Viskas susiję. Yra priežastis, kodėl žmonių sveikatos būklė ir reakcija į gydymą taip skiriasi: jie gali mąstyti – ir mąsto – skirtingai. Tačiau oficialiajai medicinai tai ne itin svarbu, nes, išskyrus konkrečias sritis, fiziologija netyrinėja proto ir kūno sąsajos. Vis dėlto patyrinėkime šią sąsają ir pažiūrėkime, ar ji išties nesvarbi.

Jus aplanko erotinė mintis. Kas nutinka? Ji sukelia fizinių poveikių, o vienintelė priežastis tėra mintis. Sąmoningas funkcijas reguliuojančios smegenys nesuaktyvino jokių raumenų ir nesukėlė organizme jokių fizinių pokyčių. Jos tik suaktyvino nesąmoningas funkcijas reguliuojančias smegenis, kurios valdo nevalingą (autonominę) nervų sistemą ir hormonų sistemą. Toks ir yra proto ir kūno ryšys. Tačiau kas sukėlė pačią mintį? Gal žodis arba į akį kritęs vaizdas. Vadinasi, mintis galėjo būti fizinės kilmės, per ausį arba akį ji perėjo kūną iki proto. Taigi, sąsaja abipusė.

Žmogaus smegenys turi dvi skirtingas dalis: viena aktyvina, kita slopina. Mes jas vadiname maniakine ir depresine. Jas išduoda patiriamos nuotaikos: „jaučiuosi prislėgtas“ arba „jaučiuosi gerai“. Abi smegenų dalys konfliktuoja, skaido asmenybę. O konfliktas dažniausiai yra streso pamatas.

Daug ligų sukelia dilemos, kai tenka rinktis vieną iš dviejų prieštaringų tikslų, – tai žmogui kelia didžiausią įtampą. Pasitelkime pavyzdį iš gyvūnijos pasaulio: jei asilą pririštume tarp dviejų šieno kupetų, šis dėl proto trūkumo veikiau kris iš bado negalėdamas apsispręsti, iš kurios kupetos ėsti. Dar žmogui pavojų kelia terminai. Nervų sistemai būdingas tam tikras ritmas ir veikimo būdas. Kai pradedate ją skubinti, patiriate įtampą, nes protas veikia pagal savo ciklinį ritmą. Gal ir spėsite atlikti darbą per tam tikrą laikotarpį, bet tą pačią akimirką, kai nustatote terminą, jus apima įtampa.

Terminai, dilemos ir žmonių santykiai – tai trys pagrindinės streso priežastys. Jų įtaka smegenims išorinė. Vidinę įtaką daro skausmas, liga, diskomfortas, nemiga, virškinimo sutrikimai, patys savaime keliantys didelį stresą.

Kaip kūnas veikia protą?

Apie psichosomatines ligas ir proto galią suvaldyti fizinę sumaištį organizme prirašyta daug. Kai kurie žmonės žengė toliau ir laikosi nuostatos, neva „protas aukščiau materijos“. Protu viską galima išgydyti, net ir vėžį, – sako jie. Man atrodo, tai utopinė mintis, neįgyvendinama. Vis dėlto tokie fiziniai veiksniai kaip smegenų aprūpinimas krauju gali daryti poveikį proto veiklai. Jei smegenų kraujotaka gera, jūs jaučiatės gerai. Smegenų ląstelės labai jautrios gliukozės kiekio svyravimams. Pavyzdžiui, hipoglikemijos (per mažo cukraus kiekio kraujyje) kamuojamas žmogus nerimsta ir panikuoja, jį apima staigus nervinis tuštumos pojūtis, protas atbunka, mąstymas ir regėjimas tampa migloti. Neseniai atlikti smegenų tyrimai parodė, jog deguonies ir gliukozės stygius skirtingose smegenų srityse gali sukelti įvairias ligas. Taigi, smegenimis reikia pasirūpinti fiziškai. Kūnas yra šventovė, kurioje klesti protas. Be sveiko kūno nebus ir sveiko proto. Tad pasižiūrėkime, kas dar gali paveikti smegenis.

Dėl cukraus pertekliaus vaikai gali tapti hiperaktyvūs. Kavos perteklius žmogui sukelia irzlumą ir dirglumą. Smegenis veikia piktnaudžiavimas įvairiomis medžiagomis, taip pat ir įvairiais maisto priedais. Pavyzdžiui, nuo mononatrio glutamato žmonės darosi nervingi, nuo perteklinės druskos – įsitempę. Taigi, yra maistui vartojamų medžiagų (iš jų atsipalaidavimui pasiekti vartojamų psichotropinių medžiagų), keičiančių mąstymą, arba funkcinę smegenų raišką.

Svarbu žinoti, kad bendrosios fiziologinės problemos gali atsiliepti protui. Pavyzdžiui, skausmas kairėje krūtinės pusėje sukelia paniką, nes visi mano, kad tai širdis (nors gali būti kitaip – tai gali būti neurologinės kilmės skausmas dėl nugaros, pleurito arba raumenų spazmo). Diabetas, vėžys ir lėtiniai negalavimai keičia mąstymą, nes žmogus nuolat nerimauja dėl ligos padarinių. Shakespeare’as kartą pasakė: „Dar nebuvo filosofo, kuris pakęstų danties skausmą.“ Jis buvo teisus. Danties skausmas gali smarkiai erzinti. Psichologinių sutrikimų gali sukelti tokios bėdos kaip impotencija arba priešmenstruacinis sindromas. Jo varginamos moterys patiria nuotaikų pokyčius prieš pat mėnesines. Psichologinių poveikių turi hormonų pusiausvyros sutrikimas. Depresija apima dėl vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumo. Tokios būklės kaip lėtinis vidurių užkietėjimas gali kelti nuovargį. Jei smarkiai prakaituojate, galite jaustis išvarginti, suirzę ir prislėgti. Taip atsitinka dėl to, kad netenkama daug elektrolitų, o tai sutrikdo nervinių audinių funkcijas. Per daug aktyvi skydliaukė gali sukelti pamišimą, norą žudyti. Apskritai per stiprios patogeninės galios, per smarkus stresas arba daug naktų kamuojanti nemiga gali labai stipriai paveikti protą. Žmogus palūžta, apima įkyrios mintys, persekiojimo manija, haliucinacijos, o sanogeninės galios stengiasi palaikyti pusiausvyrą.

Kita vertus, kūno įtaka protui galima pasinaudoti ir pozityviai. Nerimą ir paniką galima įveikti tam tikrais kvėpavimo pratimais. Aukštą kraujospūdį galima valdyti atsipalaidavimu ir meditacija. Tuomet išsiplečia kraujagyslės, sulėtėja širdies ritmas ir kraujospūdis sumažėja – ypač ankstyvomis šios būklės stadijomis, kai dar kraujospūdis kinta. Žagsėjimas, sužadinamas diafragmoje, yra refleksinis smegenų veiksmas, perduodamas autonomine nervų sistema. Tai yra smegenų funkcijų sukeltas efektas, kurį galima įveikti atsigeriant vandens ar sulaikant kvėpavimą.

Proto kontrolė

Gali būti ir atvirkščiai – protas irgi gali kontroliuoti organizmo fiziologiją. Savo valia įmanoma valdyti kvėpavimą ištikus astmos priepuoliui arba nekasyti niežtinčios odos sergant egzema. Norėdami atsikratyti priklausomybių, turite išsiugdyti valią įveikti fizinius potraukius. Būdami pozityvūs galite nusistatyti slenkstį skausmui suvaldyti. Be pozityvaus psichinio nusistatymo tokias gyvybei pavojingas ligas kaip vėžys gydyti bus sunku, nes negatyvios jėgos, ypač sergant vėžiu, yra stiprios – atrodo, kad mirsite, kad gyvenimas baigėsi. Tokie jausmai yra labai stiprūs, bet reikia jiems pasipriešinti. Jeigu jie neutralizuojami, tai atsiliepia vėžio progresavimui, jis sulėtėja. Jausmus valdyti galima medituojant. Protas valdo taip puikiai, kad žmonės iš tiesų gali vaikščioti raudonai įkaitusiomis žarijomis, nejausdami nieko nemalonaus ir nesusižalodami pėdų. Tokių žmonių galima dažnai pamatyti per hinduistinius ritualus Indijoje ir Singapūre. Aš netgi pažinojau vieną airę, kuri to išmoko.

Matote, protas nustato prioritetus. Skausmas paklūsta dominavimo dėsniui. Tarkime, jums skauda dantį, kamuoja dešiniojo peties degeneracija, inksto akmuo, migrena ir glaukoma – viskas kartu ir viskas skausminga. Glaukomos skausmas nustelbs viską. Kito skausmo nejausite. Bet vos tik išsigydę glaukomą pajusite migreną. Išgydžius migreną suims danties skausmas. Visas kūnas vienu metu negali skaudėti. Taip veikia ir meditacija arba aukštesnės proto valdymo formos. Jos dominuoja, ir jūs nė nejausite įkaitusių žarijų po kojomis. Šiuo principu sėkmingai naudojasi plastikos chirurgai. Jie atlieka veido odos patempimo, nosies koregavimo ir riebalų nusiurbimo operacijas kartu. Skauda visas tris kūno sritis, bet ne itin smarkiai, nes smegenys jų vienos nuo kitos neskiria.

Tarkim, žmogus jaučiasi prislėgtas arba nerimauja, o jūs jį supykdote. Ir jis pasijunta geriau. Pykčio sužadinti hormonai kur kas galingesni už tai, kas sukelia depresinę nuotaiką. Jei kutenate žmogų fiziškai, jis juokiasi. Toks atsakas pasireiškia per smegenis. Maža to, juokas užkrečia. Tai akivaizdu teatre – žiūrovai juokiasi iš visų pokštų, nesvarbu, ar tie pokštai atrodo juokingi kiekvienam, nes kitų žmonių juokas priverčia juoktis visus. Tai dalis psichikos sistemos, dar vienos sistemos, kurios netyrinėja oficialioji medicina, apimanti mūsų bendravimo su kitais žmonėmis visumą. Tai ne vien proto ir kūno reakcija, tai proto ir kitų žmonių kūno reakcija. Štai kodėl įtakingos asmenybės, pavyzdžiui, tokios kaip Mahatma Gandhi, mirtis gali sukelti masinę psichozę ir isteriją.

Iš to išplaukia, kad ir gydytojų įsitikinimai bei elgsena turi didelės įtakos pacientų vidinei gijimo gebai. Paciento pasitikėjimas gydytoju labai padeda, nors sakau tai kiek dvejodamas. Paprastai tikėjimas nebūna aklas, jam reikia tam tikro pagrindo. Žmonės iš prigimties įtarūs, todėl savo gydytoją patikrina. Kiek žmonių lankosi pas šį daktarą? Koks jo darbo krūvis, kokia kvalifikacija? Jei liga grynai psichologinė, gydytojo įsitikinimai ir elgsena turės didelės reikšmės, jei ne, tada jie bus visai nesvarbūs. Bet ir vėlgi – daugybė ligų yra multifaktorinės, todėl paties gydytojo psichika yra kone priversta dalyvauti. Mes tai vadindavome ligonio slaugymu. Viso to reikėtų mokytis ir bendrojoje medicinoje.

Nors mes nervinę kontrolę skirstome į sąmoningą ir nesąmoningą, egzistuoja dar viena tarpinė kategorija. Dauguma įpročių gali būti ir sąmoningi, ir nesąmoningi. Eiseną, laikyseną, kalbėseną, rašyseną, plaukimą, kvėpavimą, rijimą, šlapinimąsi ir pan. valdo abu proto tipai. Mokantis kokio nors įgūdžio, pavyzdžiui, rašyti, plaukti, vaikščioti, kalbėti, naudojamasi sąmoningu protu, tačiau išmoktą įgūdį valdyti perima pasąmonė. Jūs mokotės rašyti raides A, B, C, D, tada išmokstate rašyti tokius žodžius kaip akmuo, bokštas, cukrus, dangus, paskui jau automatiškai rašote sakinius, o ranka juda kartu su jūsų mintimis. Mokymasis važinėti dviračiu yra dar vienas būdingas pavyzdys, kaip sąmoninga funkcija paverčiama nesąmoninga, o dėl to pusiausvyra tampa dar geresnė.

Ir atvirkščiai, yra funkcijų – vaizdo, garso, šviesos, kvapo analizė, atmintis, sprendimų priėmimas, emocijos, – kurios atrodo instinktyvios, bet gali būti kontroliuojamos. Pavyzdžiui, jei užeina liūdesys, jūs liūdite, norite to ar ne. Tiesiog liūdite. Emocija automatiškai atitinka aplinkybes. Tačiau kai ji apima, jūs galite ją valdyti, panašiai kaip kvėpavimą ir miegą. Eisena ir laikysena yra automatiškos, bet valdomos. Galite eiti greičiau ar lėčiau, nors raumenys ar jų grupės susitraukinėja autonomiškai.

Galima išmokti valdyti kone bet ką. Žmonės sugebėdavo sukilninti seksualinę energiją ir tapti kūrybingesni, išnaudoti lytinį geismą, nesąmoningą instinktą, ir nukreipti kitokiai sąmoningai veiklai atlikti. Vienuoliai budistai miega ant ledo pasikloję tik plonytes paklodes. Tačiau jie generuoja tiek daug kūno šilumos, ją valdydami protu, kad jiems karšta net gulint ant sniego. Tai prisitaikymas. Tačiau norint šitaip valdyti protą būtina mokytis. Tai yra dar vienas medicinos aspektas, kurio medicinos studentai nestudijuoja.

Prisitaikymas

Prisitaikymas yra toks pat gyvybės požymis kaip reprodukcija, virškinimas, reagavimas į išorinius dirgiklius ir panašiai. Evoliucija vyko dėl nuolatinio prisitaikymo prie kintančios aplinkos. Žmonės, būdami gyvojo pasaulio dalis, irgi nuolatos prisitaiko. Slenkstis ir prisitaikymas yra tarpusavyje susiję. Jei prisitaikote, jūsų slenkstis keičiasi. Galite pakęsti daugiau to, prie ko jau esate prisitaikę. Mes prisitaikėme prie šiuolaikinės gyvensenos. Dabar, užuot kaip įprastai miegoję aštuonias valandas, vidutiniškai miegame šešias. Gyvename ilgiau. Pripratome prie konservuotų produktų, kuriuose esama mažiausiai dešimt potencialiai žalingų cheminių medžiagų.

Jei žmogus, pripratęs gyventi prie jūros, būtų apgyvendintas 4000 m aukštyje, kur deguonies mažai, jo organizmas būtų priverstas prisitaikyti prie išretėjusio oro, kitaip neišgyventų. Jį vargintų visi kalnų ligos simptomai – jam skaudėtų galvą, pykintų, jis nereguliariai kvėpuotų, nesiorientuotų ir t.t. Tačiau laikui bėgant organizmo išteklių mechanizmas paspartintų prisitaikymo procesą. Per keletą dienų kaulų čiulpai pagamintų daugiau raudonųjų kraujo kūnelių, sustiprėtų troškulio ir alkio jausmas, o kvėpavimas taptų gilesnis. Visus šiuos pokyčius paskatintų adaptogeninės jėgos – organizmo sanogeninių galių dalis.

Tokių dalykų mums nutinka kiekvieną dieną ir taip įvairiai, kad nė nesuvokiame. Prisitaikome prie ilgesnio saulėto laikotarpio – mūsų oda patamsėja. Išvažiuojame darbo reikalais į komandiruotę ir prisitaikome prie viešbučio gyvenimo. Apskrendame pusę pasaulio ir po dienos ar dviejų prisitaikome prie kito laiko. Mūsų partneris sunegaluoja, ir mes akimirksniu prisitaikome prie naujo buities režimo. Mūsų fiziologija prisitaiko prie aplinkos pokyčių. Užterštumas didėja, bet dauguma mūsų prie to prisitaiko ir nesuserga. Mūsų daržovėse ir vaisiuose yra pesticidų. Jei jų kiekis neviršija mūsų tolerancijos slenksčio, iš pradžių pasireiškia tokie simptomai kaip nuovargis ar pykinimas, bet ir prie to prisitaikome. Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad Jungtinėje Karalystėje mažėja astma sergančių vaikų. Greičiausiai iš dalies dėl prisitaikymo prie taršos alergenų.

Prisitaikymas mūsų viduje vyksta visą laiką. Prisiminkime homeostazę, kūno konstantų pusiausvyrą. Rūgščių ir šarmų pusiausvyra (pH vertė) kraujyje išlieka pastovi, net jei išgersime litrą citrusinių vaisių sulčių (rūgštys) arba taurelę Angosturos karčiosios trauktinės (šarmas). Jei kraujas dėl ko nors tampa labiau šarminis, organizmas sulaiko anglies dioksidą ir paverčia anglies rūgštimi, kuri neutralizuoja šarmus. Optimalus kraujo ląstelių kiekis palaikomas nepriklausomai nuo išorinės įtakos, net žaizdos ar kraujo praradimo. Kūno temperatūra yra pastovi nepriklausomai nuo oro temperatūros.

Prisitaikymas – tai įstabus pusiausvyros palaikymas vykstant nepaprastiems vidinės ir išorinės aplinkos pokyčiams, kuriuos sukelia suvalgytas maistas, išgerti skysčiai ir bet kokia energinga fizinė veikla. Joks inžinierius negalėtų suprojektuoti tokio tobulo mechanizmo, tai nuostabiausias dalykas, kurį paveldėjome iš gamtos.

Mosarafas Ali

Apie autorių ir knygą

Dr. Mosarafas Ali gimė Indijoje, mokėsi Delio medicinos universitete, studijas tęsė Maskvoje. Grįžęs į Indiją studijavo ajurvedos, junanio mediciną, jogą ir marmos terapiją. 1998 m. Londone atidarė pirmąjį Europoje Integruotos medicinos centrą ir savo praktiką grindžia ne tik oficialiosios, arba Vakarų, medicinos žiniomis, bet ir daugybės skirtingų Rytų kultūrų tradicijomis ir tūkstantmete patirtimi. A.Mosarafas parašė aštuonias knygas apie sveikatos priežiūrą. Šeimos gydytoju jį pasirinko žymūs žmonės – Jo Karališkoji Aukštybė Velso princas, aktoriais Sylvesteris Stalone, Morganas Freemanas, kompozitorius lordas Andrew Lloydas Weberis, modelis Kate Moss.