Europos Komisijos generalinė sekretorė Catherine Day giria Lietuvą už tai, kad mūsų pirmininkavimo laikotarpiu numatyti nacionaliniai interesai sutampa su visos Europos tikslais.

Catherine Day – bene aukščiausio rango ES pareigūnė, apsilankiusi mūsų šalyje artėjant pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai. Europos Komisijos generalinės sekretorės pareigas ji eina nuo 2005 m., tad žino, su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduria ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės, ir gali lyginti įvairių šalių pirmininkavimo sėkmę.
Lietuvai jos prognozės itin palankios: C.Day įsitikinusi, kad mūsų šalis pateks į geriausiai ES Tarybai pirmininkavusių valstybių sąrašą.

VEIDAS: Kaip manote, kokie nenumatyti veiksniai galėtų pakeisti iš anksto numatytą Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai darbotvarkę?
C.D.: Kai kalbame apie pirmininkavimą iš anksto, visada sakome: būkite labai gerai pasirengę ir laukite netikėtų dalykų. Visada atsitinka kas nors nenumatyto, ko tiesiog neįmanoma prognozuoti iš anksto. Šiuo metu išgyvename gilią ekonomikos krizę ir būtent ji gali būti pati svarbiausia Lietuvos dienotvarkėje. Bet kaip parodė Kipro pavyzdys, reikalai gali pakrypti nenumatyta linkme.
Be ekonominių nesklandumų, gali kilti ir tokių tarptautinių negandų, kaip gamtos stichijos ar staigus santykių tarp valstybių pablogėjimas. Bet jei pirmininkavimui gerai pasiruošta, normalaus darbo tai nesutrikdo, o su krize tvarkomasi maksimaliai gerai.

VEIDAS: Tarkime, viskas vyks taip, kaip iš anksto numatyta. Ko tokiu atveju labiausiai tikitės iš Lietuvos?
C.D.: Kaip sakiau, svarbiausi klausimai susiję su ekonomika. Dirbdami kartu su Lietuva, tikimės užbaigti daug svarbių procesų. Lietuva turi unikalią galimybę išnaudoti pirmininkavimą ES Tarybai, paskutinius kadencijos metus baigiant Europos Parlamentui ir EK – kitąmet rengiami nauji rinkimai į Parlamentą. Tai laikotarpis, per kurį gali būti priimta labai daug sprendimų. O nuspręsti reikia labai daug ką, nes Europą būtina sugrąžinti į ekonominio augimo kelią, būtina padidinti užimtumą.
Taigi, manau, Lietuvos užduotis – draugėn suburti ES Tarybą ir kartu susitarti dėl daugybės svarbių EK pasiūlymų, kurie turėtų būti jei ne iki galo išspręsti, tai bent jau pasistūmėti gerokai į priekį.

VEIDAS: Ar Europa nejaučia nerimo, kad pirmininkavimo vairas atiduodamas nepatyrusiai valstybei, kuri tai darys pirmą kartą?
C.D.: Pastaraisiais metais daugybė šalių pirmininkauja pirmą kartą. Pirmininkaujanti valstybė nedirba viena, ji bendradarbiauja su daugybe institucijų – su Taryba, Komisija, Parlamentu. Lietuva priklauso ES jau pakankamai ilgai, kad išmanytų, kaip viskas veikia. Svarbiausia suprasti, kurie klausimai gali ir turi būti išspręsti, o kurie tik perduoti tarsi estafetė.

VEIDAS: Ar nekils sunkumų dėl to, kad Europoje, kurioje dominuoja su euru susiję klausimai, pirmininkavimą perima euro zonai nepriklausanti valstybė?
C.D.: Tai iš tiesų yra iššūkis pačiai Lietuvai. Bet manau, kad Lietuva gerai pasirengusi ir jam, juolab kad svarbiausius pirmininkavimo klausimus dalijasi trys valstybės.

VEIDAS: Tačiau kitos dvi vadinamojo trejeto partnerės – Airija, iš kurios perimame ES Tarybos vairą, ir Graikija, kuriai jį perleisime, turėjo ir tebeturi nemenkų ekonominių rūpesčių. Kaip kitų ES valstybių akimis atrodo šis trejetas?
C.D.: Turiu pasakyti, kad šios trys šalys sudaro itin artimai bendraujančių ir besitariančių valstybių įspūdį. Manau, jos puikiai susidoros su pirmininkavimo užduotimis.

VEIDAS: Gal galite paminėti, kokioms valstybėms su šia užduotimi sekėsi susidoroti puikiai, o kokioms ne taip gerai?
C.D.: Nebaksnosiu pirštu, bet galima atskirti, kurios valstybės pirmininkavimui buvo pasiruošusios gerai, o kurios – tik šiaip sau. Galima matyti, kurios moka klausytis kitų ir nori dirbti drauge, o kurios – ne, nes pirmininkavimas visų pirma yra vadovavimas visos Bendrijos reikalams. Žinoma, galima turėti keletą svarbių nacionalinių interesų, tarkime, kaip Lietuvai aktualūs energetikos klausimai. Bet šiuo atveju tai lygiai taip pat svarbu ir visai ES, todėl manau, kad turime idealų nacionalinių ir ES interesų derinį.
Juk pirmininkavimas ir yra vietos reikalų perkėlimas į Europą, o Europos reikalų perkėlimas į savo šalį.
Iš gerų pavyzdžių galiu paminėti pastarojo meto pirmininkavimą. ES Tarybos vairą perėmusias valstybes slėgė didelis nedarbas, o jį sumažinti buvo ir visos ES tikslas. Tam kruopščiai ruoštasi, o rezultatai buvo išties geri.
Beje, vienas malonumas dirbti su mažomis pirmininkaujančiomis valstybėmis. Jos nėra arogantiškos, supratingai priima kitų norą patarti. Tikiuosi, jau netrukus tą patį galėsime pasakyti ir apie Lietuvą.

„Lietuvos užduotis – draugėn suburti ES Tarybą ir kartu susitarti dėl daugybės svarbių EK pasiūlymų.“