BFL

Jau šiemet bus siūloma įvesti kasos aparatus Gariūnuose ir kitose ne maisto turgavietėse, teigia ūkio ministras. Pasak Rimanto Žyliaus, Lietuvos investuotojai taip pat gali tikėtis paramos, kokią gauna į Lietuvą ateinantys garsūs užsieno investuotojai.

“Mano nuomonė aiški – visa prekyba turi būti apskaitoma, išskyrus smulkiuosius namudinius verslus ir panašiai. Gariūnuose privalo būti kasos aparatai. Bet reikia atsižvelgti į specifiką, kad tai nebūtų parduotuvės taisyklių perkėlimas į turgų. Dabar analizuojame, kaip diegiami kasos aparatai maisto produktų turguose. Bet šiemet, be abejonės, pasiūlysim įvesti kasos aparatus ir ne maisto turgavietėse”, – interviu žurnalui “Veidas” sakė R. Žylius.

Paklaustas, kaip vertinate prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymus smulkiųjų įmonių, turinčių iki penkių darbuotojų, pirmais veiklos metais netikrinti ir neapmokestinti, R. Žylius sakė, jog Saulėtekio komisijoje svarstoma, kad naują verslą kontroliuojančios institucijos metus kontroliuotų, bet nebaustų, išskyrus piktybiškus pažeidėjus.

“Bet dėl mokesčių lengvatų reikia būti atsargiems, kad nekiltų piktnaudžiavimo bangos. Turime daug pavyzdžių, kai gera idėja panaudojama ne pagal paskirtį, kaip kad neįgaliųjų įmonėms suteikta PVM lengvata pasinaudojo ne tie, kam ji buvo skirta. Mano manymu, didžiausia mokesčių problema jų mokėjimo šio, kaip ir kitų mokesčių, dydis, palyginti su kitomis Europos šalimis, nedidelis per biudžetą perskirstoma 30 proc. BVP. Dabar diskutuojama dėl progresinių, kitokių naujų mokesčių įvedimo. Mūsų siūlymas kol kas tik paprastinti mokesčių mokėjimo sistemą”, – kalbėjo ūkio ministras.

Komentuodamas kai kurių verslininkų kaltinimus Vyriausybei nesąžininga konkurencija, kai milijoninė parama skiriama užsienio investuotojams, ūkio ministras pareiškė, kad tokios pat paramos gali tikėtis ir Lietuvos investuotojai: “Negaliu atskleisti detalių, bet dabar dirbame, kad analogiškos paramos priemonės būtų pasiekiamos ir Lietuvos investuotojams”.

“Per mokesčius Lietuvos biudžetui tai atsiperka labai greitai, nes siekiame, kad ateitų investuotojai, kurie kuria gerai apmokamas darbo vietas, į kurias norėtų grįžti ir lietuviai iš užsienio. Neskriaudžiami ir Lietuvos verslininkai: per verslo paramos programas pernai jiems skirta 3 mlrd. litų, o užsienio bendrovėms 40 mln. litų. Nė viena jų nėra gavusi daugiau nei 10 mln. litų”, – kalbėjo R. Žylius.