Trečius metus rengiant šį projektą, Panevėžio rajono meras P.Žagunis, kolegų ir ekspertų vertinimu, ir vėl patenka tarp dešimties pažangiausiai besitvarkančių savivaldybių vadovų.

Tiesa, jei panagrinėtume investicinius projektus ir juos palygintume su tokių savivaldybių, kaip Druskininkai, Kaunas ar Klaipėda, įgyvendinamais projektais, atrodytų, tarsi nieko tokio svarbaus čia nevyksta. Bet kaimiškose savivaldybėse, matyt, ir negali vykti stulbinamo masto investicinių projektų, nes tai nebūtų racionalu – investicijos neatsipirktų. Juolab kad visai šalia – Panevėžio miestas, Kėdainiai.

Šio rajono valdžia pastaraisiais metais daugiausia rūpinosi elementarios kaimiško rajono žmonių būties gerinimu: vandens tiekimo ir nuotekų sistemų atnaujinimu, lopšelių-darželių rekonstravimu, mokyklų renovavimu ir jų priestatų statyba, muziejų ir bibliotekų atnaujinimu, interaktyvių darbo vietų jose įrengimu ir vietos žmonių mokymu kompiuterinio raštingumo, buvusių žemdirbių skatinimu imtis kitų veiklų kaime, pradėti savo verslą, lankytinų turistinių vietovių tvarkymu.

Bene didžiausiu Gordijo mazgu šio rajono valdžiai buvo tapę regioniniuose parkuose gyvenančių žmonių nesutarimai su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba ir jos regioniniu padaliniu. Krekenaviškiai prieš kurį laiką buvo tapę aplinkosaugininkų įkaitais. Dėl to rajono taryba kreipėsi ir į Vyriausybę, ir į Seimą. Atrodo, šiuo metu aistros atlėgo.

Pernai regioninio parko direkcija pagaliau ne tik ėmėsi ES lėšomis tvarkyti apleistą Krekenavos regioninį parką Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio draustinyje, bet ir vėl kviečia žmones, jog šie nebenaudojamose ir menkaverčiais krūmokšniais užžėlusiose pievose ganytų galvijus, kad ši teritorija vėl taptų panaši į parką, o ne į šabakštyną.