"Veido" archyvas

Pernai pusė gimusių vaikų buvo pirmieji šeimose

Statistika rodo, kad pastaraisiais metais vaikų Lietuvoje gimė šiek tiek daugiau, bet demografai džiaugtis neskuba: gimstamumo lygis mūsų šalyje tebėra labai žemas. Jų vertinimu, tautai gresia išnykimas.

Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad 2009-aisiais Lietuvoje gimė 36700 kūdikių, arba 1600 daugiau nei užpernai ir 2700 daugiau nei 2007 m. Tūkstančiui gyventojų tenkantis gimusiųjų skaičius 2009-aisiais, palyginti su 2008 m., padidėjo nuo 10,5 iki 11. Suminis gimstamumo rodiklis 2008 m. buvo 1,47, o 2009-aisiais – 1,53. Suminis gimstamumo rodiklis rodo vidutinį gyvų gimusių vaikų skaičių, kurį moteris pagimdytų per vaisingą gyvenimo laikotarpį.

Kai mama – ne žmona

Socialinių tyrimų instituto Demografinių tyrimų centro vadovė prof. Vlada Stankūnienė konstatuoja, kad per du nepriklausomybės dešimtmečius gimstamumas Lietuvoje sparčiai mažėjo nuo kartų kaitą užtikrinančio lygio, kai suminis gimstamumo rodiklis buvo du, iki žemiausio lygio 2002–2005 m., kai suminis gimstamumo rodiklis buvo mažesnis nei 1,3. Nors pastaraisiais metais gimstamumo lygis šoktelėjo iki 1,5, jis vis tiek tebėra labai menkas.

Demografų turimi duomenys rodo, kad pirmą vaiką dabar moterys gimdo vyresnės – maždaug trejais metais vėliau nei prieš dešimtmetį. Kita akivaizdi tendencija – sparčiai daugėja mažylių, gimstančių nesusituokusioms poroms.Pavyzdžiui, 1990 m. santuokos neįteisinusiems tėvams gimė vos 2 proc. vaikų, o 2008 m. – jau 20,5 proc. Per tą patį laiką vienišų motinų pagimdytų vaikų padaugėjo nuo 4,6 iki 7,9 proc.

Veiksnių raizgalynė

Pasak ekspertų, spartų ir reikšmingą gimstamumo mažėjimą Lietuvoje lėmė daugybė įvairiausių tarpusavyje susipynusių veiksnių: ekonominių, socialinių, paveldėtų iš sovietinio laikotarpio. Įtakos turėjo ir demografinio pobūdžio veiksniai, tarp kurių – intensyvi jaunimo migracija, didelis jauno ir vidutinio amžiaus vyrų mirtingumo lygis, šeimos modelio kaita, gimdymų atidėjimas vėlesniam laikui. Be to, reikšmingi ir vertybių bei naujųjų technologijų veiksniai.

“Ekonominiai veiksniai labai didelį poveikį turėjo ekonominių pokyčių etapo pradžioje ir per 1990–1995 m. nuosmukį. Tie veiksniai buvo svarbūs ir vėliau, tik jie skirtingai veikė įvairias socialines grupes: dalis visuomenės sugebėjo prisitaikyti prie rinkos pokyčių, naujų vertybių ir normų, kita dalis – nesugebėjo”, – komentuoja V.Stankūnienė.
Nors visi šie minėti veiksniai tebėra svarbūs, mokslininkų teigimu, šiuo metu šeimos modelio pokyčius ir menką gimstamumą labiausiai veikia liberalėjančios vertybinės nuostatos ir naujosios technologijos – modernioji kontracepcija.

Tokias tendencijas patvirtino kartų ir lyčių tyrimas, atliekamas dvidešimtyje valstybių, tarp jų – ir Lietuvoje. Šio tarptautinio tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kas paskatintų šeimas auginti daugiau vaikų. Mokslininkai savo išvadas pateikė apibendrinę ir palyginę 2006 ir 2009 metais rengtų apklausų duomenis.

Apklausos parodė, kad sprendimą, ar turėti, ar neturėti vaikų, labiausiai lemia ekonominės sąlygos. Dauguma respondentų patvirtino, kad planuojant šeimos pagausėjimą labai svarbus veiksnys – galimybė leisti vaiką į lopšelį-darželį.

Dauguma (apie 70 proc.) apklausos dalyvių tvirtino, kad vaiko gimimas pablogintų šeimos ekonominę padėtį, du trečdaliai moterų mano, jog turinčiosioms vaikų sunkiau susirasti darbą.

Tyrimas atskleidžia ir dar vieną labai svarbų dalyką: anksčiau daugiau vaikų ketino turėti menkiau išsilavinę žmonės, o dabar yra atvirkščiai – daugiau vaikų nori turėti baigusieji aukštąjį mokslą. Kita netikėta išvada – daugiausiai vaikų nori gyvenantieji ne periferijoje, o vilniečiai.

“Mes jau turime tris vaikus ir, atrodo, tai dar ne pabaiga. Man didelė šeima gražu. Kartu tai labai prasminga. Be to, ir sąlygos Lietuvoje auginti vaikus tikrai geros. Kiek žinau, geresnės nei daugelyje kitų valstybių”, – dėsto vilnietė Živilė Krasauskienė.

Aplinkiniai spaudžia

Kartų ir lyčių tyrimas atskleidė labai glaudų ryšį tarp ketinimų turėti vaikų ir aplinkinių nuomonės: tie, kurie jaučia tėvų, giminių ar draugų spaudimą turėti vieną arba daugiau vaikų, ketina susilaukti atžalų penkis ar net šešis kartus dažniau už tuos, kurie tokio spaudimo nepatiria.

Kita vertus, optimizmą dėl galimo didesnio gimstamumo slopina atsakymai į klausimą, ar apklausos dalyviai ketina susilaukti vaikų per artimiausius trejus metus. Rezultatai rodo, kad tokių planų turi labai nedaug respondentų. Pirmojo vaiko per artimiausius trejus metus prisipažino ketinančios susilaukti moterys, kurios jau artėja prie 30 metų amžiaus, ir vyresni nei 30 metų vyrai.

Tarptautinius duomenis lyginantys demografai tvirtina, kad Lietuva iš kitų šalių išsiskiria tuo, jog gyventojai ypač dažnai yra neapsisprendę, ar ketina turėti vaikų per artimiausius metus. Tarp 22–41 metų vyrų ir 22–36 metų moterų neapsisprendusių respondentų buvo nuo 55 iki 88 proc.

Galbūt tai galima sieti su sparčiomis permainomis, netikrumu, nežinia dėl ateities, o gal tai susiję su didele jaunimo ir laikinąja migracija.

Ne pašalpos, o sąlygos

Kas galėtų padidinti gimstamumą Lietuvoje? “Labai svarbu keisti prioritetus: atsisakyti teikiamos pirmenybės pašalpų sistemos plėtrai ir pirmiausia sudaryti sąlygas tėvams derinti profesinę veiklą su šeima, plėtoti galimybes dirbti lanksčiu grafiku ir panašiai”, – patikina V.Stankūnienė. O Lietuvos gausių šeimų asociacijos vadovė Angelė Kostogrizienė pabrėžia, kad labiausiai mūsų šalyje trūksta normalaus, tiksliau, teigiamo visuomenės požiūrio į dideles šeimas.

“Jei šeimoje auga daugiau vaikų, manoma, kad šie žmonės yra asocialūs ir gimdo dėl pašalpų. Dažnai tą girdžiu ir aš. Tuomet klausiu, ar aš panaši į asocialią mamą. Pašnekovas dažnai sutrinka”, – pasakoja A.Kostogrizienė.

Moteris ironizuoja, kad gausios šeimos Lietuvoje yra pačios turtingiausios, nes valdžia taupydama labiausiai jas apkarpė: išmokas vaikams iki 18 metų sumažino 40 proc., o aštuoniolikmečiams ir vyresniems jas visiškai panaikino. Šeimos, kurių pajamos vienam nariui didesnės nei 525 Lt, visiškai neteko bet kokios valstybės paramos. Šalpos pensijas valdžia sumažino 60 proc. (tokios pensijos mokamos penkis ir daugiau vaikų išauginusioms motinoms, likus penkeriems metams iki pensijos, jei vaikai gimę iki 1995 m.).

A.Kostogrizienė apgailestauja, kad gausių šeimų vaikams praktiškai tampa neprieinamas aukštasis mokslas. “Vieną į mokslus gal dar gali išleisti, bet jei tarp vaikų mažas amžiaus skirtumas, reta šeima ryžtasi imti kreditus kelių vaikų studijoms”, – sako ji.

Pašnekovė atvirai prisipažįsta, kad savo vaikams nelinkėtų turėti daug atžalų: “Nebent jie būtų pakankamai turtingi ir galėtų smagiai auginti gausią šeimą, neturėdami reikalų su biurokratais”.

Tiesa, jai pačiai visus keturis vaikus pavyko išleisti į aukštuosius mokslus: du Kostogrizų vaikai yra teisininkai, kiti du šiemet baigs mokslus – Vilniaus Gedimino technikos universitetą ir Stokholmo ekonomikos mokyklą Rygoje.

Liūdnos perspektyvos

Kas mūsų laukia, jei demografinės tendencijos mažai tesikeis? Tuomet perspektyvos liūdnos: visuomenė sparčiai sens, dirbančių žmonių vis mažės, o jiems tenkanti našta vis didės. Jau dabar vienam dirbančiajam reikia išlaikyti maždaug du nedirbančius žmones. Dar po ketvirčio amžiaus vienas dirbantis išlaikys jau tris ar net keturis nedirbančius: vaikus, senelius, neįgaliuosius, bedarbius. O kuo daugiau išlaikytinių, tuo vis mažinamos socialinės išmokos.

Kelintas šeimoje?

Dauguma Lietuvos šeimų augina po vieną vaiką. 2009 m. maždaug pusė (50,8 proc.) visų gimusiųjų buvo pirmieji vaikai šeimoje, antrieji vaikai šeimoje sudarė apie trečdalį (35,2 proc.), tretieji – dešimtadalį visų gimusiųjų. Atkreiptinas dėmesys, kad trečių ir paskesnių šeimose gimusių vaikų dalis sumažėjo nuo 19 proc. 2000 m. iki 14 proc. pernai. Vidutinis pirmą vaiką gimdančios motinos amžius 2009-aisiais buvo 25,5 m.
Šaltinis: Statistikos departamentas