Visu pajėgumu paleista eurų spausdinimo mašina, išardyta vadinamoji „troika“ ir ne pagal pirmines taisykles veikianti, o į politines aplinkybes reaguojanti monetarinė Europos Sąjunga.

Rima Janužytė

Tokios tikėtinos pasekmės, kurias sukėlė Europos Teisingumo Teismo (ETT) nagrinėta precedento neturinti byla.

ETT generalinis advokatas Cruzas Villalonas pareiškė preliminarią nuomonę byloje, nagrinėjančioje Europos centrinio banko (ECB) dar 2012 m. pasiūlytas, bet nė sykio nepanaudotas priemones euro zonos finansų krizei spręsti. Jo nuomone, ECB vadovo Mario Draghi paskelbta neriboto prasiskolinusių valstybių obligacijų supirkimo programa, dar vadinama OMT (angl. ~Outright Monetary Transactions~), yra teisėta ir iš esmės atitinka ES įstatymus.

Žinoma, generalinio advokato nuomonė dar nereiškia, kad tokia bus ir galutinė teismo išvada, kurią žadama paskelbti vėliausiai po pusmečio, tačiau nuspėti ją jau galima.

Vokietija ryžosi bylinėtis

Nagrinėjamas bylos klausimas – 2012 m. ECB sprendimas supirkinėti į bėdą patekusių euro zonos vyriausybių obligacijas, bet tik tuomet, kai šių jau niekas kitas nebenorės pirkti arba kai konkreti vyriausybė nebeišgalės mokėti palūkanų už naujai išleistas obligacijas ir nebepajėgs savęs kredituoti bei rizikuos defoltu.

Nors Europos sutarties 123 straipsnis draudžia ECB ne tik skolinti valstybei narei, bet ir įsigyti vyriausybių obligacijų (nes tai lygiai taip pat prilygtų valstybės finansavimui), ECB paskelbė, kad tiesiogiai obligacijų ir nepirks – tai darys antrinėje rinkoje, tai yra pirks iš kitos institucijos, kuri tas obligacijas prieš tai įsigijo iš vyriausybės. Atseit ECB taip jau yra daręs ir praeityje, o vienintelė naujovė čia esanti ta, jog OMT schema reikalaus tam tikrų aplinkybių, pavyzdžiui, kad toji vyriausybė, kurios obligacijos išperkamos, privalėtų remtis Europos stabilumo mechanizmu, atitikti jo keliamus reikalavimus, kuriuos suformuluoja vadinamoji „troika“ – Europos Komisija (EK), ECB ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

Teisinį atspalvį ši priemonė įgavo tuomet, kai grupė Vokietijos akademikų, nepatenkintų 2012 m. ECB pasiūlytomis priemonėmis skolų krizei spręsti, 2013 m. kreipėsi į Vokietijos konstitucinį teismą. Jų nuomone, OMT schema viršijo ECB įgaliojimus, nes šios institucijos paskirtis yra tik monetarinė politika (pavyzdžiui, nustatyti palūkanų normas ar reguliuoti infliaciją), o šiuo atveju tai jau kišimasis į ekonomiką.

Be to, OMT prieštarauja ES sutarčiai, nes leidžia valstybės narės finansavimą, kad ir per antrinę rinką.

Didelio atgarsio ne vien Europoje sulaukusios bylos baigtis reikšminga dėl daugelio priežasčių, ir ne vien pačių akivaizdžiausių, susijusių tik su vadinamuoju eurų spausdinimu bei jo padariniais. Juk tai pirmas kartas, kai Vokietijos konstitucinis teismas kreipėsi į ETT. Kaip pabrėžia Kembridžo universiteto mokslininkė, netrukus pasirodysiančios knygos „The Euro Area Crisis in Constitutional Perspective“ autorė Alicia Hinarejos, bylos baigtis ECB naudai reikštų beveik neišvengiamą konfliktą tarp Europos Teisingumo Teismo ir Vokietijos konstitucinio teismo. O tai gali turėti nenuspėjamą poveikį Europos monetarinei sąjungai.

Be to, byla paliečia ir ECB, kaip nepriklausomo eksperto, vaidmens, ir net šios institucijos teisėtumo klausimą. Galiausiai teismo verdiktas atsakys į klausimą, ar Europos monetarinė sąjunga pasiliks prie pirminio, taisyklėmis apibrėžto kurso, ar bus įteisintas jos evoliucionavimas – iš krizės gimusios naujos monetarinės sąjungos egzistavimas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-03-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.