Neilas TANKEVIČIUS, Lietuvos ambasadorius Estijoje

2018 m. švęsim kelių regiono valstybių įkūrimo ar atkūrimo šimtmečio jubiliejus. Šimtmetis sukaks Lietuvos ir Estijos partnerystei, nenutrūkusiai net karo ir okupacijos metu. Neturime bendros sienos, gal dėl to sunku prisiminti kada nors kilusią rimtesnę dvišalę problemą. Didžiausios grėsmės mums kildavo iš Rytų, o saugumo ir gerovės mums teko ieškoti Vakaruose. Esame artimiausi partneriai nepriklausomai nuo to, kur siekiame apginti savo interesus – Briuselyje, Niujorke ar Maskvoje. Nors ir nedidukė, Estija Lietuvai yra šešta prekybos ir septinta investicijų partnerė.

Nenuostabu, kad tik pradėję eiti savo pareigas mūsų valstybių vadovai tarp pirmųjų vizitų visada pasirenka Vilnių ir Taliną. Tuose susitikimuose ne tik aptariami svarbiausi saugumo bei užsienio politikos klausimai, bet ir pasidalijama patirtimi svarbiausių valstybinių reformų klausimais. Šiuo požiūriu pirmosios Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid vizitas Vilniuje spalio mėnesį tik patvirtino taisyklę.

Valstybės valdymą per pastaruosius porą dešimtmečių daugelyje sričių buvo galima padaryti daug efektyvesnį pasinaudojant informacinėmis technologijomis (IT). Joms įdiegti reikėjo optimizmo, ne tik privalumų ir trūkumų analizės. Besikeičiančioms Estijos vyriausybėms beveik kiekvieną kartą tokiose analizėse stiklinė atrodė pusiau pilna, t.y. IT sprendimų privalumai atrodė didesni nei trūkumai. Ir nors sprendimų įgyvendinimas toli gražu ne visada būdavo paprastas ir sklandus, bet viešai pasigyrę estai dažnai nebenorėdavo trauktis.

Tos pastangos jau su kaupu atsipirko daugelyje sričių. Mokesčių administravimui Estija gali skirti kelis kartus mažiau išteklių nei prieš keliolika metų, dėl elektroninio parašo išplitimo nebereikia susitikinėti sudaromos sutarties šalims, daug skaidresnė e. sveikatos sistema, o e. receptas padėjo taupyti valstybės bei pacientų laiką ir pinigus. Internetinis balsavimas paskatino rinkėjus aktyviau dalyvauti politikoje, sudarė sąlygas balsuoti iš bet kurios pasaulio vietos.

Dar daugiau Estija laimėjo tarptautiniu mastu, skubėdama pirmoji įgyvendinti naujoves. Jau daugelį metų plačiai išreklamuotoje e. vyriausybėje ministrams nebegalima dirbti su popieriais, dokumentai gali būti tik kompiuteriuose. Tai ne tik sutaupė laiko ir medienos, bet daug svarbiau – dėl geros komunikacijos ir skambių IT sprendimų pavadinimų padėjo Estijai sukurti pažengusios šioje srityje valstybės įvaizdį pasaulyje. Net Vokietijos vyriausybė susidomėjo e. sprendimų diegimo patirtimi Taline.

Estija ir Suomija pradėjo jungti valstybinius registrus per vadinamąjį x-road ryšį, ir tai tarp kitų dalykų padėjo tinkamai apmokestinti dešimtis tūkstančių į Suomiją važiuojančių uždarbiauti estų.

E. rezidento kortelė sukurta užsieniečiams, kurie norėtų pasinaudoti Estijos valstybės paslaugomis internetinėje erdvėje, pvz., įkurti ir plėtoti verslą nuotoliniu būdu. Estijos ministras pirmininkas pats įdavė tokias korteles Japonijos premjerui Shinzo Abe ir Vokietijos kanclerei Angelai Merkel. Skaičiuojama, kad naudojantis tokiomis kortelėmis Estijoje šiuo metu įkurta daugiau kaip tūkstantis įmonių.

Estijos vyriausybė paskelbė kurianti duomenų ambasadas, tai yra saugumo sumetimais pagrindinių valstybės registrų kopiją perkėlė į serverius kitose patikimose NATO ir ES valstybėse. To perkėlimo detalės įslaptintos, bet užsimenama, kad virtualioje erdvėje valstybė gali tęsti veiklą nepriklausomai nuo gamtinių ar karinių katastrofų. NATO kibernetinės gynybos centras Taline ne tik padeda Aljanso narėms stiprinti gynybinius pajėgumus, bet ir kuria teisės normų kibernetinėje erdvėje teorinius pagrindus.

Tai kas gi yra Lietuva šioje istorijoje – gulbė ar bjaurusis ančiukas? Nors dažnas Lietuvoje gal dar nenorės to pripažinti, galėčiau drąsiai pasakyti, kad Lietuva jau yra gulbė. Bankininkyste ir mokesčių deklaravimu internete Lietuvoje negalėjai nieko nustebinti jau prieš dešimtmetį, o ir kitose srityse IT naudojamasi kaip daugelyje pažangiausių pasaulio valstybių. Iš asmeninių pokalbių teko patirti, kad keli skaitmeninių viešųjų paslaugų sprendimai Estijoje dabartinę formą įgavo tik po konsultacijų su kolegomis iš Lietuvos. Taip pat turime ir IT startuolių sėkmės istorijų. Estai vis priskiria sau „Skype“ kūrimo laurus, o Lietuvoje prisimintini „Pixelmator“ ar „Getjar“. Lietuvoje naudojamo interneto greitis lygintinas su pasaulio lyderių Japonijos ar Pietų Korėjos greičiais. Turėtume pastebėti ir girtis tuo, ką pasiekėme, bet taip pat didžiuotis ir pasinaudoti tokia kaimyne kaip Estija.

Mūsų sėkmės ir pralaimėjimai susiję. Abi šalys yra pavyzdinės istorijos, kaip ištrūkus iš sovietinės nelaisvės tampama Europos Sąjungos bei NATO narėmis. Daugelį metų abi šalys yra tarp pirmaujančių pagal ES struktūrinių fondų įsisavinimo rodiklius bei ES direktyvų taikymą. Estija išmoko lietuviškas pamokas 2013 m. ir pasirengė savo pirmininkavimui ES Tarybai 2017 m. antroje pusėje.

Daugiausia dėl ES narystės ekonomikoje esame kaip susisiekiantys indai. Investicijos ateina į visą Baltijos šalių regioną, o ne į atskirą šalį. Tiesa, būstinę renkamasi pagal tai, iš kur lengviau tvarkyti reikalus ir kur patogiau gyventi. Energetikos ir transporto projektai (kaip antai „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“) mūsų ekonomikas dar labiau suartins.

Vis dėlto pasiekti galima daug daugiau, ypač IT srityje. Tarp pirmiausių Lietuvos partnerių galėtų būti Estija dėl jos patirties eksperimentuojant su IT inovacijomis. Dėl jau egzistuojančių prekybinių, investicinių ryšių su Danija ir Švedija būtų galima sukurti daugiau pridėtinės vertės, pvz., nuotoliniu būdu administruojant investicijas ir verslą. O tose šalyse gyvenantys lietuviai pasijustų gyveną arčiau namų, jei informaciją apie juos Talino ir Helsinkio susitarimo pavyzdžiu Šiaurės šalių institucijos galėtų saugiai gauti iš Lietuvos registrų.

Briuselyje derinamos direktyvos, sukursiančios teisinius rėmus ES skaitmeninei rinkai veikti ir kartu atversiančias didžiules verslo galimybes 500 mln. vartotojų rinkoje. Plėtoti verslą užsidarius savo mažoje rinkoje nepaprastai sunku, o laikai, kai valstybė galėjo išsiversti be skaitmeninių sprendimų, seniai baigėsi.