Paaiškėjo 2010 metų Lietuvos alpinizmo ir kalnų turizmo čempionato nugalėtojai. Pirmą kartą geriausiąja Lietuvos alpiniste tapo moteris – Dovilė Garlaitė, pirmoji iš Lietuvos alpinisčių įkopusi į 7495 m aukščio I. Somoni (buv. Komunizmo) viršukalnę Pamyro kalnuose Tadžikijoje. Tai paaiškėjo paskelbus 2010 metų Lietuvos alpinizmo ir kalnų turizmo čempionato nugalėtojus.

Šiųmetinis čempionatas buvo ir 50-asis, jubiliejinis Lietuvos alpinizmo čempionatas. Pirmasis buvo surengtas 1961 metais. Kiek vėliau jis pradėtas rengti kartu su Lietuvos kalnų turizmo čempionatu.

Geriausia Lietuvos alpiniste pripažinta D.Garlaitė vienos ekspedicijos metu, be I.Somoni, įkopė ir į kitą šio rajono “setyniatūkstantininkę” – Jevgenijos Korženevskajos viršūnę (7105 m).

“vi viršūnės, aukštesnės nei septyni kilometrai per sezoną – pakankamai svarus rezultatas. Šįmet tai padarė keturi žmonės, bet Dovilė yra pirmoji Lietuvos moteris įkopusi į I.Somoni viršūnę. Būtų nuodėmė to neįvertinti”, – sakė čempionato teisėjų kolegijos pirmininkas Audrius Peseckas. Geriausio Lietuvos alpinisto titulas teikiamas 5 kartą.

Šiais metais daugiau nei 100 čempionato dalyvių pateikė 22 įkopimų ir žygių ataskaitas, pagal kurias teisėjų kolegija lapkričio mėnesį paskirstė apdovanojimus.

“Čempionate alpinistai dalyvavo pakankamai aktyviai, nors ir ne visi, ką nors įkopę, pateikė ataskaitas. Įspūdį palieka labai išsiplėtusi įkopimų geografija, – komentavo A.Peseckas. – Pažymėčiau, kad Lietuvos alpinizmas išlieka daugiau romantiškas nei sportinis užsiėmimas – periodiškai lankomos lietuviškos viršūnės Pietvakarių Pamyre, Tian Šanyje, tęsiamos žygeiviškos tradicijos, sportiniai siekiai neužgožia dvasinių dalykų, dėl kurių daug kas ir eina į kalnus”.

Uolinėje klasėje (įkopimai į viršūnes iki 3500 m aukščio) prizininkais tapo Prancūzijos Alpėse kopę alpinistai. Pirmąją vietą pelnė Saulė Žukauskaitė ir Gediminas Simutis, įkopę į Aiguille du Peigne – Gendarme Rouge (3078 m) viršūnę Vaucher maršrutu. Antroji vieta šioje klasėje teko Vytauto Gudelio ir G.Simučio duetui už įkopimą į Grand Charmoz (3445 m) Pilier Cordier maršrutu. Trečioji vieta atiteko Laurai Blėdaitei ir Martynui Pumpučiui, įkopusiems Barberine sieną, Barbourine maršrutu.

Techninėje klasėje, kurioje dalyvauja įkopimai į viršūnes, ne aukštesnes kaip 6000 metrų, pirmoji vieta teko jungtinei “XGenomo” ir “4 stichijų” klubų komandai – Šarūnui Lapėnui, Rasiui Janukaičiui ir Skaistei Vėlaitytei už įkopimą į legendinę Eigerio (3970 m) viršukalnę Šveicarijos Alpėse Mittellegi Ridge maršrutu.

Antrąją vietą pasidalino dvi komandos: G.Simutis ir S.Žukauskaitė bei Gerda Andrijauskaitė ir Julius Survila, kurie įkopė Prancūzijos Alpėse į Aiguille Du Midi 3842 m aukščio viršūnę Frendo Spur maršrutu.

Trečioji vieta atiteko Kirgizijoje, Tian Šanio kalnuose į Karakolo (5281 m) viršūnę Vakarų keteros maršrutu įkopusiai Vilniaus universiteto Žygeivių klubo (VUŽK) komandai: Donatui Zigmantui, Kristinai Gaidelytei, Šarūnui Oberauskui, Irmantui Kašalynui ir Jurui Jorudui.

Aukštuminėje klasėje nugalėjo Saulius Vilius, šįmet įkopęs į Čo Oju viršūnę (8201 m) Himalajuose, Kinijoje. Jis vadovo bendrai estų ir lietuvių ekspedicijai, kuri kopė klasikiniu maršrutu šiaurės vakarų ketera.

Antrąją vietą užėmė D.Garlaitė, Mečislovas Mažonas, Saulius Damulevičius ir Ernestas Markšaitis už įkopimą į I.Somoni viršukalnę (7495 m) klasikiniu maršrutu Borodkino ketera Tadžikijos Pamyro kalnuose. Ši ketveriukė, ruošdamasi įkopimui į I.Somoni, taip pat užlipo į J.Korženevskajos (7105 m) viršūnę tame pačiame rajone.

Trečioji vieta aukštuminėje klasėje atiteko jungtinės Klaipėdos kalnų sporto klubo, Kauno bei Panevėžio alpinistų grupės nariams, įkopusiems į J.Korženevskajos viršūnę klasikiniu V.Cetlino maršrutu: Egidijui Kipuriui, Astai Komkaitei, Rimvydui Bardauskui, Bronislovui Mateliui, Mindaugui Varnui, Juozui Stankūnui, Edmundui Tilvikui. Kartu su šia grupė kopė ir kurčnebylys kaunietis Arūnas Bražinskas, kuris, pasiekęs 6500 metrų aukštį, nusprendė apsigręžti ir nebetęsti viršūnės šturmo.

Kalnų žygių klasėje pirmąją vietą pelnė VUŽK komanda, pasižymėjusi ir techninėje klasėje: D.Zigmantas, K.Gaidelytė, Š.Oberauskas, I.Kašalynas ir J.Jorudas. Jų “Penkių viršūnių” pavadinimu pavadintas žygis Kirgizijos Tian Šanio kalnuose buvo penktosios sudėtingumo kategorijos.

Antrąją vietą šioje klasėje pelnė jų kolegos iš to paties VU Žygeivių klubo: Romas Apulskis, Vaidotas Rimas, Milda Šličkutė-Šeštokienė, Laurynas Riauba, Vilius Jorudas, Lina Armanskaitė, Darius Mačernius ir Rima Pozingė. Ši grupė taip pat keliavo Kirgizijos Tian Šanio kalnuose, jų surengtas 3-4 kategorijos kalnų žygis “Žalgiris 600″ buvo skirtas Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms, įkopiant į Žalgirio viršukalnę. Ši viršūnė pirmą kartą buvo pasiekta 1969 metais.

Trečiąją vietą užėmė Vilniaus Gedimino technikos universiteto turistų klubo (VGTU TK) grupė. Jos nariai – Danas Jazdauskas, Andrius Dubrovskis, Laurynas Marcinkus, Agnė Pavilionytė, Ieva Jazdauskaitė, Vytautas Pimpė, Tomas Kukučionis keliavo Kaukazo kalnuose, Elbruso rajone 3 kategorijos maršrutu.

Pirmojo, 1961 metais surengto Lietuvoje alpinizmo čempionato nugalėtojais tapo alpinistai, įkopę į Teke Tor viršūnę (4441 m) Tian Šanio kalnuose Kirgizijoje. Giedrius Bernatonis, vienas iš pirmojo čempionato nugalėtų, dabartinis Lietuvos alpinistų senjorų klubo pirmininkas pastebėjo, kad pernai už įkopimą tuo pačiu maršrutu alpinistai pelnė tik 5-ąją vietą.

“Tai galėtų reikšti, kad jaunimas dabar lipa 5 kartus geriau”, – juokaudamas kalbėjo jis.

Tuo metu, šeštojo dešimtmečio pabaigoje Lietuvoje dar tik kalėsi pirmieji organizuoto alpinizmo daigai. 1957 metais buvo įkurta respublikinė alpinizmo sekcija, 1959 metais alpinistai susibūrė į Lietuvos alpinizmo federaciją.

Deja, pradžia buvo pažymėta netektimis – 1959 metais Kaukaze, kopdami į Dych Tau viršūnę žuvo visi trys pagrindiniai Lietuvos alpinizmo pradininkai ir mokytojai Vytautas Vosylius, Gediminas Akstinas, Feliksas Mieliauskas. Likusiems Lietuvos alpinistams teko mokytis patiems iš naujo.

Pasak G.Bernatonio, tuo metu egzistavo du skirtingi požiūriai į alpinizmą. Vieni laikėsi nuomonės, kad į kalnus reikia leisti tik gerai pasiruošusius sportininkus. Tuo metu Sovietų Sąjungos aukštieji kalnų rajonai būdavo uždaryti eiliniams turistams. Kiti lietuviai vadovavosi mintimi, kad kiekvienas norintis gali išeiti į kalnus ir išbandyti – dalis žmonių atsisijos ir liks tikri kalniečiai.

Nugalėjo pastarasis požiūris, kad žmonės ir kalnai vieni kitus atsirinks patys.

Per penkis dešimtmečius Lietuvos čempionatams buvo pateikta apie 1000 ataskaitų, buvo įteikta 600 apdovanojimų. Du Lietuvos alpinistai gavo “Sniegynų leopardų” titulus, kurie iki šiol skiriami alpinistams, užkopusiems į 5 buvusios Sovietų Sąjungos 7000 m ir aukštesnes viršūnes: Chan Tengrio, Pergalės, J.Korženevskajos, I.Somoni ir Lenino. Buvo įkoptos 6 skirtingos aukštesnės nei 8000 m viršūnės, 6 alpinistai pasiekė 8000 m aukščio viršūnes. 29 viršūnės buvo pavadintos lietuviškais vardais.