Iš šiemet jau aštuonioliktą kartą vykusios Lietuvos mokinių dailės olimpiados aukso medalį parsivežė nedidelio Dusetų miestelio (Zarasų r.) moksleivė Adelė Vaitukaitytė. Kitus keturis aukščiausius apdovanojimus gavo didmiesčių vaikai.

Iš viso šiųmetėje olimpiadoje dalyvavo šešiasdešimt trys 9–12 klasių mokiniai iš skirtingų Lietuvos vietų. “Veidas” iš visų nugalėtojų išskyrė Adelę – visų pirma dėl savito jos meno pojūčio ir braižo. Be to, susipažinti su šia gabia paaugle masino ir tai, kad ji – vaikas iš provincijos.

Vaiko sėkmę lemia mokytojas
“Tai, kad Adelė laimėjo dailės olimpiados auksą – pirmiausia yra jos mokytojos dailininkės Nomedos Saukienės nuopelnas. Be to, prie jos ėjimo šiuo keliu daug prisidėjo pirmieji mūsų dukters dailės ir fotografijos mokytojai Romualdas Pučekas ir Alvydas Stauskas”, – kalbinamas apie dukters laimėjimus netikėtai prabyla laureatės tėtis Rimas Vaitukaitis.
Pasak jo, tėvų nuopelnas dėl vaiko laimėjimų nėra toks didelis, na, nebent vaikai daug pasiekia toje srityje, kurios atstovai yra patys tėvai. “Mes su žmona neturime nei dailės, nei muzikinio išsilavinimo, turime tik bendrą supratimą apie meną. Aš pagal profesiją esu miškininkas, taigi gana tolimas nuo meno žmogus. Manau, tėvų nuopelnas yra tik tas, kad jie pritaria vaiko pomėgiams, palaiko jį, paskatina ir paremia finansiškai: nuperka reikalingų medžiagų, nuveža į treniruotes, renginius, – svarsto R.Vaitukaitis. – Esu tikras, kad kiekvieno vaiko sėkmė priklauso tik nuo mokytojo, pas kurį jis patenka. O Dusetose mokytojai tikrai nuostabūs: jie padeda vaikams atsiskleisti. Tarkime, pernai šioje olimpiadoje dusetiškiai taip pat laimėjo auksą, užpernai – sidabrą…” (…)

Tapymas iš natūros padeda pamatyti
Olimpiadai Adelę rengusi dailininkė N.Saukienė pasakoja, kad mergina pati to prašiusi. “Ji labai užsispyrusi siekia tikslo ir to apdovanojimo tikėjosi labiau nei aš. Iš tikrųjų toje olimpiadoje Adelės darbas buvo išskirtinis – mes visą laiką dirbome ir olimpiadoje tapėme iš natūros, o ten vyravo pseudopsichodelinis kičas: neaiškios linijos, kažkokie baubai, multiplikacija”, – su lengva ironija vardija dailininkė. Pasak Nomedos, žmogus tik tapydamas iš natūros išmoksta pamatyti ir kurti. Ir retas kuris piešėjas gali iš savo minčių sukurti puikų dailės kūrinį.
Pati Adelė mums irgi prisipažįsta, kad, pamačiusi kolegų ir konkurentų atsivežtus darbus bei kalbėdamasi su jais prieš antrąjį olimpiados etapą – tapymą, buvo šiek tiek sutrikusi. “Visi jau iš anksto žinojo, ką pieš: vieni buvo namie kartą tai jau nutapę ir olimpiadoje tik perpiešė, kiti buvo apmąstę. Aš vienintelė tapiau tai, ką matau pro langą, tad jau maniau, kad mums nepasisekė, kad mūsų niekas nesupras, – šypsosi mergina.
Tiesa, priduria, kad jai, tapančiai iš natūros, šiek tiek trūko laiko. Mat olimpiadoje buvo leidžiama tapyti tik dvi valandas. O tiems, kurie tapė iš “paruoštukų”, laiko netgi likę. (…)

Pasinėrusi dar į dešimtis skirtingų veiklų
Tiek Adelės tėtis Rimas, tiek buvusi jos pirmoji mokytoja Jolanta Kondrašovienė, tiek dabartinė klasės auklėtoja Ilona Šukienė, tiek ir gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Vanda Normantienė pabrėžia, kad Adelė, kaip ir kiti gabūs vaikai, nesėdi vien prie pamokų ruošos, o užsiima daugybe kitų prasmingų veiklų.
Štai prieš pusantrų metų A.Vaitukaitytė tapo Lietuvos moksleivių parlamento nare. “Adelė labai kūrybinga, darbšti ir užsispyrusi siekia tikslo. Pamenu, kai kandidatavo į Moksleivių parlamentą, kaip atsakingai ji tam ruošėsi: subūrė palaikymo komandą, parengė argumentuotą kalbą… – pasakoja V.Normantienė. – Beje, mes kasmet Tarptautinės mokytojų dienos proga sveikiname mokytojus, dirbusius mūsų gimnazijoje. Pernai atvirukus gamino Adelė. Tai buvo nuostabūs kūrinukai. Kalėdų proga buvo surengtas konkursas „Eglutė kitaip”. Adelės klasė laimėjo pirmą vietą, nes Adelė pasiūlė labai originalią idėją. Gėlių puokštelės, įvairios malonios smulkmenos įvairių švenčių proga dažniausiai būna Adelės sumintytos. Ji – ir puiki žurnalistė: gimnazija leidžia savo laikraštuką „45 minutės” ir kiekviename jo numeryje rasime Adelės straipsnelių. Be to, ji veda mokyklos renginius, puikiai fotografuoja, o pernai sėkmingai pasirodė vertėjų konkurse „Tavo žvilgsnis”.
Prancūzų kalbą dėstanti klasės auklėtoja I.Šukienė pastebi, kad Adelei puikiai sekasi iš esmės visos disciplinos, ji turi vienintelį aštuntuką, visi kiti pažymiai – patys aukščiausi. “Ji labai daug skaito, diskutuoja su draugais apie perskaitytas knygas, tačiau niekada nemačiau jos, kaip kitų miestelio vaikų, vaikštinėjančios miestelyje be jokio tikslo. Ji nuolatos kažkuo užsiėmusi namie. Be to, ji ir mokykloje nebijo nei draugams, nei mokytojams pasakyti savo nuomonės, jei kažkam nepritaria. Tai labai atkakliai savo tikslų siekianti mergaitė”, – apibendrina I.Šukienė.
Ir nors Adelės tėtis Rimas kuklinosi kalbėdamas apie šeimos įtaką vaiko sėkmei, visos keturios kalbintos pedagogės pabrėžė, kad ši gabi mergaitė auga išskirtinėje šeimoje. “Vaikas labai daug atsineša iš šeimos”, – sako V.Normantienė. “Vaitukaičių šeima labai darni, dvasinga, meniška: tėtis veda įvairius miestelio renginius, mama domisi folkloru, floristika, – pertaria J.Kondrašovienė. – Pamenu, kaip miestelio žmonės stebėdavosi, kai tėveliai Adelę ir jos vyresnėlį brolį, dar tik šliaužiojančius pametinukus, atsinešdavo į miestelio galerijoje atidaromas parodas, kitus renginius.”

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.