“Veidas” jau ketvirtą kartą apklausė 180 ekspertų: pačius merus, taip pat per 130 aukščiausio rango valstybės tarnautojų, verslo organizacijų atstovų ir sudarė daugiausiai naudos savo miestams ir rajonams duodančių merų reitingą.

Šiemet meru, turinčiu daugiausiai įkvepiančių originalių minčių ir idėjų, kaip gerinti kraštiečių gyvenimą, skatinančiu verslo plėtrą, visokeriopą vietos bendruomenės saugumą, diegiančiu komfortišką infrastruktūrą, puoselėjančiu kultūrą, plėtojančiu laisvalaikio ir turizmo verslą, garsinančiu atstovaujamą savivaldybę, vykdančiu savo viešai duotus pažadus ir išsikeltus tikslus, nesiblaškančiu ir įkvepiančiu vietos žmonėms tikėjimo savo savivaldybės ateitimi pripažintas savivaldos naujokas – Neringos kurorto galva Antanas Vinkus (69 m.).
Jis dvidešimt šešiais balsais aplenkė dvidešimt šešeriais metais už save jaunesnį sostinės vadovą Artūrą Zuoką (43 m.). Už trečią kartą meru tapusį kolegą A.Zuoką (nepaisant sostinės vadovo teistumo bei valstybine problema tapusio vilniečių nepasitenkinimo dėl stulbinamų šildymo kainų) apklaustieji balsavo itin gausiai.
Didžiausias šiųmečio reitingo netikėtumas – Kauno rajono mero Valerijaus Makūno (56 m.) vertinimų kiekybinis šuolis. V.Makūnas ir ankstesniais metais patekdavo tarp trisdešimties geriausių merų, bet niekada iki šiol nebuvo atsidūręs net pirmajame dešimtuke.
Visuose trejuose iki šiol vykusiuose geriausių merų rinkimuose tarp lyderių paprastai būdavo Kauno miesto vadovas Andrius Kupčinskas (36 m.). Užpernai jis liko antroje vietoje, o pernai – ketvirtoje.
Šiais metais pirmą kartą detalizavome, kaip merus vertina skirtingų sričių ekspertai. Geriausiu šių metų meru paskelbtas A.Vinkus kolegų merų, kaip geriausias meras, buvo minimas gerokai dažniausiai nei antroje vietoje likęs Vilniaus miesto galva A.Zuokas. Tačiau jei panagrinėtume detaliau, pamatytume, kad A.Zuokas tarp išskiriamų penkių geriausių merų dažniau nei A.Vinkus buvo įrašytas pirmuoju numeriu ir kolegos už tai jam skyrė po penkis balus.
Apklaustiems ministerijų viceministrams, kancleriams ir departamentų vadovams savo vadybinėmis savybėmis, gebėjimu spręsti probleminius klausimus ir tikru rūpinimusi savivaldybės reikalais labiausiai imponuoja A.Vinkus. O štai tarp Vyriausybės atstovų apskrityse bei kitų apklaustų aukščiausio rango valstybės tarnautojų daugiau simpatijų pelnė A.Zuokas.
Įdomu tai, jog susumavus skirtingų verslo organizacijų – Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei šių organizacijų regioninių padalinių, Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos, Žemės ūkio rūmų atstovų atsakymus paaiškėjo, kad  daugiausiai simpatijų (be pirmojo šio konkurso laureato Ričardo Malinausko) pelnė Utenos rajono meras Alvydas Katinas (52 m.). Jis gerokai aplenkė į geriausių merų trejetuką išrinktus A.Zuoką ir V.Makūną.
Iš merių moterų geriausiai vertinamos į 14 vietą patekusi Birštono vadovė Nijolė Dirginčienė (54 m.) ir į 26 vietą – Visagino vadovė Dalia Štraupaitė (52 m.).
Vertinant pagal merų partiškumą, tarp dešimties geriausiųjų yra trys socialdemokratų, trys konservatorių, du valstiečių, vienas liberalcentristų ir vienas “taipiečių” atstovas.
Greta šiųmečio merų darbo vertinimo reitingo, kuris remiasi tik respondentų nuomone, yra ir grafa, kurioje pateikiami ir šių merų vadovaujamų savivaldybių reitingo (paremto tik objektyviąja statistika) duomenys.
Įdomu tai, kad dažnai subjektyvus kolegų vertinimas visiškai sutampa su objektyviais savivaldybių reitingo duomenimis. Štai Neringos meras šiemet išrinktas geriausiu, o jo vadovaujama savivaldybė, remiantis savivaldybių reitingu, yra antra; sostinės meras A.Zuokas liko antroje vietoje, o Vilnius pagal gyvenimo kokybės reitingą – pirmoje.
Tiesa, Kauno rajono mero subjektyvūs vertinimai gerokai pranoksta objektyviuosius. Savivaldybių reitinge Kauno rajonas užėmė 24 vietą, o meras V.Makūnas šiemet vertinamas kaip vienas iš trijų geriausių šalies merų. Remiantis savivaldybių reitingu, trečioje vietoje yra Kauno miestas, nors kolegos šio miesto vadovui skyrė tik dešimtą vietą.

Kaip rinkome geriausią merą
Dar pernai gruodžio 9 d. išsiuntinėjome 180 anoniminių anketų: patiems savivaldybių merams, visų ministerijų viceministrams ir kancleriams, departamentų, kuruojančių regionų reikalus, direktoriams, Vyriausybės atstovams apskrityse, Seimo kontrolieriams bei dvidešimties pagrindinių šalies verslo asociacijų – Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei jų regioninių organizacijų, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros organizacijos, Žemės ūkio rūmų, Lietuvos investuotojų forumo bei kitų specializuotų šakinių verslo asociacijų atstovams.
Visų respondentų prašėme išvardyti po penkis pažangiausius merus: turinčius originalių idėjų, užsibrėžusius ir siekiančius proveržio, pritraukiant investicijų, gerinant infrastruktūrą, plečiant turiningo laisvalaikio leidimo galimybes, įkvepiančius visokeriopos pažangos. Pirmam nurodytam merui suteikėme penkis balus, antram – keturis, trečiam – tris, ketvirtam – du, penktam – vieną balą.
Visus respondentus įspėjome, kad anketos su išvardytais vienos arba tik savo atstovaujamos partijos nariais nebus įskaitytos. Taigi tokių anketų šiemet nebegavome. Tiesa, du merai balsavo už save, bet abiejų paprašėmė išsibraukti save ir įtraukti kolegą. Vienas meras taip ir padarė, o kitas nebeatsakė, tad jo balso už save neįskaitėme.
Nemaloniausią įspūdį padarė bendravimas su naujuoju, bet provincialiai mąstančiu Šiaulių miesto meru Justinu Sartausku bei jo komanda. Šis meras kategoriškai atsisakė bendrauti su žiniasklaida. Kita vertus, savotiškas J.Sartausko požiūris į kolegas – nenoras pastebėti, įvertinti ir pasimokyti iš geriausiųjų atsiliepia ir kolegų nuomonei: šio miesto vadovas liko už geriausiųjų trisdešimtuko “borto”. Priminsime, kad ligtolinis Šiaulių miesto vadovas pernai vykusiuose geriausių merų rinkimuose laimėjo trečią vietą.
Per ketverius šio konkurso metus išryškėjo dar viena svarbi tendecija: kolegos merai bei kiti respondentai itin vertina probleminių savivaldybių, esančių atokiau nuo sostinės ir kitų didmiesčių, valdančių kuklų biudžetą bei gyvenamų daugiausia pensinio amžiaus, socialiai remtinų žmonių, merus. Dalis respondentų pabrėžia, kad valdyti didmiestį gali “kiekvienas virėjas”, o štai vadovauti ir išsiveržti iš provincijos pilkumos gali tik labai talentingi bei energingi miestų ir rajonų vadybininkai.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-5) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.