AFP

Kaip lietuviškoje žiniasklaidoje įvertinti ką tik ką pasibaigę Latvijos parlamento rinkimai? „Rinkimus Latvijoje laimėjo prorusiškos jėgos“ – tokios ir panašios antraštės dominavo naujienų pranešimuose. Rytų Europos studijų centro ekspertai atkreipia dėmesį, kad tai iš esmės sutapo su Rusijos spaudos interpretacijomis („laimėjo rinkimus, bet bus izoliuoti“), bet skyrėsi nuo vakarietiškų antraščių, kuriose pateikiami kiti akcentai.

Kodėl Lietuvos ir Vakarų vertinimai išsiskyrė? Vertinant nominaliai daugiausiai vietų Saeimoje – 24 (23,2 proc. balsų) – iškovojo „Santarvės centras“, tradiciškai stipriausia prorusiška partija, kurios lyderis Nilas Ušakovas Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną net Ukrainos įvykių kontekste vadina „palankiausiu Rusijos vadovu Latvijai“. Kita vertus (tai ir buvo pastebėta Vakaruose), tikrieji rinkimų laimėtojai yra dabartiniai proeuropietiški valdantieji: „Vienybė“ (21,6 proc., 23 vietos), Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (19,7 proc., 21 vieta) bei Nacionalinis aljansas (16,5 proc., 17 vietų). Kartu jie buria naują koaliciją, turėsiančią 61 vietą iš šimto. Šios partijos paneigė sociologines prognozes, žadėjusias „Santarvės centrui“ įtikinamesnę persvarą, bei sugriovė N.Ušakovo planus pirmą kartą suburti daugumą. Tai tapo neįmanoma misija, nes „Santarvės centras“ ne laimėjo, o, palyginti su praėjusiais rinkimais, prarado septynis mandatus.

Nepaisant to, įkliuvome į rusiškos informacinės erdvės spąstus pabrėždami Latvijos prorusiškumą. Dėl beveik 300 tūkst. pilietybės neturinčių gyventojų ir gausios rusakalbių piliečių dalies Latvija laikoma pažeidžiamiausia iš Baltijos šalių, o vienas pagrindinių Rusijos tikslų yra ne tik destabilizuoti politinę situaciją, bet ir kurti Latvijos „atsigręžimo į Rusiją“ iliuziją. Paviršutiniškos interpretacijos Rusijos informacinio karo sąlygomis gali tapti itin Kremliui naudingu įrankiu.