2010 Rugpjūčio 24

Prieglobstis

Gatajevai siekia gauti leidimą gyventi Lietuvoje

veidas.lt

Rusijos pilietybę turinti čečėnė Chadidžat Gatajeva, kaip ir jos vyras Malikas, siekia gauti leidimą gyventi Lietuvoje ir papildomą apsaugą, nepaisant to, kad yra pasiprašę prieglobsčio Suomijoje.

Antradienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nagrinėjo moters apeliacinį skundą dėl Migracijos departamento sprendimo neskirti jai papildomos apsaugos ir nesuteikti prieglobsčio Lietuvoje. Vilniaus apygardos administracinis teismas pernai gegužę buvo nusprendęs, kad Migracijos departamento sprendimas yra pagrįstas.

Gatajevų advokatas Laurynas Biekša tvirtino, kad departamentas turėtų iš naujo spręsti minėtus klausimus. Šių metų balandį LVAT, pasak L.Biekšos, analogiškoje byloje tokį sprendimą priėmė jos vyro atžvilgiu.

Atstovas tvirtino, kad pirmiausia moteris Migracijos departamento atstovų turėjo būti apklausta, be to, turėjo būti ištirta bendra situacija Rusijoje.

Žurnalistams advokatas sakė, kad LVAT sprendimas yra svarbus Ch.Gatajevai, jeigu atsitiktų taip, kad moteriai iš Suomijos tektų grįžti arba ji būtų išsiųsta į Lietuvą.

“Viešojoje erdvėje yra informacijos, kad pareiškėjai yra Suomijoje, tačiau šiuo metu dar nėra aišku, kokie bus priimti sprendimai Suomijoje jų atžvilgiu, ir, kai jie žinos, išsisprendus jų statuso klausimui Suomijoje, tada jie spręs apie grįžimą ar negrįžimą į Lietuvą”, – po teismo posėdžio kalbėjo advokatas.

Paklaustas apie galimas grėsmes Gatajevams Rusijoje, teisininkas jų nekomentavo.

Su Rusijos pilietės atstovo argumentais nesutiko nei Migracijos departamento atstovas Viktoras Ostrovnojus, nei Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnas Mantas Žemaitis. Jie teigė, kad Ch.Gatajevos padėtis, palyginti su jo vyro M.Gatajevo, yra kitokia – esą moteris yra ne kartą važiavusi į Čečėnijos Respubliką, tvirtino, kad ten važiuoti nebijo ir jai ten niekas negresia. Be to, nėra jokių duomenų, kad moteriai Rusijoje galėtų grėsti pavojus.

Gatajevų advokatas nagrinėjant M.Gatajevo apeliacinį skundą yra sakęs, jog jo atstovaujamiesiems Rusijoje gresia pavojus.

“Jis (M.Gatajevas – BNS) daug metų buvo saugomas, dabar jo atžvilgiu yra padidėjęs dėmesys (…) Informacija apie pareiškėjo bylą tapo vieša, tai atkreipė rusų institucijų dėmesį”, – sakė atstovas ir pabrėžė, kad viename suomių filme bei norvegų knygoje apeliantas kritikavo Rusijos sistemą.

Todėl Rusija, pasak tuomet kalbėjusio L.Biekšos, identifikuoja M.Gatajevą, kaip turintį “opozicinius įsitikinimus”, o jo požiūrį – “kaip nelojalų”. Be to, anot advokato, M.Gatajevas dalyvavo pirmajame Čečėnijos kare. Dėl to kyla grėsmė, kad jis bus nepagrįstai sulaikytas, jo atžvilgiu esą fabrikuojamos bylos ir kitaip pažeidžiamos jo teisės.

Apeliaciniame Ch.Gatajevos skunde taip pat tvirtinama, kad moteris gali būti vertinama kaip nelojali Rusijai.

Antradienį per teismo posėdį paaiškėjo, kad priimant Ch.Gatajevos netenkinantį sprendimą, remtasi VSD pažyma, su kuria neleista susipažinti nei advokatui, nei Gatajevams. Analogiška pažyma buvo ir M.Gatajevo byloje.

“Migracijos departamento atstovas posėdyje pasakė, kad sprendimas grindžiamas slapta informacija, prie kurios mes priėjimo neturėjome. Mūsų supratimu, tai yra ydinga praktika”, – sakė advokatas.

Savo sprendimą LVAT turėtų paskelbti rugsėjo 3-iąją.

Grozno angelais vadintų čečėnų poros istorija visuomenėje didelio dėmesio sulaukė po pernai Kaune priimtų teismų sprendimų.

Praėjusių metų birželio pradžioje Kauno miesto apylinkės teismas Gatajevus pripažino kaltais dėl smurtavimo prieš globotinius, grasinimo nužudyti, savavaldžiavimo. Už tai jiems skirta po 10 mėnesių nelaisvės.

Kauno apygardos teismas pernai rugsėjį sugriežtino bausmes – skyrė po pusantrų metų nelaisvės. Po šio nuosprendžio paskelbimo Gatajevai dingo. Buvo paskelbta kaltinamųjų paieška, kreiptasi dėl ekstradicijos. Gatajevai Suomijoje sulaikyti sausio pradžioje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pavasarį nurodė Kauno apygardos teismui iš naujo nagrinėti bylą, kurioje sutuoktiniai anksčiau buvo nuteisti dėl smurtavimo prieš savo globotinius.

Šį bylą sulaukė didelio atgarsio – žiniasklaidoje svarstoma, kodėl į ją įsikišo VSD pareigūnai, ar su tuo negali būti susijusios Rusijos tarnybos.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...