"Veido" archyvas

Prie “Lietuvos ryto” vairo stojus A.Trifunovičiui, komandos žaidimas pagerėjo, tačiau pergalių tarptautiniuose turnyruose vilniečių gerbėjai dar nesulaukė

Šiuo metu beveik dešimt buvusių garsių Lietuvos krepšinio trenerių neturi darbo arba dirba konsultantais. Jie teigia, kad net ir neturint darbo ryžtis sezono metu perimti komandos vadžias iš kito specialisto yra ganėtinai sunku.

Vos prasidėjus 2010–2011 m. sezonui Lietuvos krepšinį sudrebimo permainos Vilniaus “Lietuvos ryto” organizacijoje. To paties pavadinimo krepšinio klubo vyriausiojo trenerio vietą turėjo palikti vos vasarą ją užėmęs kroatas Draženas Anzulovičius, kartu su juo namo iškeliavo ir nuo “Lietuvos ryto” priklausomo Vilniaus “Perlo” strategas, taip pat kroatas, Ivanas Sunara. “Veidas” iš arčiau pažvelgė į įvairiuose klubuose sezonui jau prasidėjus vykstančias permainas. Treneriai teigia, kad net ir neturint darbo ryžtis sezono metu perimti komandos vadžias iš kito specialisto yra ganėtinai sunku.

Trūksta laiko

Jei esi krepšinio klubo savininkas, turi pakankamai storą piniginę ir nori pakeisti savo ekipos vyriausiąjį trenerį, net ir sezonui prasidėjus galėsi rinktis iš didelio būrio kandidatų. Tokioms permainoms vos prasidėjus šiam sezonui jau ryžosi “Lietuvos ryto” vadovai. D.Anzulovičius buvo atleistas, jo asistentas Robertas Štelmaheris stojo prie “Perlo” vairo, o į “Lietuvos rytą” atėjo serbas Aleksandras Trifunovičius ir buvęs Kauno “Žalgirio” strategas Darius Maskoliūnas.

Pastarasis dėl “Lietuvos ryto” paliko “Kauno” komandos vyriausiojo trenerio vietą, ją užėmė Mindaugas Lukošius.

Vykstant šioms permainoms vyriausiojo trenerio duonos spėjo paragauti ir kiti treneriai. “Perlui” trumpai vadovavo Nerijus Zabarauskas, o “Kaunui” – Rimvydas Samulėnas. Be to, R.Štelmaheris ir D.Maskoliūnas po kartą vadovavo ir “Lietuvos ryto” mačams.

“Lietuvos ryto” žaidimas jau pagerėjo, tačiau pergalių tarptautiniuose turnyruose vilniečių gerbėjai dar nesulaukė. Naujasis komandos strategas A.Trifunovičius nuolat pabrėžia, kad jam trūksta laiko, todėl žaidimas dar nėra toks geras, koks turėtų būti.

Pakėlė iš dugno

Apie trenerių keitimus nusprendėme pakalbinti tokias permainas du kartus išgyvenusį buvusį Kauno “Žalgirio” ir Kijevo “Budivelnik” vyriausiąją trenerį Rimantą Grigą. Šis krepšinio specialistas 2006-ųjų gruodį perėmė “Žalgirio” vairą iš Ainaro Bagatskio, o 2008-ųjų spalį, palikęs Kauno klubą, persikėlė į “Budivelnik”.

Perimti “Žalgirio” vadžias R.Grigui nebuvo sunku, mat jis buvo A.Bagatskio asistentas, puikiai pažinojo visus žaidėjus, pats dalyvavo pasirengimo sezonui procese. Naujasis treneris gretai sustygavo kauniečių žaidimą ir komanda 2 sezonus iš eilės laimėjo visus titulus “namuose” – Lietuvos ir Baltijos krepšinio lygas ir Lietuvos krepšinio federacijos taurės turnyrą. Prieš pasitraukdamas iš “Žalgirio” 2008-aisiais R.Grigo vadovaujami krepšininkai dar spėjo laimėti Aleksandro Gomelskio taurės turnyrą Maskvoje (pusfinalyje buvo nugalėtas Maskvos CSKA, finale – Atėnų “Panathinaikos”).

Kauno klubą R.Grigas paliko, kai “Žalgirį” sukrėtė finansų krizė ir klube pasikeitė vadovybė. Treneris ilgai be darbo nebuvo – priėmė “Budivelnik” kvietimą.

– Treneri, ar sunku priimti sprendimą stoti prie kitos komandos vairo, kai sezonas jau būna prasidėjęs? Dažnai treneriai, negavę darbo prieš sezoną, nusprendžiau geriau metus visai nedirbti, nei kur nors imtis gelbėtojo vaidmens.

– Tokius sprendimus priimti sunku. Komanda jau būna pradėjusi čempionatą, o trenerių keitimai vyksta tada, kai ji būna duobėje. Jei klubo vadovai ryžtasi keisti trenerius, vadinasi, yra didelių nesklandumų, ir jie – ne vien taktiniai ar fiziniai. Tokiais atvejais prisideda ir psichologija, nuolat pralaimintys žaidėjai praranda pasitikėjimą savo jėgomis.

Naujam treneriui reikia nuveikti didelį darbą, kad krepšininkai vėl patikėtų savo galimybėmis. Todėl daug trenerių ir svarsto, ar verta eiti, ar sugebės su to klubo turimais žaidėjais pakeisti padėtį, pasiekti teigiamų rezultatų.

Man Kijeve pavyko. Komandą pakėliau beveik iš dugno, laimėjome taurę, nacionaliniame čempionate patekome į finalą. Tiesa, apsisprendžiant dėl darbo Ukrainoje, man daugiau abejonių buvo dėl paties išvažiavimo. Visą gyvenimą praleidau Lietuvoje, reikėjo palikti šeimą, todėl sunku buvo nutarti dėl gyvenamosios vietos keitimo.

– Ko treneris, atėjęs į naują komandą, turi imtis pirmiausia: kabėtis su žaidėjais, tikrinti fizinį pasirengimą?

– Pirmiausia reikia peržiūrėti labai daug komandos žaidimo vaizdajuosčių. Reikia analizuoti, ką komanda daro blogai, ką reikėtų pakeisti, kad pagerėtų rezultatai.

– Kiek reikia laiko, kad komanda priprastų prie naujo trenerio ir pradėtų žaisti pagal jo schemas?

– Tai labai priklauso nuo krepšininkų ir komandos lygio. Kuo aukštesnio lygio žaidėjai, tuo greičiau galima viską pakeisti. Profesionalai, kurie yra matę daug trenerių, įvairių krepšinio filosofijų, gali greitai persiorientuoti. Su jais pasikalbi, viską išdėstai, pradedi dirbti ir po truputį pajudi. O mažiau patyręs žaidėjas gali priprasti prie vieno stiliaus ir jį pakeisti gali būti labai sunku.

Kijeve įgyvendinti savo idėjas man pavyko gana greitai. Jau po mėnesio pradėjome demonstruoti labai gerą žaidimą. Tačiau turėjau atsikratyti daug amerikiečių. Iki manęs “Budivelnik” treniravo amerikiečiai, komandoje buvo net 7 žaidėjai iš JAV. Jie diktavo savo sąlygas, žaidė kaip norėjo, galima sakyti, NBA stiliumi, tik žemesniu lygiu. Kai atėjau į komandą, iš karto atsisveikinome su 2 amerikiečiais, po savaitės – dar su vienu, dar po savaitės – su kitu. Vėliau “Budivelnik” liko tik 2 krepšininkai iš JAV.

– Dažnai pažymima, kad trenerio pasikeitimas komandai suteikia naujų emocijų, todėl kurį laiką ji žaidžia lyg ant sparnų. Ar pastebi tai ir treneriai savo komandose?

– Toks dalykas, be abejo, būna. Gal labiau dėl to, kad kiekvienas žaidėjas pradeda aktyviau reikštis, nori naujam treneriui parodyti, ką gali. Pasikeitus treneriams, buvęs pagrindinis krepšininkas gali tapti atsarginiu, o atsarginis – pagrindiniu. Ypač stengiasi pasirodyti tie, kas turėjo mažiau galimybių atsiskleisti. Kartu pasitempia ir savo pozicijų nenorintys užleisti pagrindiniai žaidėjai. Bet tai trunka trumpai, jei su komanda dirbi netinkamai. Krepšininkai trenerį dažnai patikrina kaip išdykę vaikai naują mokytoją. Jei gauna per nagus, visus metus būna ramūs, o jei ne – užlipa ant galvos.

– Kokia dabar padėtis trenerių rinkoje, ar sulaukiate pasiūlymų?

– Kažkas vyksta. Buvo pora pasiūlymų, pasikalbėjome, bet viskas tuo ir baigėsi. Neseniai skambino pažįstami, sakė, kad vėl gali būti sukrėtimų tarp trenerių, teiravosi, ar dalyvaučiau galimose permainose.

Jaunimas perdegė

Dar prieš mėnesį trenerių rinkoje M.Lukošių buvo galima pavadinti R.Grigo konkurentu. M.Lukošiui gauti įdomią darbo vietą padėjo jau minėtos permainos “Lietuvos ryte”. Naujasis “Kauno” strategas pritarė kolegai, kad sezonui prasidėjus imtis darbo naujoje komandoje labai sunku.

“Sunku, nes iš karto laukia rungtynės, reikia atmesti treniruočių procesą. Mano atvejis dar nebuvo toks sudėtingas, nes D.Maskoliūnas išvyko ne dėl blogų komandos rezultatų. Komanda yra gerai parengta, demonstravo gerus rezultatus. Man reikia tik įsitraukti į darbą. Tačiau atsakomybė, be abejo, didelė, reikia, kad rezultatai, žaidimas neprastėtų”, – pasakojo naujasis “Kauno” strategas.

Tiesa, M.Lukošius patyrė kiek kitokius didelio žaidėjų noro pasirodyti naujam treneriui rezultatus. “Be abejo, padidėjęs entuziazmas juntamas. Krepšininkai nežino, ko iš jų naujasis treneris reikalaus, kaip vertins vieną ar kitą veiksmą, todėl daugelis stengiasi iššokti net aukščiau savo galimybių. Deja, tai ir pakiša koją. Ypač tokioje jaunoje komandoje kaip mūsų. Subrendę krepšininkai žino, kaip vertinamos jų galimybės, juos ne vienus metus stebi, jei ne tas treneris, tai kiti specialistai, skautai. O “Kaune” yra daug visiškai žalio jaunimo. Per pirmąsias mano rungtynes Utenoje visi labai stengėsi, labai norėjo, bet viskas nesigavo. Tai puikus pavyzdys, kaip krepšininkaigali perdegti norėdami pasirodyti naujam treneriui”, – dalijosi patirtimi M.Lukošius.

Naujasis “Kauno” strategas neabejodamas teigė, kad dar reikia nemažai laiko, kol komanda pradės žaisti taip, kaip norėtų jis. “Jei vyktų tik treniruočių procesas su kontrolinėmis rungtynėmis, būtų galima greičiau. Dabar sezonas jau vyksta, reikia ir rezultatų siekti, ir suprasti kai ką naujo. Aš dirbu dar tik porą savaičių, dar pati pradžia. Šiuo metu negaliu pasakyti, kiek reikės laiko, kad komanda žaistų taip, kaip aš noriu”, – tvirtino M.Lukošius.