BFL

Nors švietimo ekspertai stebisi, kaip išgyvens mažiausiai valstybės finansuojamų “krepšelių” surinkę universitetai, šie viltis deda į už studijas mokėti pasirengusius jaunuolius ir  jungtis nenori.

Per dvejus su puse metų, kai egzistuoja valstybės finansuojamų “krepšelių” sistema, greičiausiai geso Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) ir Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) žvaigždė. Palyginti su 2009 m., šių universitetų gautų “krepšelių” sumažėjo daugiau nei perpus. LKKA po pirmo priėmimo etapo šiemet surinko vos 58 “krepšelius” (2009 m. – 135) – penktadienį vakare pasibaigus studijų sutarčių pasirašymo pirmajam turui paaiškėjo, kad jiems liko XX krepšelių. Tuo tarpu LŽUŪ gavo 83 “krepšelius” (2009 m. – 233). Be to, iki penktadienio vakaro pasirašyti sutarčių atėjo 70 į valstybės finansuojamas vietas įstojusių būsimų LŽŪU studentų.

LŽUŪ rektorius Antanas Maziliauskas prisipažino, kad tikėjosi gauti daugiau valstybės finansuojamų vietų. “Šiek tiek nuvylė rezultatai. Nors buvo daug norinčių studijuoti agronomiją ar miškininkystę, pereinamasis balas buvo labai aukštas, nes teko konkuruoti su kitomis sveikatos, veterinarijos, biologijos mokslų specialybėmis. Miškininkystę pirmu prioritetu buvo pasirinkę apie 120 jaunuolių, o “krepšelius” gavo tik du”, – tvirtino LŽUŪ rektorius.

Padidėjusiai konkurencijai kaltę verčia ir LKKA rektorius Albertas Skurvydas. “Prieš trejus metus mūsų kineziterapeutai dėl “krepšelių” konkuravo su agronomais, o dabar – su medikais. Tada jie gavo 50 nemokamų vietų, o dabar jau dvejus metus iš eilės nieko negauna. Situacija tokia, kad farmacija, medicina ir odontologija susirenka visus “krepšelius”, skirtus medicinos pakraipos studijoms”, – dėsto A.Skurvydas.

Palyginti su 2009 m. rezultatais, šiemet po pirmojo priėmimo etapo apie 50 proc. sumažėjo “krepšelių” Šiaulių universitete (ŠU), apie 49 proc. – Mykolo Romerio universitete (MRU), 40 proc. – Klaipėdos universitete (KU). Šių universitetų rezultatai blogėja kasmet, tad vidinės reformos, matyt, neišvengiamos. Prieš dvejus metus įsigaliojusi tvarka labai palanki ISM universitetui – 2009 m. jis gavo 101 “krepšelį”, pernai po pirmo priėmimo – 150, o šiemet – jau 357.

Kaip ir pernai, daugiausiai “krepšelių” šiemet surinko Vilniaus universitetas (VU) – 2820, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) – 1574 ir Kauno technologijos universitetas (KTU) – 1380.

Išsigelbėjimą mato mokamose vietose

Kovą dėl “krepšelių” pralaimėjusių ir mažiau nei 100 valstybės finansuojamų vietų gavusių didesnių universitetų sugebėjimas išgyventi kelia abejonių net jų kolegoms. Tačiau pačios aukštosios mokyklos tikisi atsigriebti per mokamas studijų vietas. LŽUŪ rektorius A.Maziliauskas viliasi, kad bendras studijuojančiųjų skaičius universitete šiemet bus ne mažesnis nei pernai, nes ateis daugiau studentų, mokančių už studijas. “Tikimės priimti 400–500 studentų į mokamas vietas. Manau, kad išgyvensime”, – drąsinosi A.Maziliauskas.

Tuo tarpu LKKA rektorius A.Skurvydas lygina, kad pernai po pirmo turo studijuoti mokamose vietose pasiūlyta 350 jaunuolių, o šiemet – 483. “Galime sakyti, kad šiemet priėmimas sėkmingesnis negu pernai. Mes daugiausiai prisiviliojome studentų, kurie mokės pinigus, todėl valstybė turės sakyti ačiū, nes jai mažiausiai kainuoja mūsų studentų parengimas”, – dėsto A.Skurvydas. Tačiau kiekvienam tikinčiam, kad svarbu ne “prikepti” studentų, o gerai parengti pačius gabiausius Lietuvos jaunuolius, tokie žodžiai skamba ironiškai.

Pagal mokamų vietų aruodą neabejotina lyderė – MRU. Po pirmo priėmimo turo į mokamas vietas buvo pakviesti 2233 studentai – net 6,7 karto daugiau nei gauta “krepšelių”. O daugiausiai “krepšelių” surinkęs Vilniaus universitetas (VU) į mokamas vietas pakvietė studijuoti mažiau studentų – 1768. Trečioje vietoje pagal mokamų vietų skaičių VDU (1204 vietos), ketvirtoje – KTU (1111).

“Mokančių už technologinius mokslus nebūna daug, nes palyginti su socialiniais mokslais, jų kaina didelė. MRU priima studentus į sutrumpintų studijų programą iki trejų metų ir jų studijų kaina perpus mažesnė palyginti su technologiniais mokslais, todėl nemaža dalis pasirenka tokias studijas”, – kodėl mokamų vietų daugiau į socialinius mokslus orientuotuose universitetuose aiškino VGTU prorektorius Raimundas Kirvaitis.

Darbdaviai ir švietimo ekspertai piktinasi, kad tūkstančius mokamų vietų, ypač populiariausioms profesijoms, tokioms kaip teisė ar vadyba, siūlantys universitetai ne maža dalimi neša kaltę dėl šių specialybių absolventų, besirikiuojančių Darbo biržoje. Tiesa, dar neaišku, ar universitetams pavyks surinkti tiek studentų į mokamas vietas, tai paaiškės po antrojo turo rugpjūčio antroje pusėje.

Nors mažai “krepšelių” surinkę universitetai tvirtina, kad mokamos studijų vietos nesiskiria nuo “krepšelių”, švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius laikosi kitokios nuomonės. “Valstybės finansuojamos vietos atitenka stojantiesiems su gana aukštais balais. Natūralu, kad norime matyti aukštojo mokslo siekiančius motyvuotos jaunus žmones. Begalinis siekis prisitraukti studentų į mokamas vietas, neatsižvelgiant į tų jaunų žmonių lygį, mano supratimu, kirtimas šakos, ant kurios pačios aukštosios mokyklos sėdi. Aš manau, kad tai labiau gynybinis nedaug “krepšelių” surinkusių mokyklų kalbėjimas”, – “Veidui” sakė ministras. R.Kirvaitis priduria, kad pavojus universitetui, turinčiam didelį mokančių studentų skaičių – išduoti diplomą už pinigus. “Dėstytoją, kuris parašys daug dvejetų, tikriausiai išmes greičiau negu tuos, kuriems tuos dvejetukus parašė”, – svarsto VGTU prorektorius.

Jungimosi galimybės kratosi

Komentuodamas preliminarius stojamųjų rezultatus, ministras G.Steponavičius “Veidui” tvirtino, kad po šių metų priėmimo kelios aukštosios mokyklos turėtų padaryti tam tikras išvadas. “Po šių metų priėmimo, manau, kelioms mokykloms yra aiškus signalas, kad geriausias kelias – vienyti jėgas ir stiprinti pajėgas. Žiūrint į dešimties metų perspektyvą, demografinė studentiško amžiaus jaunų žmonių kreivė judės tik žemyn. Tuos duomenis visos aukštosios mokyklos, aš neabejoju, turi. Dar kartą noriu paraginti visus negyventi vien šia diena ir daryti vidinius sprendimus”, – skatino ministras. Neišvengiamais artimiausių metų sprendimais jis vadino bent jau įvairių padalinių mažinimą ir kai kurių programų atsisakymą prasčiausiai pasirodžiusiose aukštosiose mokyklose.

Po praėjusių metų priėmimo į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą susijungti nusprendė Lietuvos veterinarijos akademija ir Kauno sveikatos mokslų universitetas, kurių gaunami “krepšeliai” kasmet mažėjo. Tuo tarpu šiemet mažai valstybės finansuojamų krepšelių surinkę universitetai prisipažino, kad svarstė variantus dėl jungimosi, tačiau veiksmų nesiima, nes kiekvienas jaučiasi unikalus ir nepakeičiamas. Aukštosios mokyklos baksnoja viena į kitą – vieni duria pirštu į surinkusius mažiausiai “krepšelių” kiti – į populiariausias specialybes turinčius universitetus.

“Mes – ŠU ir KU – esame vieninteliai universitetai regionuose. Jungtis – dirbtinis reikalas, bet sukūrėme rimtą dviejų universitetų konsorciumą, bendradarbiaujame įvairiose srityse. O Vilniuje ir Kaune reikia optimizuoti universitetų sistemą. Pažiūrėkite, kiek kai kurie universitetai surinko valstybės finansuojamų vietų. Manau, kad 100 valstybės finansuojamų krepšelių yra būtinybė – jei nėra valstybės finansuojamų vietų ar lieka tik keliasdešimt, kyla pavojus, kad studijų poreikis tame universitete ne toks didelis”, – mano ŠU studijų prorektorius Juozas Pabrėža.

LŽŪU rektorius tvirtino, kad svarsto ne jungimosi galimybę, o kaip atnaujinti studijų programas, sukurti jungtines programas su kitais universitetais. O LKKA rektorius užsiminė, kad rektorate vyko svarstymai, kuris universitetas pagal studijų programas būtų artimiausias, tačiau tokio rasti nepavyko. Pusei programų būtų artimiausias Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, tačiau kita dalis yra socialinės programos, o kai kurios edukacinės – panašias turi KTU, VGTU. “Jei išsiskaidytume, sporto mokslas prarastų prasmę, todėl jei jungtis, reikia jungtis prie kokio nors vieno. Daug visokių variantų galvojame, bet esame unikali specifinė sporto aukštoji mokykla, kurios programos nesidubliuoja su kitų universitetų. Tegu bando jungtis tie, kurie turi tas pačias studijų programas. Sutinku, kam Lietuvoje reikia trijų Teisės fakultetų ar per dešimt Vadybos fakultetų”, – retoriškai klausė A.Skurvydas.

Tarp sklandančių idėjų – apjungti Vilniaus dailės akademiją su Lietuvos muzikos ir teatro akademija į Menų universitetą, ar prijungti Vilniaus pedagoginį universitetą (VPU) prie VU. VPU atstovai tvirtino, kad įvairūs variantai iš tiesų svarstomi, tačiau detaliau nekomentavo.

Universitetams arčiau širdies ne fiziškas susijungimas, o konsorciumai, kai sudaromos bendros programos, keičiamasi dėstytojais, kartu atliekami tyrimai. A.Skurvydas tvirtino, kad Kauno universitetai keletą metų intensyviai kūrė Kauno universitetų konsorciumą, tačiau taip ir nepavyko šio projekto įgyvendinti. LKKA rektorius žadėjo vėl burti rektorius svarstyti šią galimybę.

Vis dėlto susijungimų universitetai, matyt, šiemet neišvengs. G.Steponavičius mano, kad 13 valstybinių universitetų Lietuvoje galėtų susitraukti iki vienženklio skaičiaus. O premjero sudaryta darbo grupė iš nepriklausomų ekspertų iki rugsėjo pabaigos pateiks savo rekomendacijas dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo Vilniuje ir Kaune.