Kasmet daugiau nei po 1,5 tūkst. jaunuolių iš Lietuvos renkasi studijas užsienyje. Pagal kokius kriterijus jie apsisprendžia, kur ir ką studijuoti?

Spėjama, kad šiemet studijuoti į užsienio aukštąsias mokyklas išvyks per 2 tūkst. jaunuolių iš Lietuvos. Dauguma jų renkasi universitetus Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, dalis – JAV. Bet jiems svarbu, kurios aukštosios mokyklos teikia kokybiškiausias paslaugas.

Tai geriausiai atskleidžia du tarptautiniai tyrimai. Kaip paaiškėjo, pirmąsias universitetų sąrašų pozicijas užėmė Didžiosios Britanijos ir JAV aukštosios mokymo įstaigos. Štai 2009 m. Šanchajaus universitetų reitingo pirmame dešimtuke yra aštuonios JAV ir dvi Europos aukštosios mokyklos – Kembridžo bei Oksfordo universitetai.

Kito autoritetingo reitingo “The Times Higher Education-QS World University Rankings” (THE-QS) viršuje JAV karaliavimas ne toks ryškus – čia pirmame dešimtuke taip pat rikiuojasi keturios Didžiosios Britanijos aukštosios mokyklos. Beje, abiejų reitingų neginčijamas lyderis – JAV įsikūręs Harvardo universitetas.

Žvelgiant į išsamesnius reitingus, JAV ir Didžiosios Britanijos dominavimas taip pat akivaizdus, bet vietos juose atsiranda ir kitų šalių atstovams. Šanchajaus universiteto reitinge JAV universitetai sudaro 55 proc. pirmojo šimtuko (Jungtinės Karalystės – 11 proc.). THE-QS pateikiama statistika mažiau palanki JAV: iš pirmųjų šimto aukštųjų mokyklų 32 yra įsikūrusios Valstijose, o 18 – Didžiojoje Britanijoje.

Artimiausi šių šalių persekiotojai, remiantis Šanchajaus universiteto reitingu, yra Vokietija ir Japonija, kurių atstovai sudaro po penkis pirmojo šimtuko procentus. Regis, THE-QS reitinge JAV praradimus kompensuoja kitos angliškai kalbančios šalies Australijos indėlis – ši valstybė gali didžiuotis aštuoniais į jį patekusiais universitetais.

Svarbu paminėti, kad abiejų reitingų sudarymo metodologija skiriasi. Pavyzdžiui, Šanchajaus universiteto reitingavimo sistemoje atsižvelgiama į tai, kiek tam tikro universiteto alumnų ir darbuotojų laimėjo Nobelio premijų (tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl šio reitingo pirmasis dešimtukas nekinta), o THE-QS – ne. Vis dėlto akivaizdu, kad jie kartu patvirtina bendrą tendenciją – geriausios pasaulio aukštosios mokyklos susitelkusios angliškai kalbančiuose kraštuose.

THE-QS reitinge pirmasis iš ne anglakalbių valstybių – Ciuriche įsikūręs Šveicarijos federalinis technologijos institutas, bet jis užima tik dvidešimtą vietą. Remiantis Šanchajaus reitingu, po angliškai kalbančių šalių aukštųjų mokyklų pirmasis rikiuojasi Tokijo universitetas (irgi dvidešimtoje vietoje).

Įdomu, kaip pasaulio aukštųjų mokyklų reitinguose atrodo Lietuva ir kaimyninės šalys. Pasirodo, Lietuvos pirmas ir paskutinis atstovas, remiantis THE-QS reitingu, yra Vilniaus universitetas, patenkantis tarp 500–600 geriausiųjų (konkrečios vietos šiame sąraše jau nenurodomos). Į šią kategoriją taip pat patenka Tartu universitetas, o Latvijos atstovo net ir į išplėstinį sąrašą nėra įtraukta. Aukštesnėmis pozicijoms gali pasigirti Rusija: Maskvos M.Lomonosovo valstybinis užima 155-tą, Sankt Peterburgo valstybinis universitetas – 168 poziciją. Lenkijos Krokuvos universitetas įrašytas į THE-QS reitingo 302 vietą.

Reitingai – svarbiausia?

Pagal ką aukštąsias užsienio mokyklas renkasi lietuviai ir kaip jie vertina šiuos tarptautinius reitingus?

Štai Rytų skirstomųjų tinklų racionalaus elektros energijos vartojimo ekspertas Mantas Vaskėla praėjusiais metais Didžiojoje Britanijoje įsikūrusiame Mančesterio universitete įgijo ekonomikos ir politikos mokslų bakalauro laipsnį. 2009 m. THE-QS reitinge 26 vietą užėmusios (41 vieta Šanchajaus universiteto sudarytame sąraše) aukštosios mokyklos alumno teigimu, mokslai Jungtinėje Karalystėje jį patraukė dėl kelių priežasčių: gerai mokėtos kalbos (anglų), plačių galimybių verslo ir kultūros srityse bei noro studijuojant jautis visaverčiu ne tik universiteto, bet ir visuomenės nariu.

Mantas pripažįsta, kad įtakos sprendimui studijuoti Mančesterio universitete turėjo ir aukšta jo pozicija pasaulio aukštųjų mokyklų reitinguose. Paklaustas, pagal kokius kriterijus universitetą rinktųsi dabar, jau turėdamas tokios patirties, M.Vaskėla atsakė, kad daugiau dėmesio skirtų universiteto priklausymui įvairioms mokslinėms grupėms.
Kitas mūsų pašnekovas Singapūro nacionaliniame universitete (THE-QS reitinge užima 30 vietą) viešosios politikos magistrantūros studijas kremtantis Justinas Pagirys mano, kad reitingai vis dėlto laiduoja visuotinai pripažįstamą diplomą bei atspindi naudingą patirtį, kurią galima įgyti aukštojoje mokykloje. Pasak jo, reitingų svarbą parodo tai, kad jais naudojasi ne tik studentai, bet ir žurnalistai, mokslininkai ar politikai. Prieš rinkdamasis studijų programą užsienyje, vaikinas peržiūrėjo keletą reitingų, ir visuose juose Singapūro nacionalinis universitetas buvo vertinamas gerai – tai buvo pakankamai svarbu jam apsispręsti.

Nepaisant to, kad įvairūs reitingai gali pateikti skirtingus rezultatus, Justino tvirtinimu, tai bene vienintelis indikatorius, padedantis būsimam studentui  išsirinkti aukštąją mokyklą – asmeninės patirtys dažniausiai būna dar subjektyvesnės.

Panašiai apie reitingus atsiliepia ir Škotijoje įsikūrusiame St. Andrews universitete (87 vieta pagal THE-QS reitingą, remiantis Šanchajaus universitetų reitingu, patenka tarp dviejų šimtų geriausiųjų) vadybos magistrantūrą studijuojantis Kostas Baubinas. Pasak jo, reitingais remiasi daugybė būsimų studentų. Žurnalistikos bakalauro laipsnį Vilniaus universitete įgijusio Kosto tvirtinimu, St. Andrews aukštoji mokykla Jungtinės Karalystės reitinguose vertinama dar geriau nei pasaulio, todėl puiki reputacija neišvengiamai prisidėjo prie jo noro čia studijuoti.

Vis dėlto prestižiniuose užsienio universitetuose šiuo metu besimokantys vaikinai reitingų neakcentuoja kaip vienintelės apsisprendimą nulėmusios priežasties. Vilniaus universitete politikos mokslų bakalauro studijas baigusį J.Pagirį į Aziją patraukė mokytis ne tik universiteto reitingai, bet ir galimybės plėsti akiratį, patrauklus iš universiteto gautas pasiūlymas (stipendija) bei gera studijų kokybė. O, tarkime, Kostas magistrantūrą užsienyje pasirinko pirmiausia dėl to, kad tai gera gyvenimo mokykla – galimybės įvairiuose projektuose susipažinti ir dirbti su žmonėmis iš įvairiausių pasaulio kraštų, tobulinti kalbą, pagaliau išmokti gyventi savarankiškai.

Būsimų studentų emigracija – ne bėda

Pastaraisiais metais vis didėja būsimų studentų (tiek bakalauro, tiek magistrantūros pakopos) emigracija į užsienio šalis. Įdomu, ką apie tai mano patys šios srauto kaltininkai. Visi kalbinti pašnekovai pabrėžė, kad pastaruoju metu Lietuvos viešojoje erdvėje apraudama tendencija iš tiesų nėra blogas reiškinys. Pasak M.Vaskėlos, studentų emigraciją netgi reikėtų skatinti – esą užsienyje įgytas išsilavinimas yra didelis privalumas.

J.Pagirio tvirtinimu, šį klausimą apskritai reikėtų kelti atvirkščiai: kaip, stiprėjant studentų judėjimui svetur, padaryti Lietuvos universitetus konkurencingus pasaulio aukštųjų mokyklų rinkoje. Įdomu tai, kad studijuojantieji užsienyje Lietuvos universitetų nelaiko varganais. Anot viename geriausių Didžiosios Britanijos universitetų besimokančio K.Baubino, Lietuvos universitetams reikėtų mažiau kompleksuoti – pasaulio mastu jie tikrai nėra tokie blogi, kaip kartais piešiama.

Atkreiptinas dėmesys, kad finansinis motyvas dažnai nurodomas kaip ilgalaikės emigracijos į užsienį pagrindas. Ar studentai turėtų baimintis grįžti iš užsienio dėl galimų sunkumų integruojantis į darbo rinką?

Pats po studijų į Lietuvą grįžęs M.Vaskėla tikina, kad mūsų šalies darbo rinkoje užsienio universitetų auklėtiniai tiesiog graibstomi. Tik su sąlyga, jeigu iš svetur neparsiveža nereikalingos arogancijos. Pasak jo, tai lemia ne tik konkretūs mokslai konkrečiame universitete, bet ir paprasčiausiai platesnis pasaulio matymas. Pavyzdžiui, kaip elektros sąskaitos sudarinėjamos ten ir čia.