BFL

Ūkininkas ir politikas Ramūnas Karbauskis sako, kad pasėlius ne tik lietus, bet ir sniegasnetgi išgelbėjo, nes drėgmės jau labai trūko ir žemdirbiai nerimavo, kad pasėliai gali nesudygti.

Tad žiema pavasarį žalos ūkininkams neatnešė, priešingai nei pavasaris žiemą. Žemdirbiai tikina per pastaruosius dvidešimt metų nematę tokių nuostolių, kokių pridarė praėjusi žiema. “Po atšilimo sekęs didžiulis atšalimas sunaikino pusę, o kai kuriuose rajonuose net 80–90 proc. pasėlių. Nieko panašaus nėra buvę, net nėra su kuo lyginti”, – apgailestauja R.Karbauskis.

Žieminės kultūros atsėtos vasarinėmis, taigi jei būtų idealios klimatinės sąlygos, jų derlius kiek kompensuotų permainingos žiemos pridarytus nuostolius. Tačiau gresia dar viena problema – jei sutaps ir žieminių, ir vasarinių pasėlių javapjūtė, fiziškai bus sunku suskubti nuimti visą derlių. “Vėl beliks melsti, kad būtų sausa”, – teigia R.Karbauskis.

Ar ne geresnė išeitis, užuot meldusis, pasėlius drausti? Ūkininkas sako apdraudęs rapsus, tačiau kviečių praktiškai niekas nedraudė, nes tokių kaip šią žiemą klimatinių ekstremumų nebūdavę.

Šiuo metu ūkininkų organizacijos tikisi, kad bus rasta galimybių išmokėti maksimalią leistiną ES išmokų sumą. O specialistai suka galvas ieškodami tinkamiausių veislių vis permainingesniam Lietuvos klimatui.