Lietuvos geologijos tarnyba pradės tirti Aukštadvario apylinkėse esančias vadinamąsias „velnio duobes“. Mitologiniu požiūriu šios termokarstinės įdubos tapatinamos su velniais, o jų atsiradimas siejamas su prasmegusiomis pilimis, bažnyčiomis, dvarais, karčiamomis. „Velnišką“ įdubų kilmę nusako legendos ir padavimai, o tikrąsias susidarymo priežastis atskleis geologai, ištyrę jų dugną ir gruntą.

Tyrimų duomenys, kaip sakė Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas, leis ne tik geriau pažinti šiuos gamtos objektus, bet ir padės juos išsaugoti.

Kęstutis Vanagas / BFL

Geomorfologinius „velniaduobių“ tyrimus geologai numato pradėti rugpjūčio mėnesį. Po to jie bus tęsiami žiemą, kai įdubas aptrauks ledas. Tuomet bus daromi gręžiniai nuosėdų bandiniams iš dugno paimti. Jie leis nustatyti „velniaduobės“ susidarymo laiką ir būdą.

Lietuvoje termokarstinės įdubos būdingos tik Aukštadvario apylinkių reljefui. Aukštadvario regioniniame parke geologai tirs „velniaduobėms“ priskiriamą Škilietų „velnio duobę”, Strėvos įgriuvą, Šafarnios akivarus, taip pat Gelionių, Albinavos, Antaveršio bei Sienakalnio duobes ir Lausgenių „velnio balą“.