2016 Rugpjūčio 12

Rio de Žaneiro olimpiada

Geriau užpūsta olimpinė ugnis nei „purvina bomba“

veidas.lt

"Scanpix" nuotr.

Arūnas BRAZAUSKAS

Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės, truksiančios nuo rugpjūčio 5 d. iki 21 d., kol kas neatrodo patikimai apsaugotos nuo teroristų. Didžiausia grėsmė – „Islamo valstybės“ (ISIS arba „Daesh“) smogikai. Tačiau ir patys brazilai nėra itin draugiški – ypač tie, kurie dėl olimpiados negauna algų.

Olimpiados išvakarėse Tarptautinė atominės energijos agentūra paskolino Bra­zi­lijos valdžiai įvairios aparatūros ra­dia­ci­jos lygiams matuoti. Nuogąstaujama, kad „Da­esh“ gali panaudoti „purviną bombą“ – radioaktyvių medžiagų, kurios, nors ir nesukels branduolinio sprogimo, tačiau labai užterš aplinką.

„Daesh“ propaganda – tarptautinė, o prieš olimpiadą jos pagausėjo portugalų kalba. Liepos 25-ąją Brazilijos teisėsaugininkai pa­skel­bė suėmę „Daesh“ įkvėptų 12 šalies piliečių, kurie įtariami rezgę sąmokslą. Jie apibūdinti kaip nepatyrę saviveiklininkai, kurie viešai komunikavo socialiniuose tinkluose, netgi bandė internetu įsigyti ginklą. Tiesioginių ryšių su ISIS kol kas neaptikta.

Trūksta apsaugininkų

Sakoma, kad arkliai brastoje nekeičiami. Juolab ne laikas keisti apsaugininkus, kai plėšikai laužia duris. Tačiau būtent sargyba buvo pakeista likus savaitei iki Rio de Žaneiro olimpiados pradžios. Brazilijos teisingumo ministerija nutraukė sutartį su privačia kompanija „Ar­tel“, kuri išpeikta už nekompetenciją ir at­sa­komybės stoką. Priežastis bado akis – firma žai­d­ynių išvakarėse tenusamdė 500 ap­sau­gi­nin­kų vietoj 3,4 tūkst. – tiek buvo nu­ma­tyta pa­gal sutartį. Tiek žmonių reikia, kad būtų tikrina­mi žiūrovai prie įėjimų į olimpinius renginius.

Rio olimpiados apsaugai iš viso sutelkta 85 tūkst. policininkų, specialiųjų tarnybų agentų, kariškių ir privačių apsaugininkų.

Apgavus privatininkams, daiktų patikra metalo detektoriais, radiacijos matuokliais, rentgenu ir čiupinėjant rankomis patikėta vietiniams policininkams, kurie jau spėjo pasižymėti protestais dėl menko atlyginimo. Rio olimpiados apsaugai iš viso sutelkta 85 tūkst. policininkų, specialiųjų tarnybų agentų, kariškių ir privačių apsaugininkų.

Panašios bėdos buvo iškilusios 2012 m. Lon­do­no olimpiadoje, kai viena didžiausių pa­sau­ly­je apsaugos kompanijų „G4S“ nesugebėjo su­telkti reikiamo kiekio darbuotojų. Likus ke­lioms savaitėms iki žaidynių „G4S“ tebuvo nu­samdžiusi ir apmokiusi 10 tūkst. apsaugininkų iš planuotų 13,7 tūkst. Spragos tada buvo už­kamšytos policininkais ir kariškiais.

Londono olimpiada 2012 m. įsiminė įspūdingomis saugumo pastangomis ir tam buvo skaudžių priežasčių. 2005 m. liepos 7-ąją, kitą dieną po to, kai Londonas buvo išrinktas olimpiniu miestu, „Al Qaeda“ šalininkai surengė sprogimus Londono transporto sistemoje.

Olimpiados metu Londone dieną naktį budėjo apie 40 tūkst. žmonių: 13 tūkst. policininkų ir 17 tūkst. kariškių. Priemonių arsenalas apėmė karinius lėktuvus, sraigtasparnius, raketas „žemė-oras“. Apsauga kainavo apie pusę milijardo svarų sterlingų.

2016-ųjų Rio olimpinių žaidynių saugumą užtikrina ne vien samdomi apsaugininkai, bet ir informacija. Antai bendrovė „PGI In­tel­li­gen­ce“ siūlo pirkti informacijos paketą, į kurį įeina:

l         Rio de Žaneiro pavojingų rajonų žemėlapiai, apimantys tiek kriminalinę, tiek socialinių riaušių riziką;

l         kibernetinių grėsmių ir politinio aktyvizmo, galinčio paveikti klientų reputaciją, analizė;

l         informacija apie medicinines grėsmes, sveikatos apsaugos įstaigas, miesto transportą.

Tragedijos atskleidžia spragas

Teroristams sportas nereiškia taikos ir paliaubų. Jie tai parodė 1972 m. per Miun­che­no olimpiadą, kai palestiniečių grupė, pasivadinusi „Juoduoju rugsėju“, paėmė įkaitais 11 Iz­raelio sportininkų. Teroristai reikalavo paleisti daugiau kaip du šimtus kalinių iš Izraelio kalėjimų, taip pat vadinamosios Baaderio ir Meinhof gaujos teroristus vokiečius (apie šią grupuotę rašoma šio numerio 38–41 p.). Rugsėjo 5–6 d. vykęs incidentas baigėsi tragiškai – visi izraeliečiai buvo nužudyti. Apie sėk­mingas Izraelio pastangas sunaikinti tris pa­sprukusius užpuolikus (penkis jų nušovė vokiečių policija) ir žudynių organizatorius pasakoja Steveno Spielbergo vaidybinis filmas „Miun­che­nas“ („Munich“, 2005 m.).

Reikėjo tragedijos, kad išryškėtų Miun­che­no olimpiados spragos, o Brazilijoje apie jas garsiai rėkia policininkai. Birželio 27-ąją atvykusieji į Galeano aerouostą Rio de Žaneire galėjo matyti laisvu nuo darbo metu čia atėjusius policininkus, kurie laikė šūkius anglų kalba: „Sveiki atvykę į pragarą“. Kiti jų iškelti plakatai skelbė, kad policininkai ir gaisrininkai negauna atlyginimų, ir Rio de Žaneiro svečiai nebus saugūs.

Kitose Rio vietose policininkai tomis dienomis demonstravo nepasitenkinimą mažais atlyginimais ir veiklai būtinų elementarių daiktų sty­giumi. Trys šimtai policininkų sustojo ant Rio de Žaneiro valstijos įstatymų leidybos institucijos laiptų.

Viename iš plakatų šūkis skambėjo taip: „Policijos prioritetas – žmonės, vy­riau­sybės prio­ritetas – olimpiada.“

Viename iš plakatų šūkis skambėjo taip: „Policijos prioritetas – žmonės, vy­riau­sybės prio­ritetas – olimpiada.“ Po­li­ci­nin­kai pra­šė žmo­­nių paaukoti tai, ko trūksta – nuo degalų iki tua­letinio popieriaus. Tik labdara ne­įmanoma už­kimšti finansinės skylės: tuo me­tu Rio de Ža­nei­ro miestas ir valstija iš vy­riau­sybės nebuvo ga­vę žadėtų 860 mln. JAV dolerių.

Pasprinkite savo olimpiada

Olimpiada startuoja ne pačiu geriausiu Brazilijai metu. Šalis patiria didžiausią per pastaruosius 25 metus ekonominę recesiją. Naujausios apklausos rodo, kad pusė Brazilijos piliečių nepritaria tam, kad jų šalyje būtų rengiama olimpiada, kuri bent jau Rio de Žaneiro valstiją paliko be išteklių, kurie reikalingi policijos, švietimo ir sveikatos apsaugos įstaigų darbui. Gal todėl kai kurie brazilai nerodo di­delės pagarbos olimpinei ugniai.

Protestuojai išplėšė fakelą iš bėgiko rankų, maža to – apmėtė policiją akmenimis bei plytomis

Liepos 27 d., kai iki olimpiados pradžios buvo likę 10 dienų, protestuotojai, tarp kurių būta streikuojančių mokytojų, turistų traukos taške Angra dos Reise pagrobė ir užgesino olimpinę ugnį, kuri buvo nešama į Rio de Žaneirą. Protestuojai išplėšė fakelą iš bėgiko rankų, maža to – apmėtė policiją akmenimis bei plytomis. Jų reikalavimai nesusiję su olimpiada: reikalauta atidaryti vietinį neatidėliotinos pagalbos centrą – tą, į kurį skambinama bendruoju pagalbos telefonu. Įstaiga uždaryta nutraukus finansavimą. Riaušininkai buvo išvaikyti ašarinėmis dujomis ir guminėmis kulkomis. Tačiau olimpinė ugnis vis dėlto užgeso – pirmas pavykęs bandymas iš keleto: į Brazilijos keliais neštą ugnį taikyta vandens čiurkšlėmis, gesintuvų putomis.

Policininkai protestuoja, o jais apsimetę plėšikai kartais patuština užsieniečių pinigines. Naujazelandietis džiudžitsu meistras Jasonas Lee, kuris, tiesa, olimpiadoje nedalyvauja, liepos 29 d. žiniasklaidai pareiškė, kad du karinės policijos uniformas dėvintys žmonės privertė jį iš bankomato išimti ir jiems atiduoti apie 800 dolerių. J.Lee nusprendė Rio de Žaneire nepasilikti.

Ar tualetai jau veikia?

Saugumo problemos – vienos iš daugelio paskutinę akimirką išlindusių 2016-ųjų olimpiados organizacinių spragų. Vandens sporto varžybų išvakarėse savanoriai graibė šiukšles ir atliekas Guanabaros įlankoje. Statybininkai skubiai remontavo ir baigė tvarkyti olimpinio kaimelio patalpas, kurios, kaip pareiškė jau atvykę olimpiečiai, vis dar netinkamos gyventi.

Sklando gandai, kad neužbaigti darbai – atlyginimu nepatenkintų statybininkų sabotažas. Neveikiantys tualetai ir elektros jungikliai bei kitokie defektai išlindo bent 400 iš 3600 kambarių, turinčių talpinti 18 tūkst. sportininkų. Kliūtys šalinamos, tačiau ne taip greitai, kad netvarka nepatenkinta Australijos komanda būtų sutikusi įsikelti liepos 31 d., kaip buvo suplanuota.

Sportininkams neramu ir dėl Zikos viruso, kurį platina kraujasiurbiai vabzdžiai – kaip ir maliariją, geltonąją karštinę bei kitas infekcines ligas

Sportininkams neramu ir dėl Zikos viruso, kurį platina kraujasiurbiai vabzdžiai – kaip ir maliariją, geltonąją karštinę bei kitas infekcines ligas. Būtent dėl šios infekcijos baimės žaidynėse atsisakė dalyvauti kai kurie sportininkai, tarp jų bent septyni ne patys prasčiausi gol­fo žaidėjai iš įvairių šalių. Nėščioms moterims apskritai patarta nevykti stebėti olimpiados.

 

Apdairų ir Dievas saugo

"Scanpix" nuotr.

Be sportininkų, į Rio turėtų atplūsti apie pusę milijono žiūrovų. O Brazilija nėra rami šalis.

Nemokamuose patarimų šaltiniuose apstu paprastų perspėjimų. Rašoma, kad Kopakabanos, Ipanemos, Lemės, Leblono, Arpoadoro paplūdimiai itin gausiai lankomi dienos metu, o naktį yra pavojingi – ypač, jeigu tušti.

Pavojinga tuščia erdvė

l         Bendras patarimas visais atvejais – vengti vietų, kur visiškai nėra žmonių. Galima ir netgi įdomu vakare pasivaikščioti krantinėmis, besidriekiančiomis palei paplūdimius, tačiau tiktai kartu su vietinių minia. O prie jūros vakare geriau neiti  – nebent ir ten būtų gausus būrys žmonių.

l         Rio de Žaneiro centras – verslo ir prekybos zona, kurioje beveik niekas negyvena, kartu yra pavojaus zona naktimis, savaitgaliais, per valstybines šventes, kai neveikia įstaigos ir parduotuvės. Nurodytu laiku ten geriau nesirodyti nei vietiniams, nei turistams. Vieta, kurios apskritai reikėtų vengti – šiauriniai Rio rajonai. Jie neįdomūs ir pavojingi turistams. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad nusikaltėliai mobilūs. Plėšikai ant motociklų, motorolerių, netgi dviračių – daugelio didmiesčių, taip pat ir Rio de Žaneiro, kasdienybė. Pėstute daug nepavaikščiosi, tad geriau naudotis taksi kompanijų paslaugomis, o ne viešuoju transportu.

Taurė su dangteliu

l         Patariama nesiūlyti policininkams kyšių, nes galimi didesni nemalonumai, palyginti su tais, nuo kurių bandoma atsipirkti kyšiu.

l         Šiukštu nesikviesti nepažįstamų žmonių į viešbutį. Jei kas nors gatvėje neva netyčia aplieja, nereikia leisti, kad imtų valyti rūbus – tai įprastas būdas ištraukti piniginę.

l         Baruose, restoranuose geriau neatsitraukti nuo užsakytų gėrimų, neleisti vaišinti nepažįstamiems žmonėms. Taures patartina laikyti pridengus delnu, kad kas nors neįpiltų svaiginančių, migdančių preparatų.

Visą savaitraščio “Veidas” numerį rasite ČIA

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...