Ką valgome
Aušra LĖKA
Specialiai „Veidui“ iš Strasbūro
Klausantis diskusijų Europos Parlamento sesijoje Strasbūre apetitas mažėja: pasirodo, dėl besaikio veterinarinių antibiotikų naudojimo valgydamas mėsą ar gerdamas pieną gauni dozę antibiotikų. O Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad netrukus daugiau žmonių gali mirti nuo neveiksmingų antibiotikų nei nuo vėžio. Pasijunti sveikesnis ir dėl to, kad iš vakaro susilaikei nuo bokalo vokiško alaus, mat jis – su piktžolių, bet galbūt ir žmonių žudiku glifosatu.
„Have a good weekend and avoid German beer“, – Europos Parlamento (EP) Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso narė prancūzė Michéle Rivasi laiške, raginančiame toliau kovoti prieš glifosatą, kolegoms linki gero savaitgalio ir pataria vengti vokiško alaus. Mat naujausi tyrimai alaus mėgėjams sukėlė šoką: Miuncheno aplinkos institutui ištyrus 14 populiariausio vokiško alaus rūšių, visose buvo aptikta glifosato.
Įtakingas Vokietijos savaitraštis „Spiegel“ rašo, kad tyrimams alus pirktas pernai metų pabaigoje ir šių metų pradžioje Vokietijos prekybos centruose. Garsaus prekės ženklo „Hasseröder“ litre alaus aptikta 29,74 mikrogramų glifosato, „Jever Pils“ – 23,04, „Warsteiner Pils“ – 20,73, „Radeberger Pilsner“ – 12,01, „Veltins Pilsener“ – 5,78 mikrogramų litre, tiksliau – nuo kelių iki šimtų kartų daugiau, nei leistina norma geriamajame vandenyje.
O šis „piktžolių žudikas“, kaip reklamuojamas glifosato produktas „Roundup“, gali žudyti ir žmogų. 2015 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra pripažino, kad „labiausiai tikėtina“, jog glifosatas yra žmonių kancerogenas, sukeliantis vėžį. Maža to, alaus mėgėjų siaubui, kai kurie tyrimai rodo, kad jis gali kenkti ir vyrų vaisingumui.
Tiesa, Vokietijos federalinis rizikos vertinimo institutas ramina, jog grėsmės alaus mėgėjų sveikatai nėra, mat net didžiausias nustatytas glifosato kiekis toks mažas, kad būtų žalingas, jei žmogus kasdien išgertų 1 tūkst. litrų.
Bet prieš glifosato naudojimą kovojantį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Europos Parlamento narį Bronį Ropę piktina nuolatinis bandymas įtikinti, kad mažos glifosato dozės niekam nekenkia, nes iš esmės nėra įvertinama, kiek mes jo gauname per dieną su skirtingais maisto produktais. „Tyrimai rodo, kad per 15 metų glifosato koncentracija žmonių šlapime gerokai padidėjo. Tad jei jau jo aptinkama šlapime, kokius kiekius mes iš tiesų jo gauname?“ – nerimauja europarlamentaras.
B.Ropė vs V.Andriukaitis
Šią vasarą baigs galioti leidimas prekiauti ES pesticidais, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas, ir Europos Komisija (EK) turės nuspręsti, ar išduoti naują. EP Žaliųjų frakcijai/Europos laisvajam aljansui ir EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui priklausantis B.Ropė nusiteikęs prieš. Jo teigimu, Vokietijoje atlikti tyrimai rodo, kad glifosato gali būti daugelyje produktų, ir šiandien būtų daugiau nei naivu kalbėti, jog šis chemikalas nedaro jokio neigiamo poveikio žmogaus organizmui.
Bet kitas Lietuvos atstovas europinėse institucijose, EK narys, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Andriukaitis – priešingoje barikadų pusėje. EK linkusi ignoruoti prieštaringus glifosato pavojaus sveikatai vertinimus ir siūlo dar 15 metų (iki 2031 m.) pratęsti jo naudojimą ES.
Išsiskyrė ir ekspertų pozicijos: Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra 2015 m. kovą pateikė išvadą, kad glifosatas yra tikėtinas žmogaus kancerogenas, o Europos maisto saugos agentūra lapkritį nutarė, kad mažai tikėtina, jog glifosatas kelia kancerogeninį pavojų žmonėms.
Išvados skirtingos, tačiau, europarlamentarų nuomone, Europos maisto saugos agentūros išvados remiasi ir neskelbtais tyrimais, per 80 proc. nacionalinių ekspertų, oficialiai vertinusių glifosatą, atsisakė viešai atskleisti savo vardus, o tai neužkerta galimų interesų konfliktų, pavyzdžiui, pataikaujant pesticidą gaminančioms įmonėms, galimybės.
Šias išvadas griežtai kritikavo ir mokslo bendruomenė: 96 autoritetingi šios srities Europos mokslininkai paskelbė pasipiktinimo laišką V.Andriukaičiui, kuriame reikalaujama Europos maisto saugos agentūros tyrimą pripažinti negaliojančiu, nes jame nebuvo vertinama daug reikšmingų sveikatai dalykų.
65 įvairių frakcijų europarlamentarai, tarp jų ir Lietuvos atstovas B.Ropė, taip pat kreipėsi į V.Andriukaitį atviru laišku, prašydami susilaikyti nuo leidimo toliau naudoti glifosatą, kol nėra aiškių tyrimų rezultatų.
V.Andriukaitis atsakyme europarlamentarams išreiškė viltį, jog išsklaidys jų abejones dėl siūlymo tinkamumo, ir atmetė kritiką, kad išvadoms dėl glifosato galimos žalos stinga skaidrumo ar kad jos remiasi nepakankamai išsamia medžiaga. Tiesa, jis pripažįsta, kad turimi duomenys neleidžia nei patvirtinti, nei paneigti glifosato poveikio endokrininei sistemai, o išvados rėmėsi ir neskelbtais tyrimais, kurių autorystė neatskleista.
Europarlamentarų V.Andriukaičio argumentai neįtikino. EP Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljanso narys, Žemės ūkio ir visuomenės sveikatos komiteto atstovas iš Vokietijos Martinas Häuslingas pavadino skandalu, kad EK pasirengusi tiesiog ignoruoti dalies mokslininkų susirūpinimą dėl glifosato keliamo pavojaus sveikatai ir siūlo leisti toliau jį naudoti 15 metų be jokių apribojimų.
„PSO išvada, kad glifosatas gali būti kancerogeniškas žmonėms, turėtų vesti prie pasaulinio jo moratoriumo. Tačiau pramonės lobistai agresyviai stumia išlaikyti šiuos produktus rinkoje žmonių sveikatos sąskaita. O endokrininiai sutrikimai dėl glifosato naudojimo dar visai nebuvo ištirti. Atsižvelgdama į rimtas sveikatos problemas ir prieštaringas mokslines išvadas EK turėtų teikti pirmenybę prevencijos principui, o ne siūlyti patvirtinti šią labai prieštaringai vertinamą medžiagą“, – piktinasi M.Häuslingas, pabrėždamas, kad negalima žaisti kauliukais, kai yra aiškių įrodymų apie riziką aplinkai ir poveikį žmonių sveikatai. Kol gamintojai nesugeba įrodyti žalos nebuvimo, glifosatas neturėtų būti leidžiamas naudoti ES.
O pagrindo nerimauti yra. Žiniasklaida skelbė, kad Vokietijos universitetui atlikus užterštumo glifosatu tyrimus tarp miesto gyventojų, kurie niekada neturėjo tiesioginio kontakto su glifosatu, nustatyta, kad visuose tiriamųjų šlapimo mėginiuose glifosato likučiai 5–20 kartų viršija jo koncentraciją, leidžiamą geriamajame vandenyje. O vienintelis tikėtinas užterštumo šaltinis – maistas. Maža to, glifosatas dabar plačiai naudojamas, dauguma žmonių jo veikiami reguliariai, tad poveikis gali pasireikšti per ilgą laiką.
„Žinoma, išgėręs butelį ar net kibirą alaus žmogus iš karto nemirs, kaip ir nemiršta nuo radiacijos po rentgeno nuotraukos. Bet jei kasdien gautume rentgeno spindulių, nebūtų gerai. Tad faktai, kad glifosato likučių jau randama ir žmogaus šlapime, yra šokiruojantys“, – atkreipia dėmesį B.Ropė.
Lietuviški produktai švaresni
Europarlamentaro B.Ropės prašymu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ištyrė, ar nėra glifosato ir Lietuvoje parduodamame aluje, taip pat ir vokiškame, bet pažeidimų nenustatė. Tačiau glifosatą aptikti labai sudėtinga, nes jis suskyla per maždaug 10 dienų. Tad, VMVT direktoriaus dr. Jono Miliaus spėjimu, Vokietijos aludariai arba buvo atsivežę apynių, arba salyklo iš tų kraštų, kur dabar nuimamas derlius, arba glifosatu buvo užterštas vanduo.
J.Milius pasakoja, kad jų tarnyba jau apie penkerius metus vykdo miltinių produktų – duonos, bandelių, konditerijos gaminių stebėseną, tirdama, ar juose nėra glifosato likučių. Nuo šių metų į stebėseną įtraukti ir gyvuliniai – mėsos, pieno produktai. Glifosato VMVT lietuviškuose maisto produktuose nėra aptikusi, bet juk mūsų prekybos centruose prekiaujama ir kitų šalių produktais.
Pesticidų ir herbicidų kiekio, viršijančio leistiną normą, iš užsienio atvežtuose produktuose VMVT aptinka nemažai. Per metus grąžinama apie 2 tūkst. tonų maisto produktų, neatitinkančių reikalavimų.
Intensyviausiai miltiniai produktai tiriami laikotarpiu, kai būna ką tik nuimtas grūdų derlius. Grūdus purkšti šia medžiaga draudžiama, tačiau nesąžiningi ūkininkai naudoja glifosatą ne tik pagal paskirtį – piktžolėms naikinti, bet ir grūdinėms kultūroms džiovinti. J.Milius sako, kad apie tokius atvejus plačiai kalbama ir Lietuvoje, pasakojama, esą šio produkto pardavėjai moko purkšti jį ant grūdinių kultūrų, kad jos greičiau išdžiūtų, ar ant bulvių jų daigumui sumažinti sandėliuojant, nors tai ir draudžiama.
Tačiau tokius atvejus nustatyti labai sunku, nes herbicidų junginiai, turintys glifosato, augaluose aktyvūs išlieka neilgai. Bet, kaip aiškina J.Milius, jų skilimas toliau vyksta ekosistemose, žinduolių, taip pat ir žmogaus, kūne. Pastebėta, kad purškimo metu tose dirvožemio arealuose sunaikinama daugybė dumblių ir kitų rūšių mikroorganizmų.
Tyrimai atskleidė, kad glifosatas gali sukelti sveikatai ilgalaikių pasekmių. J.Milius aiškina, kad jis susijęs su žinduolių nevaisingumu bei netaisyklingu embriono vystymusi, galimais apsigimimais. Glifosatas kaupiasi kauluose, silpnina imuninę sistemą, skatina vėžinių ląstelių formavimąsi. Net ir labai nedidelės glifosato dozės in vitro sąlygomis skatina žmogaus ląstelių žūtį. Jei glifosatas iš dirvožemio patenka į vandens telkinius, jame išsilaiko ilgiau ir glifosato likučių žmogus gali gauti per žuvį, kitus produktus.
Besaikio antibiotikų vartojimo pasekmės – mirtinos
Su maistu į burną gali įsidėti ne tik nuodų, kaip kai kas vadina glifosatą, bet ir vaistų. Tik ir tuo nereikia džiaugtis. Žmogui antibiotikų gydytojas skiria tik išskirtiniais atvejais, užtat gyvuliai jo gauna ir profilaktiškai, kai kur, o dar visai neseniai ir ES, jų gyvuliams jų duodavo net norint padidinti svorio prieaugį (nuo 2006 m. ES tai uždrausta).
„Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad netrukus daugiau žmonių gali mirti nuo neveiksmingų antibiotikų nei nuo vėžio. Todėl laikas imtis ryžtingų veiksmų ir gyvulininkystėje: drausti profilaktinį antibiotikų naudojimą, vengti masinio gydymo jais ir nutraukti šių vaistų pardavimą internetu“, – pabrėžė EP Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijai atstovaujanti Franc¸oise Grosseteˆte iš Prancūzijos.
Europarlamentarai pritarė veterinarinių vaistų taisyklių pataisoms, kuriomis skatinami naujoviškų vaistų tyrimai ir ribojamas prevencinis antibiotikų skyrimas gyvūnams.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Mikrobiologijos ir virusologijos instituto vyr. mokslo darbuotojas dr. Marius Virgailis aiškina, jog pramoninėje gyvulininkystėje gyvūnų koncentracija didelė, tad didelė rizika, kad iš karto susirgs daug gyvulių. Su tuo galima kovoti arba vakcinacija, arba antibiotikais. Vakcinuoti įmanoma ne nuo visų ligų, todėl antibiotikai kuo toliau, tuo dažniau naudojami.
„Tačiau juos naudojant dideliais kiekiais ilgą laiką bakterijos tampa jiems atsparesnės. O atsparios antibiotikams bakterijos per gyvulininkystės produktus patenka ir į žmogaus organizmą. Ir gyvūnai, ir žmonės turi daug bendrų ligų ir ligų sukėlėjų, kurie pavojingi tiek vieniems, tiek kitiems. Net nereikia, kad atsirastų kokių naujų bakterijų ar virusų – ir esamos įgyja atsparumą ir vis naujoms, kartais net kelioms iš karto antibiotikų rūšių grupėms. Problema rimta, nes paskui nebus kuo gydytis“, – kad šiandien, atrodytų, gana lengvai išgydomos ligos gali tapti vėl mirtinos, įspėja M.Virgailis, primindamas, kad šis klausimas buvo svarstomas net Didžiojo aštuoneto susitikime, o tai rodo bręstant pasaulinę problemą.
M.Virgailis vadovavo mokslininkų grupei, šiuo aspektu tyrusiai Lietuvoje vartotojams parduodamą paukštieną, augintą tiek Lietuvos didžiuosiuose ūkiuose, tiek pavienių ūkininkų, tiek atvežtinę. Tai ypač aktualu, nes vištiena – vienas pigiausių mėsos produktų, tad ir vienas perkamiausių. Mokslininkai priėjo prie išvados, kad Lietuvoje paukštienos kokybė kol kas nėra bloga.
Nors kartais baiminamasi, kad daug valgydamas akyse užaugančių broilerių mėsos rizikuoji paskatinti auglių vystymąsi, VMVT direktorius J.Milius ramina, jog auginant vištas ES uždrausti hormoniniai preparatai ir šio reikalavimo pažeidimų nenustatoma, nors atliekama reguliari stebėsena. Tačiau J.Milius pripažįsta, kad vištų auginimas tikrai yra labai intensyvus, tam naudojant labai daug baltyminių medžiagų, pavyzdžiui, sojų, taip pat įvairių baltyminių priedų. Bet, eksperto vertinimu, taip užaugintų vištų mėsa nėra kenksminga.
Vis dėlto veterinarinių antibiotikų naudojimo mastai tikrai kelia susirūpinimą, tad šiuos metus VMVT skelbia antibiotikų mažinimo metais. VMVT inicijuoja susitarimą su Paukščių augintojų asociacija, kad paukščiai būtų užauginti be ar su kuo mažiau antibiotikų, siekia susitarimo ir su karvių augintojais, kad šie nenaudotų antibiotikų prieš karvių veršiavimąsi, kaip dabar masiškai daroma.
„Besaikis antibiotikų naudojimas skatina bakterijų atsparumą ir vis daugiau antibiotikų tampa neveiksmingi. Tai didžiausia problema pasaulyje. Kasmet Europoje apie 25 tūkst. žmonių miršta dėl tos priežasties, kad jų neveikia antibiotikai. 4 mln. pacientų Europos ligoninėse jau turi problemų dėl antibiotikų neveikimo. Prognozuojama, kad 2050 m. pasaulyje dėl bakterijų atsparumo kasmet mirs apie 10 mln. žmonių“, – liūdnas prognozes dėsto J.Milius.
Pavyzdžiui, 2008 m. VMVT specialistai tyrė iš paukščių išskirtų Campylobacter bakterijų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms. Iš visų tais metais tirtų šių bakterijų 27 proc. buvo atsparios trims antimikrobinėms medžiagoms. 2014-aisiais net 46 proc. minėtų bakterijų buvo atsparios jau penkioms antimikrobinėms medžiagoms. Šie skaičiai iliustruoja tikrąją padėtį, o ji, akivaizdu, nėra gera.
O štai skandinavai įgyvendino keletą programų, kurių esmė – keletą metų nenaudoti antibiotikų. Rezultatai pranoko lūkesčius, mat antibiotikai vėl tapo veiksmingi, o atsparių bakterijų gerokai sumažėjo.
Oficialiais duomenimis, Lietuvoje veterinarinių antibiotikų naudojimas mažėja, ir sparčiau nei ES. Pavyzdžiui, Lietuvoje nuo 2010 iki 2014 m. jų pardavimas sumažėjo 22 proc. (nuo 16 iki 13 t). Skaičiuojant vienam biomasės kilogramui Lietuvoje sunaudojama 36,6, o ES – 109,7 miligramų. Tačiau, pasak J.Miliaus, žinant mūsų mentalitetą reikėtų padaryti nemažą paklaidą, nes ypač pasienio rajonuose su Baltarusija, Rusijos Kaliningrado sritimi yra daug neoficialios prekybos veterinariniais antibiotikais. Bloga ir tendencija, kad daugiausiai įtakos atsparumo plitimui darančių antibiotikų daugėja: pavyzdžiui, fluorokvinolonų pardavimai nuo 2010 m. padidėjo 3,5 karto, 2014 m., palyginti su 2013 m., išaugo net 71,7 proc.
Bet lietuviška mėsa sudaro tik dalį parduodamos, kita – atvežtinė. O importuojančiose į Lietuvą šalyse veterinarinių antibiotikų vartojama gerokai daugiau.
Vartotojai turi žinoti, ką valgo
„Lietuviškas maistas tikrai kokybiškas. Štai pienas eksportuojamas į 170 valstybių, ir blogų atsiliepimų negaunama. Problemiškiausi – at-vežtiniai produktai. Yra mūsų verslininkų, kurie veža tai, kas kitur išmesta, kitur netinka. Kiek esame sustabdę tokių produktų, kiek sunaikinę. Bet didieji prekybos centrai diktuoja ir pagal vieną parametrą – kas pigiau“, – neslepia apmaudo VMVT vadovas J.Milius.
Jo vadovaujamai tarnybai tenka susidurti su tikrai apmaudą keliančiomis situacijomis. „Tarptautinė įmonė „Mars“, nustačius jos pagamintame šokoladuke plastikinį darinį, pasielgė solidžiai – atšaukė savo produkciją iš beveik pusšimčio valstybių. Tačiau „Mars“ atstovas Lietuvoje mums melavo, kad į Lietuvą tos partijos produkcijos neįvežta, nors mes radome įvežtą ir paskirstytą po parduotuves didelį kiekį. O kai kilo įtarimas, kad mirtinos E.koli infekcijos užkrato šaltinis – agurkai, mūsiškis verslininkas sugebėjo skubiai nuvažiuoti į užkrato zoną ir atsivežti tų agurkų – matyt, nemokamai davė. O ko tik nebandoma įvežti į Lietuvą, pavyzdžiui, aliejaus su benzopirenu“, – pasakoja J.Milius.
Jo manymu, didelė problema – visuomenės švietimas apie sveiką maistą ir gyvenimo būdą, apie gyvūnų gerovę. „Per televiziją rodoma, kaip kokį „pijoką“ vežioja visą vakarą, o visuomenės švietimui neskiriama dėmesio“, – piktinasi J.Milius.
Jis stebisi, koks mūsų vartotojas neišprusęs, nereiklus. VMVT sugauna kokius nesąžiningus maisto tiekėjus, informuoja tarnybos interneto puslapyje, bet jie toliau pardavinėja savo produkciją, o žmonės toliau perka.
B.Ropės manymu, reikia ne tik daugiau maisto kontrolės mechanizmų, bet ir labai aiškaus maisto produktų ženklinimo: „Vartotojas turi žinoti, kokį produktą perka, kokios jo sudedamosios dalys. Tada, kaip ir dabar aiškiai ženklinamų cigarečių atveju, vartotojo teisė apsispręsti – pirkti ar ne.“
Vis dėlto, europarlamentaro nuomone, šiandien, kai Europoje turime produktų perteklių, būtų geras laikas pamąstyti apie jų kokybę ir atsisakyti kenksmingų dalykų, be kurių galima apsieiti. Kam gaminti, o paskui už ačiū parduoti? Ir taip kiekvienas žmogus per metus išmeta apie 150 kg kokybiškų maisto produktų. Ekologinis ūkininkavimas, B.Ropės vertinimu, dabar pakankamai remiamas, tad ūkininkai turėtų pereiti prie jo, o vartotojai turėtų gauti sveikų produktų už atitinkamą kainą.
VMVT vadovas taip pat laikosi pozicijos, kad Lietuva turėtų auginti tik ekologiškus produktus. Juolab esame maža šalis, su dideliais ir intensyviais Vokietijos ar Nyderlandų ūkiais nepakonkuruosime. Taip, ekologiški produktai daug brangesni, bet, J.Miliaus manymu, Europos vartotojas labai aktyviai juos pirktų.
VMVT vadovas sako esąs prieš glifosato naudojimą Lietuvoje. O jei vis dėlto leidimas jį naudoti būtų pratęstas, bent jau turėtų būti nustatytas labai griežtas jo naudojimo reglamentavimas.
Bet kol kas neaišku, ar EP pastangos užkardyti pasauline problema tampantį perteklinį veterinarinių antibiotikų naudojimą ar galimą gyvulių ir žmonių sveikatos ardymą glifosatu duos rezultatą. Juk už to stovi didžiulio verslo interesai.
Simboliška, kad EP kovo sesijoje Strasbūre prisimintas talidomidas – atkreiptas dėmesys, ar jo aukoms teikiama pakankama parama. Praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje ir septintojo pradžioje šis vaistas buvo skiriamas rytiniam nėščiųjų pykinimui sumažinti, tačiau jį vartojusių motinų kūdikiai gimė su baisiais apsigimimais: vieni kurti, kitiems neišsivystė ausys, galūnės ar stuburas, treti turėjo regos bei veido raumenų, širdies, skrandžio, šlapimo pūslės ir kitų vidaus organų defektų. Juk ne koks maniakas tyčia sukūrė žiaurų ginklą, bet ir tuomet nepaisyta įtarimų, kad vaistas gali būti žalingas.
Arba praėjusio šimtmečio viduryje buvo labai giriamas taip pat plačiai, kaip dabar glifosatas, žemės ūkyje naudotas insekticidas DDT, liaudiškai vadintas dustu, kuris net buvo pelnęs Nobelio premiją. DDT gamintojams, ypač kompanijai „Monsanto“ (tai pačiai, kuri dabar gamina ir glifosatą), tai buvo didelis verslas. Tačiau dustas kaupėsi gyvūnų ir žmonių riebaliniuose audiniuose, išryškėjo kancerogeninės jo savybės. 1970 m. jis buvo uždraustas.
Kažin ar „Roundup“ gamintojai ir juos palaikantys EK komisarai patys jį naudoja savo kiemelyje, po kurį laksto jų vaikai ar anūkai?
butu mano valia,atsaukciau Andriukaiti is EP.