų dalis. Tai dar vieni kalnai, kuriais gamta dosniai apdovanojo Lenkiją. Per pagrindinę kalnų keterą eina Lenkijos ir Čekijos siena. Karkonošių dalis Lenkijos pusėje yra 185 kvadratiniai kilometrai.

Karkonošiai priklauso Pasauliniam UNESCO biosferos rezervatų tinklui. Jie plyti vidurinėje Vakarų Sudetų dalyje. Karkonošiai išsiskiria įdomių formų uolomis, viliojančiomis laipiojimo entuziastus. Būtina įveikti aukščiausią Karkonošių viršūnę Snežką, tačiau ir jos apylinkėse galima praleisti daug valandų kopinėjant uolomis, gal net prarandant laiko nuovoką. Sakalų kalnų teritorijoje yra daugiau nei 200 įvairaus sudėtingumo laipiojimo trasų. Karkonošiuose, prie Kamienčyko krioklio, buvo filmuojamos kai kurios „Narnijos kronikų“ scenos.

Ruošiantis į Karkonošius, kelionės tikslu geriausia pasirinkti Karpačą arba Škliarska Porembą. Karpačas yra bazė išvykoms į Samotnę, prie kalnų ežero Maly Stav. Kopdami kalnais pamatysime kitą, aukštai pasislėpusį ežerą Vielky Stav. Nepakartojamas vaizdas – didžiausias atlygis už kopimą, kaip vaniliniai ledai karštą dieną. Eidami taku iš Škliarska Porembos į Šrenicą praeisime ledynų paliktus Sniego katilus, tikrą gamtos stebuklą. Nuo tako pamatysime tarp medžių tapybiškai išnyrančius Bolkų pilies griuvėsius.

Vidurio ir Rytų Sudetų sandūroje prieš mus savo grožį atveria Stalo kalnai. Šie reti Europoje plokštiniai kalnai iškilo prieš 30 mln. metų.

Žiemą Karkonošiuose rasite puikiai parengtas slidinėjimo trasas. Karkonošiai – tai taip pat Jakušicai ir bėgimo trasos, puiki galimybė sportuojant pataisyti sveikatą ir figūrą.

Vidurio ir Rytų Sudetų sandūroje prieš mus savo grožį atveria Stalo kalnai. Šie reti Europoje plokštiniai kalnai iškilo prieš 30 mln. metų ir yra sudaryti iš kalnų kreidos ir kvarcinio smiltainio, sugulusių horizontaliais sluoksniais – iš čia ir jų pavadinimas: plokšti kaip stalas kalnai. Kad būtų dar gražiau, uolos įgavo įdomias formas.

Stalo kalnų apylinkėse verta aplankyti daugybę paminklų, kaip Silezijos Jeruzale vadinamus Vambiežicus, Kaukolių koplyčią Čermnėje prie Kudova Zdrujaus, Sudetų architektūros muziejų po atviru dangumi Pstronžnoje, Karolio tvirtovę Ptako viršūnėje netoli Karluvo, medines perspėjimo varpines Dančuve, Didžiuosiuose Ježykovicuose ir Kudove, Popieriaus muziejų istorinėje popieriaus manufaktūroje Dušnikos Zdrujuje, kiemelį, kuriame sustojęs Chopinas surengė puikų koncertą. To įvykio garbei rugsėjo mėnesį kasmet rengiamas festivalis, kur kas kameriškesnis nei Chopino konkursas Varšuvoje, bet muzikantų – žymiausių pasaulio pianistų – meistriškumas niekuo nenusileidžia sostinės konkursui.

Viešėdami šioje sanatorijų zonoje būtinai išgerkite gydomojo mineralinio vandens!

Pasaulyje turbūt nėra gražesnio vaizdo nei Beščadų Poloninai. Ypač rudenį, kai kalnus apaugę medžiai nusidažo tūkstančiais atspalvių, kraštas tampa kaip pasakoje!

Beščadai – vienas įdomiausių gamtos regionų Lenkijoje. Toli nuo civilizacijos Lenkijos pietryčiuose plytintys kalnai iki šiol išsaugojo neįprastą žavesį ir laukinę gamtą. Pasaulyje turbūt nėra gražesnio vaizdo nei Beščadų Poloninai. Ypač rudenį, kai kalnus apaugę medžiai nusidažo tūkstančiais atspalvių, kraštas tampa kaip pasakoje! Beščadai – tai Rytų ir Vakarų kultūrų sankirta. Beščadams būdingos koplyčios ir pakelės kryžiai, medinės cerkvės, mūrinės bažnyčios ir kirchės. Seni, dar nuo XIX a. pirmosios pusės išlikę puikūs Rytų ir Vakarų mažosios architektūros sakraliniai objektai iki šiol mena Beščadų istoriją.

Šiandien Beščadai – tai pirmiausia turistinės vietovės Solina, Poliančykas, Leskas ir Cisna.

Žavingas siaurabėgis kalnų traukinukas – neįprastas Beščadų technikos paminklas. Daugiau nei 100 metų kursuojantis traukinukas leidžia pasižvalgyti po laukinę gamtą. Kelionės metu pro mažų vagonėlių langus galima grožėtis vienais gražiausių Lenkijos kraštovaizdžių.

Švento kryžiaus kalnai, seniausi ir žemiausi Lenkijos kalnai, geologijos požiūriu yra unikalūs Europoje. Iš toli jie atrodo tarsi neaukšti iškilumai, kurių papėdės apaugusios mišku. Juose nėra uolų skardžių, perėjų ar sraunių upelių, bet miškais apaugusių kalnų progumose matomi pilių griuvėsiai žadina vaizduotę ir kelia drebulį. Švento kryžiaus kalnai – tai seniausias Lenkijoje kalnų masyvas, plytintis Kelcų aukštumos centrinėje dalyje. Šie kalnai užima kvapą savo gamtovaizdžiais, ypač eglynais, bukų miškais ir įvairiausiomis uolomis su senomis giraitėmis.