Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje įsikūrė apie tūkstantį naujų mažų mėsos, pieno, žuvų, daržovių perdirbimo įmonėlių.

Jose dažniausiai dirba vos po kelis darbuotojus, kurie patys, tarkime, augina kiaules, paskui gamina mėsos produktus ir parduoda arba gaudo žuvis, jas išrūko ir siūlo vartotojams. Tokių naujų žuvų perdirbimo įmonių vien šiais metais Neringos savivaldybėje planuojama įregistruoti dvi. “Ypač pastarąjį pusmetį pastebime, kad randasi vis daugiau nedidelių cechelių, prekybos įmonėlių. Taip žmonės patys susikuria sau darbo vietų”, – sako Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos narys Aldas Kikutis.
Pasak jo, tai lemia šiek tiek gerėjanti ekonominė situacija, be to, vienas stimulų pradėti su maistu susijusį verslą – ir pasikeitęs VMVT inspektorių bendravimo su verslininkais stilius. “Yra sudaryti kontroliniai klausimynai, tad pradėjęs verslą žmogus žino, ko iš jo reikalauja kontroliuojanti įstaiga, ir net gavus baudą, aišku, už ką ji buvo skirta”, – dėsto A.Kikutis. Anot VMVT direktoriaus dr. Jono Miliaus, verslininkai pirmiausia konsultuojami, taip skatinant kurtis kuo daugiau smulkių maisto perdirbimo įmonėlių.
Vis dėlto A.Kikutis apgailestauja, kad po trejų– penkerių metų tokios įmonės ar mažos parduotuvėlės labai dažnai užsidaro. Mat gaunamos lėšos nepadengia kaštų arba smulkūs verslininkai nesugeba užsitikrinti finansavimo, taip pat dažnai pritrūksta teorinių žinių.