Pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai Lietuvos visuomenės dėmesį sutelkė į Europą: Rytų partnerystės politika ir Ukrainos paklydimas tarp Rytų ir Vakarų tapo ryškiausiu pirmininkavimo akcentu. Tačiau metų sandūroje svarbu pažvelgti ir į tolimesnius, bet taip pat itin svarbius 2014-ųjų pasaulio geopolitinius iššūkius.

JAV ir Kinija: siekiai Pietryčių Azijoje

Po šių metų birželio 6–8 d. vykusių Baracko Obamos ir Xi Jinpingo susitikimų įtakingiausi tarptautinės politikos ekspertai užsiminė, kad tai buvo svarbiausias dialogas tarp JAV ir Kinijos lyderių nuo pat Richardo Nixono ir Mao Dzedungo laikų. Iš pirmo žvilgsnio sėkmingi susitikimai leido prabilti apie JAV ir Kinijos santykių pagerėjimą, tačiau metų pabaiga parodė, kad įtampa neslūgsta, o Pietryčių Azija didžiosioms pasaulio galioms tampa viena svarbiausių geopolitinių zonų.
Gruodžio 16 d. JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry susitiko su Vietnamo užsienio reikalų ministru Phanu Binh Minhu. Vėliau spaudos konferencijoje buvo išdėstyti nuogąstavimai dėl agresyvios Kinijos politikos regione. JAV atstovas paskelbė, kad šalis didins savo paramą, siekdama palaikyti saugumą Pietų Kinijos jūroje.
Sunerimusi ir ekonomiškai auganti Japonija: Shinzo Abe vadovaujama vyriausybė pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį didina karines išlaidas. Pagrindinė priežastis – agresyvi Kinijos politika. Kinija neseniai išplėtė oro zoną prie Japonijai priklausančių salų ir iškėlė reikalavimus pro minėtą zoną skrendančių lėktuvų pilotams. Japonija atsisakė pripažinti perbraižytas oro erdvės ribas ir ragina šioje zonoje skraidančius lėktuvus nesilaikyti Kinijos pareikštų reikalavimų.
JAV ir Japonijos ketinimai stiprinti savo pozicijas Pietų Kinijos jūroje neabejotinai nepatiks Pekinui. Kinija pastaruoju metu kreivai žiūri į JAV bandymus sumažinti „teisėtą“ Kinijos įtaką regione. Gruodžio 5 d. šalia Filipinų salų atliekant naujojo kinų lėktuvnešio bandymus vos nesusidūrė JAV ir Kinijos kariniai laivai. Pasak kinų, amerikiečiai neturėjo stebėti bandymų, todėl būdami teritorijoje patys išprovokavo konfrontaciją. Tai buvo rimčiausias abiejų valstybių susidūrimas nuo 2009 m.
Stiprėjant Kinijos kariniam potencialui ir didėjant jos ambicijoms tapti visaverte didžiąja pasaulio galia, sunku tikėtis, kad bus pasiduodama tariamoms JAV provokacijoms regione. Ne tik Pietų Kinijos jūros, bet ir Pietryčių Azijos regionas yra laikomas savotišku „artimuoju užsieniu“, kuriame būtina užtikrinti Kinijos dominavimą. Verta atkreipti dėmesį ir į JAV ir Kinijos nesutarimus kibernetinio saugumo, oro saugumo zonos (ADIZ) bei kitais klausimais.
Minėti ginčai verčia kalbėti apie tolesnę įtampą tarp dviejų geopolitinių milžinų.

Bundanti Japonija

Didžiuosiuose geopolitiniuose žaidimuose Pietryčių Azijoje ne veltui prabylama apie Japoniją – atrodo, kad šalyje atėjo pokyčių metas. Jų iniciatorius – premjero poste dar tik vienus metus praleidęs ministras pirmininkas Sh.Abe. Nepaisant trumpo laikotarpio, jau dabar nesunku apčiuopti jo vyriausybės vykdomos politikos rezultatus.
S.Abe inicijuotas ekonomikos skatinimo planas, pramintas „Abenomics“, netruko duoti vaisių. Nustatytas aiškus reformų tikslas – išjudinti jau kelis dešimtmečius savotišką stagnaciją patiriančią Japonijos ekonomiką. Nepaisant įvairių reformų vertinimų, jau dabar galima raškyti pirmuosius „Abenomics“ vaisius. Šiemet numatomas 1,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas. Ekonomika dėl išjudintos vidaus paklausos kyla jau ketvirtą ketvirtį iš eilės. Silpna jenos valiuta šalies įmonėms suteikia pranašumų. Jie išryškėja automobilių pramonėje, ypač konkuruojant su Europos automobilių gamintojais. Nepaisant Japonijos prekybos deficito didėjimo, Japonijos vyriausybė ir toliau ketina laikytis numatyto politikos kurso: silpna jena yra būtina Japonijos ekonomikos augimo sąlyga.
Vienas pagrindinių Pietryčių Azijos laikraščių „The Straits Times“ iškiliausiais šių metų Azijos lyderiais paskelbė reformų variklį Sh.Abe, taip pat Kinijos prezidentą Xi Jinpingą. Nepaisant gražių apdovanojimų, tarp Kinijos ir Japonijos pradeda ryškėti rimtesnio konflikto požymiai.
Japonija šį mėnesį pristatė naują gynybos strategiją – šalis stiprina savo kariuomenę ir didina gynybos išlaidas. Apžvalgininkai neabejoja: tokie Sh.Abe vyriausybės veiksmai orientuoti į Kiniją. Nors nuo Antrojo pasaulinio karo Japoniją saugo maždaug 50 tūkst. JAV kareivių, japonai šiemet rimtai sunerimo dėl savo saugumo.