Susisiekimo ministerijos iniciatyva ką tik išrinktos ir apdovanotos geriausios Lietuvos vairavimo mokyklos.

Antrus metus iš eilės rengiamas geriausių Lietuvos vairavimo mokyklų konkursas skatina pasitempti būsimuosius vairuotojus rengiančias įstaigas, o ketinantiems mokytis vairuoti tai tampa gera rekomendacija, kur semtis praktinių įgūdžių ir teorinių žinių.
Apie tai, kodėl vairavimo mokykloms Lietuvoje keliami vis aukštesni reikalavimai, kodėl į jų veiklą nukrypo ypatingas saugaus eismo specialistų dėmesys, kalbamės su susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu.

– Vairavimo mokyklos ir joms ką tik sugriežtinti veiklos reikalavimai – pastaruoju metu dažna viešų diskusijų tema. Kas paskatino imtis šių permainų?
E.M.: Pirmiausia turime didelį tikslą – išsaugoti kuo daugiau gyvybių keliuose. Nors per pastaruosius trejus ketverius metus Lietuva padarė didžiulę pažangą gerindama eismo saugą, vis dėlto Europos Sąjungos mastu iš 27 valstybių pagal žuvusiųjų keliuose skaičių vis dar užimame tik 22 vietą. Taigi esame šešti nuo galo, nors turime užsibrėžę tikslą per artimiausius penkerius metus patekti į saugiausių ES valstybių dešimtuką.
Eismo saugos problema yra kompleksinė, todėl ją tenka spręsti iš karto daugeliu aspektų. Kasmet rūpinamės kelių kokybe, vykdome aktyvią šviečiamąją veiklą. Tačiau vertinant tris sudedamąsias eismo dalis – kelią, automobilį ir vairuotoją, šiandien silpniausia grandis yra vairuotojas. Todėl turime gerinti vairuotojų parengimą.
– Ar manote, kad būtent geresnis vairuotojų rengimas padės priartinti Lietuvą prie saugiausių ES valstybių?
E.M.: Be abejo, tai ne vienintelė, bet viena svarbiausių priemonių. Palyginti su pažangių užsienio šalių patirtimi, vairuotojų rengimo požiūriu dar stipriai atsiliekame. Pavyzdžiui, Vokietijoje vairavimo egzaminą iš pirmo karto išlaiko apie 75 proc. būsimų vairuotojų. ES vidurkis yra daugiau kaip 60 proc. O Lietuvoje iš pirmo karto išlaikiusieji vairavimo egzaminą nesudaro nė 40 proc.
Tenka apgailestauti, kad ganėtinai prastą vairuotojų parengimo lygį rodo ir eismo įvykių, ir žuvusiųjų statistikos suvestinės. Nustatyta, kad didžiausią avarijų kaltininkų dalį sudaro nepatyrę vairuotojai, turintys iki dvejų metų vairavimo stažą. Taigi parengimo lygis mokyklose tikrai nepakankamas. O pasekmės skaudžios tiek į avarijas patenkantiems žmonėms, tiek jų šeimoms, tiek valstybei.
– Kokia šiandien vairuotojų rengimo padėtis, kaip įvertintumėte vairavimo mokyklų veiklą?
E.M.: Šiandien Lietuvoje veikia daugiau kaip 300 vairavimo mokyklų. Pagal mokinių skaičių jos smarkiai skiriasi: vienos per metus parengia daugiau kaip tūkstantį būsimųjų vairuotojų, kitos nesurenka ir dešimties. Deja, tik penktadaliui mokyklų pavyksta parengti mokinius taip, kad vairavimo egzaminą „Regitroje“ iš pirmo karto išlaikytų daugiau kaip 45 proc. jų absolventų.
Pavyzdžiui, šiemet geriausios Lietuvoje vairavimo mokyklos titulas atiteko Kaune veikiančiai „ARV-Auto“. Pernai vairavimo egzaminus laikė 1430 šios mokyklos auklėtinių. Teorijos egzaminą iš pirmo karto išlaikė beveik 90 proc., praktikos egzaminą – daugiau nei 45 proc. Ši mokykla 2010 m. buvo pripažinta geriausia Kauno regione.
Į Lietuvos kelius kasmet išvažiuoja daugiau kaip po 43 tūkst. pradedančių vairuotojų. Gerindami vairuotojų rengimą siekiame, kad mažėtų vairavimo egzaminų neišlaikančiųjų skaičius, o teisę vairuoti įgyjantys žmonės į kelią išvažiuotų pasirengę daug geriau nei dabar. Reikalavimai keičiasi visiems – vairavimo mokykloms, instruktoriams, keičiama egzaminų vykdymo tvarka. Labiau stengtis turės ir patys mokiniai.
– Kas konkrečiai pasikeitė vairavimo mokyklų darbe?
E.M.: Viena iš naujovių – reikalavimas filmuoti ir įrašinėti vairavimo mokykloje laikomą praktinio vairavimo įgūdžių galutinę įskaitą bei įrašą saugoti vienus metus. Turėdami filmuotą medžiagą, mokytojai būsimiems vairuotojams galės geriau paaiškinti jų daromas klaidas vairuojant transporto priemonę.
Taip pat siekiama užkirsti kelią vairavimo mokyklose nesąžiningu būdu įsigyti pirminio mokymo kurso baigimo liudijimą, nes visais atvejais mokykla privalės turėti galutinės įskaitos įrašą. Pasitaikydavo atvejų, kai kursų baigimo liudijimai būdavo išduodami mokiniams, nebaigusiems praktinio vairavimo mokymo kurso. Kaip kitaip galima paaiškinti atvejus, kai atėję į „Regitrą“ laikyti valstybinių vairavimo egzaminų, žmonės vos sugeba pavažiuoti, daro primityvias klaidas.
Daugiau reikalavimų keliama ir mokyklų techninei bazei – jos privalo turėti nuosavą arba nuomojamą uždarą aikštelę su asfalto ar betono danga. Ribojant mokomųjų automobilių amžių, nuo šiol vairuotojų rengimui naudojamos B kategorijos mokomosios transporto priemonės turi būti ne senesnės kaip 15 metų.
– O kaip bus užtikrintas šių reikalavimų laikymasis?
E.M.: Visi reikalavimai yra smulkiai surašyti. Taigi negali būti taip, kad kažkas kažko nežino ar nesupranta. Kaip dirba vairavimo mokyklos, kontroliuoja Valstybinė kelių transporto inspekcija. Kartą per ketvirtį jos darbuotojai, naudodamiesi „Regitros“ duomenimis, peržiūrės kiekvienos mokyklos mokinių teorijos ir praktikos vairavimo egzaminų rezultatus. Šių egzaminų išlaikymo iš pirmo karto duomenys bus naudojami vertinant vairavimo mokyklų mokymo kokybę.
Jei per ketvirtį vairavimo mokyklos absolventų, iš pirmo karto išlaikiusių teorijos arba praktinio vairavimo egzaminus, procentas bus mažesnis nei 45 proc., vairavimo mokyklos sulauks patikrinimų, bus vertinama jų darbo kokybė, turima įranga ir panašiai. Nuo šio įvertinimo rezultatų priklausys, ar vairavimo mokykla galės tęsti veiklą. Kol nebus ištaisyti rasti pažeidimai, mokykloms galės būti sustabdoma teisė vykdyti vairuotojų mokymą. Taip pat numatyti atvejai, kuriais mokyklai galės būti visiškai panaikinta teisė rengti būsimuosius vairuotojus.
Gerai dirbančiomis mokyklomis bus pasitikima: jos nebus tikrinamos, nebent būtų sulaukta skundų ar pastebėta akivaizdžių nusižengimų. Taigi motyvacija dirbti gerai, o ne tik susirinkti pinigus iš mokinių, šiemet kur kas didesnė.

Susisiekimo ministerijos atstovų nuomone, vairuotojų rengimo sistemos tobulinimas pagerins vairuotojų rengimo kokybę ir padės sumažinti pradedančių vairuotojų sukeliamų eismo įvykių keliuose

Geriausios 2011 m. Lietuvos vairavimo mokyklos
Susisiekimo ministerija išrinko geriausias Lietuvos vairavimo mokyklas. Antrus metus iš eilės vykstančio konkurso tikslas – atkreipti dėmesį į vairavimo mokyklų darbo kokybę, skatinti žmones mokytis vairuoti geriausiai dirbančiose įmonėse.
Geriausios Lietuvoje vairavimo mokyklos titulas atiteko Kaune veikiančiai uždarajai akcinei bendrovei „ARV-Auto“. Pernai valstybinius egzaminus laikė 1430 šios mokyklos auklėtinių. Teorijos egzaminą iš pirmo karto išlaikė 87,4 proc., praktikos egzaminą – daugiau nei 45 proc. Ši mokykla 2010 m. buvo pripažinta geriausia Kauno regione.
Vilniaus regione 2011 m. geriausia mokykla pripažinta LDV UNIO, Alytaus regione – Alytaus autoklubo įmonė, Panevėžio – I.Žeberienės įmonė, Utenos – Bareikio vairavimo mokykla, Marijampolės – „Vairuva“, Šiaulių – „Esma“, Klaipėdos – „Kerulis ir partneriai“ ir Tauragės – ARVAIRA. Telšių regione dėl prastesnių praktinio vairavimo egzaminų rezultatų konkurse negalėjo dalyvauti nė viena mokykla.
Praėjusių metų patirtis parodė, kad tokie apdovanojimai svarbūs ir reikalingi. Vairavimo mokykloms tai gera motyvacija skirti daugiau dėmesio savo paslaugų kokybei, o norintiems išmokti vairuoti – gera rekomendacija, kur geriau eiti mokytis.
Atrenkant geriausias vairavimo mokyklas daugiausia buvo atsižvelgiama į tai, kiek praėjusiais metais jos parengė mokinių ir kaip jiems sekėsi laikyti valstybinius vairavimo egzaminus „Regitroje“. Taip pat vertinta, ar vairavimo mokykla teikia nuotolinio kelių eismo taisyklių mokymosi paslaugas, ar turi reikalavimus atitinkančią interneto svetainę, vertintas ir mokymui skirtų automobilių amžius.
Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 350 vairavimo mokyklų, vairuoti kelių transporto priemones moko apie 1700 vairavimo instruktorių.