Manoma, kad per parą suaugęs žmogus turi išgerti apie du litrus skysčių. Tada ne taip greitai vysta oda, kaupiasi mažiau riebalų ir netgi protas būna aštresnis. Kuo geriausiai tinka malšinti troškulį pavasarį ir kas papildo mineralinių medžiagų atsargas organizme? O kokį gėrimą rinktis, jei trūksta energijos arba sunku užmigti?

Gaivaus vandens gurkšnis

Kai lauke karšta, kai paplušame darže ar išliejame nemažai prakaito sportuodami, jėgas bene greičiausiai grąžina vanduo. Jis geriausiai malšina ir troškulį. Kokį rinktis –  mineralinį ar mineralizuotą? Nesusipainiokite – tai du skirtingi gėrimai.

Natūralus mineralinis vanduo – iš žemės gelmių. Tokiame vandenyje mažiausiai mineralinių medžiagų, nes jis nėra chemiškai apdorotas. Tai toks gėrimas, kokį sukūrė pati gamta, – jis susidaro druskingose žemės gelmių kloduose per milijonus metų. Tad natūralus mineralinis vanduo yra savitos ir nekintančios cheminės sudėties. Nuo to, kokiame žemės kampelyje jis išgaunamas, priklauso natūralių mineralinių medžiagų kiekis. Daugiausiai tokiame vandenyje būna biologiškai aktyvių mikroelementų: fluoro, mangano, geležies, jodo, cinko, vario, kobalto ir kt. Kadangi natūralus mineralinis vanduo išgaunamas ir paruošiamas laikantis itin griežtų reikalavimų, vietos, kuriose jis išgaunamas, yra griežtai apsaugotos, tad toks vanduo – brangiausias. Natūralus mineralinis vanduo, kurio sudėtyje esama sulfatų ir magnio jonų, mažina dirglumą ir nemigą, cholesterolio kiekį kraujyje, iš organizmo pašalina daugiau kenksmingų medžiagų.

Mineralizuotu vandeniu piktnaudžiauti nereikėtų. Paprastai jis gaminamas į geriamąjį vandenį pridedant įvairių cheminių druskų, kurios vienam žmogui gali pagerinti savijautą, o kitam, atvirkščiai, pakenkti. Tad rinkdamiesi mineralizuotą vandenį atidžiai perskaitykite etiketę – išsiaiškinkite, ar daug jame mineralinių medžiagų. Nestiprios mineralizacijos vanduo papildo įvairių elementų atsargas dirbant sunkų fizinį darbą, daug sportuojant ir gausiai prakaituojant. O prieš vartojant stiprios mineralizacijos vandenį reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Mat ne visas toks vanduo tinka turint akmenų inkstuose, kai būna padidėjęs skrandžio rūgštingumas, sergant širdies ir kraujotakos sistemos ligomis.

Su burbuliukais ar be? Gazuotas, t.y. prisotintas angliarūgštės, gali būti ir natūralus mineralinis, ir mineralizuotas vanduo. Vanduo su burbuliukais gerai atgaivina, tonizuoja, gerina virškinimą ir apetitą. Tačiau sergant gastritu, dvylikapirštės žarnos opalige, padidėjus skrandžio rūgštingumui gydytojai rekomenduoja rinktis negazuotą vandenį.

Ir gėrimas, ir desertas

Atšilus orams vis dažniau norisi ko nors gaivaus, skanaus ir greitai paruošiamo. Puiki išeitis – naminis kompotas arba kisielius.

• Ištroškus – naminis kompotas. Namie virtas kompotas – ne tik sveikas, gardus, bet ir gaivus gėrimas. Jis puikiai malšina troškulį, yra nekaloringas ir maistingas –  juk verdamas iš sodo ir daržo gėrybių. Kompotą galima virti iš įvairių džiovintų, šaldytų ir šviežių vaisių, pagardinti cinamonu ar gvazdikėliais. Nepraleiskite rabarbarų sezono – dabar pats metas virti ir mėgautis šių daržovių kompotu!

• Kisielius – skanus ir žiemą, ir vasarą. Šis tradicinis lietuvių Kūčių gėrimas vasarą dažnai užmirštamas. O be reikalo. Saldus tirštas gėrimas, pagamintas iš šviežių arba džiovintų vaisių, uogų, sulčių, sirupo, uogienės, pridedant bulvių arba kukurūzų krakmolo, yra ir puikus desertas. Jis ne tik gaivus, bet ir visai nekaloringas. Juo mėgautis galima karštu arba šaltu. Beje, mūsų proseneliai kisielių kabindavo šaukštais, o gamindavo jį iš avižinių miltų. Šiandien taip pat galite pasigaminti sveikuoliško skanėsto. Vietoj krakmolo įberkite 100–125 g linų sėmenų, kurios puikiai sutirština kisielių ir praturtina jį maistingomis medžiagomis. Mat sėmenyse gausu omega-3 riebalų rūgščių, įvairių mineralų, baltymų, folio rūgšties, vitamino A, B grupės vitaminų. Be to, jos suteikia gėrimui kitokio skonio.

Kakavos puodelyje – energijos užtaisas

Daugelį kakava pirmiausia užburia savo aromatu. O išgėrus puodelį šio gėrimo akimirksniu pakyla nuotaika, jaučiamas energijos antplūdis. Kakava net vadinama antidepresantu, nes joje daug serotonino, kuris suteikia laimės pojūtį.Kakavos pupelės taip pat labai maistingos, normalizuoja kraujospūdį, gerina kraujotaką. Kakava kaloringesnė (stiklinė – apie 195 kcal) negu arbata ar kava, tačiau ir sotesnė, todėl labai daug jos neišgersi.

Patogiau ir greičiau kakavos gėrimo pasigaminti iš specialiai paruoštų miltelių, kuriuos tereikia užpilti vandeniu. Tačiau tikroji kakava verdama su pienu. Jos skonis visai kitoks, o maistinė vertė – kur kas didesnė. Tad nepatingėkite kakavos miltelių ištirpinti nedideliame kiekyje pieno. Likusį pieną užvirinkite, įpilkite paruoštą kakavą ir pavirkite ant silpnos ugnies 2–3 minutes. Įdėkite cukraus, išmaišykite. Kai jis ištirps, nukoškite ir supilstykite kakavą į puodelius. Gėrimo skonis bus pikantiškesnis, jei įbersite cinamono, gvazdikėlių ar imbiero miltelių. Vietoj pieno galima pilti grietinėlės, o cukrų pakeisti medumi.

Arbata, kuri tonizuoja

Šiandien galime rinktis iš daugybės arbatų rūšių. Vienos suteikia jėgų ir energijos, kitos, atvirkščiai, ramina ir migdo. Tad kokių arbatžolių šiandien bersite į puodelį?

• Žalioji arbata suteikia energijos ir padeda lieknėti. Be to, normalizuoja cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, stiprina kraujagyslių sieneles, mažina kraujospūdį. Žaliojoje arbatoje labai daug vitamino C – net keturis kartus daugiau nei citrinose. Joje yra antioksidanto, kuris neleidžia senti ląstelėms. O žaliojoje arbatoje esantis kofeinas puikiai išvaiko miegus, tačiau neturi jokio žalingo poveikio, nes yra išskiriamas ne kaip atskira medžiaga, o kartu su taninais.

• Juodoji arbata apsaugo nuo daugelio ligų. Arbatžolėse esantys flavonoidai veikia kaip antioksidantai, neutralizuojantys laisvųjų radikalų perteklių, kuris žaloja kūno ląsteles, sukelia širdies ir kraujagyslių bei vėžines ligas, skatina jų vystymąsi. Geriant juodąją arbatą mažėja cholesterolio kiekis kraujyje. Ši arbata, kaip ir žalioji, stimuliuoja, mat ir joje yra kofeino. Labai daug juodosios arbatos gerti nerekomenduojama, nes ji mažina geležies pasisavinimą. O tai ypač aktualu vegetarams, nėščioms moterims, vaikams, žmonėms, sergantiems mažakraujyste.

• Raudonoji ypač gerai malšina troškulį. Raudonoji arbata nuo juodosios ir žaliosios skiriasi ne tik spalva. Šioje kvapioje malonaus skonio arbatoje nėra kofeino, tačiau gausu mineralinių medžiagų: kalcio, fluoro, mangano ir labai daug geležies. Be to, nėra taninų, todėl geriant raudonąją arbatą niekas netrukdo organizmui pasisavinti geležies. Taip pat ši arbata padeda, kai ėda rėmuo, užkietėja viduriai. Joje gausu efektyviai veikiančių natūralių antioksidantų, saugančių nuo senėjimo procesų. Iš visų rūšių arbatų tik raudonojoje yra antioksidanto aspalatino, gerinančio medžiagų apykaitą. Raudonoji arbata puikiai tinka, kai norisi gerti.

• Paslaptingas matės gėrimas. Tai kartoko skonio arbata, geriama per šiaudelį iš specialaus apvalaus puodelio. Toks arbatos gurkšnojimas nuteikia šiek tiek mistiškai, puikiai atpalaiduoja, tampa savotišku ritualu. Be to, matė tonizuoja, stimuliuoja protinę veiklą, greitina medžiagų apykaitą, stiprina imuninę sistemą ir lėtina senėjimo procesus. Šią egzotišką arbatą pasiruošti paprasta, be to, tas pačias arbatžoles galima plikyti kelis kartus. Į puodelį įpilkite vieną šaukštelį matės. Prieš užpilant žoles karštu vandeniu, galima nuplauti šaltu, tuomet gėrimas nebus karstelėjęs. Užpylus matę karštu vandeniu, reikėtų palaukti dvi tris minutes, kol pritrauks.

Lietuviškų žolelių magija

Lietuviškas vaistažoles verta prisiminti ne tik sunegalavus, bet ir tada, kai norisi pasimėgauti šiltu gėrimu. Jos puikiai malšina troškulį, valo iš organizmo toksinus, ramina, migdo.

• Jonažolės slopina viduriavimą, ramina.

• Kmynai padeda, kai sutrinka virškinimas, pučia pilvą. Taip pat pagreitina maisto apykaitą, gerina apetitą, šalina stresą.

• Raudonėliai gerina virškinimą, padeda, kai vargina nemiga.

• Šaltmėtės stiprina nervų sistemą, greitina virškinimą, šalina blogą burnos kvapą.

• Čiobreliai malšina skausmą, ramina.

• Ramunėlės atpalaiduoja spazmus, vidurių pūtimą, taip pat gerina apetitą, apsaugo nuo peršalimo ir kitų infekcinių ligų.

• Anyžių arbata ypač padeda sunkų protinį darbą dirbantiems žmonėms. Išgėrus puodelį šios arbatos išsisklaido nuovargis, ji padeda atsikratyti streso, nemigos. Anyžiai žadina apetitą ir mažina vidurių pūtimą, padeda nuo viduriavimo.

• Mėtos ir melisos ramina, padeda užmigti, gerina apetitą, virškinimą, širdies darbą, mažina kraujospūdį, atpalaiduoja skrandžio ir žarnyno spazmus.

• Pankolių arbata palengvina atsikosėjimą, tinka nuo vidurių pūtimo, sutrikus virškinimui.