Nuo Rytų Europos iki JAV, nuo Rusijos iki Kinijos 2015-aisiais valstybių gynybos biudžetai didėja.

Rima Janužytė

2015 m. Lietuvos valstybės išlaidos krašto gynybai didės net 30 proc. ir pasieks 2008-ųjų, tai yra prieškrizinį, lygį. Absoliučiais skaičiais Krašto apsaugos ministerijos finansavimas išaugs iki 424,5 mln. eurų (1,47 mlrd. Lt). Padidėjęs finansavimas išaugins ir gynybai skiriamą BVP dalį – ji didės nuo 0,89 iki 1,11 proc.

Maža to, politinės partijos susitarė 2020 m. pasiekti 2 proc. BVP gynybai lygį, o premjeras Algirdas Butkevičius užsimena, kad 2 proc. BVP rodiklį mūsų šalis gali pasiekti jau 2017 m.

Ar taip ir bus, labai sunku pasakyti, nes 2012 m. buvo užsibrėžta iki 2016-ųjų pasiekti 1 proc., bet 2013–2014 m. nuo to susitarimo buvome pradėję atsilikti ir kilo klausimas, ar tą vieną procentą iš viso bepasieksime.

Šiaip ar taip, bent jau skaičiais, ir bent jau surašytais popieriuje, pasistūmėjome savo įsipareigojimų vykdymo link. Tik klausimas, ar pasistūmėjome didesnio saugumo link.

Galima sakyti, kad Lietuva krašto gynybą pastaruoju metu buvo nukišusi į tolimiausią aslos kertę. Ypač kriziniu laikotarpiu, nuo 2009-ųjų iki 2013-ųjų, gynybos biudžetas buvo drastiškai sumažintas, nors mūsų kaimyninėse šalyse gynybos sektorius nebuvo taip skriaudžiamas: estai pasiekė net 2 proc. BVP, latviai ir lenkai finansavimą taip pat didino.

Apskritai galima teigti, kad prireikė dešimtmečio, kol staiga pakitusi geopolitinė situacija Lietuvą grąžino į tas vėžes, kuriomis judėjome stodami į NATO. 2003–2004 m. gynybai skyrėme didelę dalį BVP – 1,36 proc., bet vos tik įstojome, ši kreivė iš karto ėmė leistis žemyn. Atrodo, įstoję į NATO pasijutome tokie saugūs, kad savo krašto apsauga ėmėme rūpintis tik tomis lėšomis, kurios likdavo nuo visų kitų sričių.

Žinoma, ir dabar jokių ypatingų stebuklų nebus. „Gynybai bus skiriama trečdalis sveikatos apsaugos ar šeštadalis socialinės apsaugos finansavimo“, – skaičiuoja krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Vis dėlto šioks toks stebuklas čia yra. Ir netgi piliečių sąmonės lygmeniu. Vienas įrodymų – kad pinigų savo kariuomenei pradėjo skirti ir patys gyventojai. Pavyzdžiui, 2014 m. 890 šalies gyventojų 2 proc. savo GPM pervedė Lietuvos kariuomenei, o bendra suma siekė 125 tūkst. Lt. 2013 m. kariuomenė tokios paramos sulaukė iš trijų asmenų, o suma siekė 500 Lt.

Akivaizdu, kad Ukrainos įvykiai Lietuvai tapo savotišku šaltu dušu: palyginti su praėjusiu dešimtmečiu, tiesiog isteriškai puolėme rūpintis gynybos finansavimu.

Kam Lietuva leis gynybos pinigus

Nesunku pasakyti, kam bus skirti tie 125 tūkst. Lt gyventojų GPM, – žmonių parama bus panaudota individualioms karių apsaugos priemonėms, šarvinėms liemenėms įsigyti. Pasak Lietuvos kariuomenės vado gen. mjr. Jono Vytauto Žuko, šiemet iš gyventojų paskirtų pinigų šarvinėmis liemenėmis bus aprūpintas visas 30-ies karių būrys.

Kur kas sunkiau tiksliai pasakyti, kam bus skirti iš valstybės biudžeto gynybai teksiantys kasmet vis didesni pinigai. Pavyzdžiui, susitarime skirti gynybai 2 proc. BVP tik trumpai užsimenama apie prieštankinę ginkluotę, pėstininkų kovines mašinas, rezervo rengimą. Dar žadama investuoti į tokius sunkiai išmatuojamus dalykus, kaip tautos patriotizmo skatinimas, visuomenės sąmoningumo didinimas.

Šiaip ar taip, gynybos ekspertai sako, kad didėjantis finansavimas atvers galimybių, kokių neturėjome kelis dešimtmečius.

Štai ateinantį pavasarį po 15 metų pertraukos Lietuvos kariuomenė patikrins, kaip šalyje veikia mobilizacijos sistema. Lietuvos kariuomenės vadas sako, kad panašūs dalykai vyko tik maždaug 2008-aisiais, per pratybas „Pavasario vėjas“.

„Atsižvelgiant į šių dienų aktualijas ir situaciją, kurią turime aplink, treniruosime savo greitojo reagavimo pajėgas. Tai bus nacionalinės pratybos po ilgesnio laiko ir turbūt stambiausios pratybos su mūsų kariuomenės junginiais Lietuvoje. Šių pratybų metu planuojame praktiškai patikrinti, kaip veikia mūsų mobilizacinė sistema, tai yra ketiname į pratybas pakviesti tam tikrą skaičių rezervo karių iš vieno pasirinkto Lietuvos regiono“, – pasakoja J.V.Žukas.

Be to, kitais metais toliau daugės pratybų su NATO partneriais Lietuvoje. Jau sutarta, kad jose dalyvaus Danijos, Portugalijos, Belgijos kariai. Visa tai, taip pat ir profesionalių karių skaičiaus didinimą, karinių poligonų plėtrą, ginkluotės ir ekipuotės įsigijimą leidžia didėjantis gynybos biudžetas.

Ginklavimasis – ekonomikos variklis?

Ekspertų teigimu, gynybai išleisti pinigai, tiksliau, jų dalis nuo BVP, yra neatsiejama nuo šalies ekonomikos. Jei ekonomika klesti, gynybai skiriama daugiau. Ir priešingai – jei ekonomika merdi, gynybai reikia skirti daugiau, tada esą ekonomika bus paskatinta. Atseit karyba skatina inovacijas, o tai išjudina ir visą ekonomiką.

Tačiau ekonomikos paskatinimas yra tik vienas iš veiksnių (ir tikrai ne pačių svarbiausių), lėmusių Rusijos sprendimą trečdaliu padidinti savo 2015 m. karinį biudžetą.

Neseniai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad 2015 m. Rusijos karinės išlaidos išaugs iki rekordinių posovietinių aukštumų – 62 mlrd. JAV dolerių. Šios lėšos bus skirtos nupirkti daugiau orlaivių, povandeninių laivų, raketų ir kitų ginklų.

Be to, Rusijos išlaidos gynybai sieks iki 4,2 proc. BVP. Šios šalies Gynybos ministerija jau ir taip gyrėsi nuo 2008 m. karo su Gruzija iš esmės pertvarkiusi savo kariuomenę, kuri anuomet atrodė neorganizuota ir prastai aprūpinta ginklais. Dabar ji gaus naują finansinį impulsą: 375 mlrd. dolerių bus skirta ginkluotei modernizuoti (šį procesą tikimasi baigti iki 2015 m. pabaigos).

Vis dėlto ginklavimosi varžybose Rusija gerokai atsilieka nuo savo konkurenčių: JAV Kongresas gruodžio pradžioje patvirtino 2015 m. gynybos biudžetą, sieksiantį 584 mlrd. dolerių, o Kinijos gynybos išlaidos pasieks 159,6 mlrd. dolerių.

Ginklavimosi įkarštį, o ne būdą per gynybos biudžeto didinimą skatinti ekonomiką liudija ir naujos karinės bazės – tiek Rusijos, tiek NATO. Nors V.Putinas savo metinėje kalboje aiškino, kad Rusija turi tik dvi karines bazes už šalies ribų, matyt, tas ribas jis suvokia gana plačiai.

2015 m. Rusija radarų stotimis ir karinių oro pajėgų oro uostais stiprins savo pajėgas Arktyje, kur 2014 m. gruodį pradėjo veikti Arkties vadavietė „Šiaurė“. „Planuojame pastatyti 13 oro uostų, oras-žemė treniruočių poligoną, taip pat dešimt radarų ir nukreipimo stočių“, – planais „Šiaurėje“ dalijasi leit. gen. Michailas Mizincevas, Nacionalinio gynybos valdymo centro vadovas.

Rusija 2014 m. spalį Jungtinėms Tautoms pateikė dar vieną prašymą dėl Arkties sienų išplėtimo 1,2 mln. kv. km. Pasak Rusijos gamtinių išteklių ministro Sergejaus Donskojaus, toks prašymas esąs paremtas moksliniais tyrimais. Per kelerius pastaruosius metus Rusijos vyriausybė ėmėsi politinių, ekonominių ir karinių priemonių, siekdama „apsaugoti šalies interesus Arktyje“.

Savo interesus Rusija toliau saugos ir kitur. 2015 m. Baltarusijoje (jei, žinoma, nepaaštrės pastaruoju metu keistai ne į gera besimainantys Rusijos ir Baltarusijos santykiai) atsiras nauja – jau trečioji – Rusijos Federacijos karinė bazė, kurioje bus įkurdinti naikintuvai, galėsiantys suduoti karinius smūgius pusantro tūkstančio kilometrų spinduliu.

Dar 2014 m. balandžio mėnesį Rusijos gynybos ministras Segejus Šoigu per susitikimą su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka susitarė nuo 2015 m. Baltarusijos teritorijoje dislokuoti naikintuvus Su-27. Tiesa, tie naikintuvai (jų yra nuo keturių iki dešimties) Baltarusijoje „laikinai“ buvo dislokuojami ir iki šiol, tačiau 2015 m. rusiški naikintuvai Baltarusijoje įgis nuolatinio buvimo teisę.

Priminsime, kad Baltarusijos teritorijoje yra dvi Rusijos Federacijos karinės bazės. Pirmoji – nuo 1964 m. veikiantis vadinamasis 43-iasis Rusijos karinio jūrų laivyno (KJL) ryšių mazgas, įsikūręs Minsko srityje, Vileikoje. Šis objektas užtikrina KJL pagrindinio štabo ryšį su atominiais povandeniniais laivais, atliekančiais karinį budėjimą Atlanto, Indijos ir iš dalies Ramiojo vandenyno rajonuose. Be to, iš šios bazės vykdoma žvalgyba radiotechninėmis priemonėmis ir atliekamos slaptos radioelektroninės karinės operacijos.

Antroji bazė – radiolokacinė stotis (RLS) „Volga“, 2003 m. įkurdinta Bresto srityje, šalia Baranovičių.

„Volga“ yra stotis, iš anksto įspėjanti apie raketinio antpuolio grėsmę bei 4,8 tūkst. km atstumu sugebanti aptikti ir raketas, ir kosminius objektus. Ši RLS taip pat gali atsekti NATO povandeninių laivų pozicijas šiauriniuose Atlanto vandenyno rajonuose.

Be to, šiuo metu ekspertų lygmeniu svarstomos galimybės Baltarusijos teritorijoje įkurdinti fronto bombonešius, kompleksus „Iskander“ ir zenitinius raketinius kompleksus S-300.

Naujų karinių bazių atsiradimą Baltarusijoje karinis apžvalgininkas Aleksandras Alesinas sieja su NATO aktyvumu šalia Rusijos sienų. Jo teigimu, jeigu NATO pradės didinti savo pajėgas Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje, tuomet tikėtina, kad Baltarusijoje atsiras ir daugiau rusų karinių bazių.

Didės NATO aktyvumas Rytuose

NATO, be jokios abejonės, savo aktyvumą rytiniuose Europos regionuose savo ruožtu aiškina atsaku į Rusijos keliamą grėsmę.

Pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų armija 2015 m. NATO šalyse planuoja dislokuoti apie 150 tankų ir kitų šarvuotųjų mašinų, o dalis jų gali būti pasiųstos į Rytų Europos šalis. Visa tai – pagal JAV operaciją „Atlantic Resolve“ („Atlantinis ryžtas“), vykdomą Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Žinia, amerikiečiai kariai šiame regione jau dabar rotuojami po kelis mėnesius trunkančiose bendrose pratybose.

„Beveik 50 šarvuotųjų mašinų jau yra dislokuotos, o dar šimtas tankų „M1 Abrams“ bei pėstininkų kovos mašinų „Bradley“ bus iš anksto išdėstyta Vokietijoje ir galbūt kitur, kad jas galėtų naudoti JAV kariai, dalyvaujantys pratybose su NATO partnerėmis. Peržiūrėsiu galimybes, kurios apims karinės įrangos paskirstymą mažesnėmis – kuopos arba bataliono dydžio grupėmis galbūt Baltijos šalyse, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje“, – žada generolas leitenantas Benas Hodgesas.

Rekordininkė – Ukraina

Vis dėlto absoliuti 2015-ųjų čempionė gynybos srityje yra Ukraina. Ji ne keliais ir ne keliolika procentų, o dvigubai didina gynybos biudžetą, sieksiantį 50 mlrd. grivinų (2,5 mlrd. eurų).

Ukrainos išlaidos gynybai irgi sieks ne procentą ar du – jos sudarys 5 proc. BVP.

Po neilgų svarstymų Aukščiausioji Rada priėmė vyriausybės siūlomą programą, kurioje numatoma, kad išlaidos saugumo srityje turi sudaryti būtent 5 proc. BVP.

Gynybos ministerijai bus skirta beveik 3 mlrd., Nacionalinei gvardijai – 500 mln. JAV dolerių. Be to, pasak Ukrainos Aukščiausiosios Rados Saugumo ir gynybos komiteto vadovo Sergejaus Pašinskio, padidės ir finansavimas pasienio apsaugos tarnybai.

Priminsime, kad ligtolinis Nacionalinės gvardijos, suburtos 2014 m. kovą, biudžetas siekė 83 mln. dolerių.

Negana to, Ukraina paskelbė, kad 2015 m. pašauks 40 tūkst. karių, o dar 10,5 tūkst. žmonių bus parengti tarnauti kaip profesionalūs kariai.

Tiesa, kai kurie naujokai pakeis tarnybą baigusius šauktinius, bet vis tiek bendras ginkluotųjų pajėgų narių skaičius padidės iki 250 tūkst. nuo dabartinių 232 tūkstančių – bene dvigubai daugiau nei 2013 m., kai Ukrainos ginkluotąsias pajėgas sudarė tik 130 tūkst. žmonių, o į karo tarnybą buvo pašaukta mažiau nei 25 tūkstančiai.

Tokių priemonių neabejotinai reikia tam, kad neišsipildytų blogiausias scenarijus. Jį Lietuvos gyventojai ir taip neblogai įsivaizduoja, o neseniai vykusiame festivalyje „Nepatogus kinas“ Ukrainos ateities vizijas žiūrovai galėjo pamatyti ir didžiajame ekrane, kur buvo rodomas filmas „Euromaidanas. Juodraštis“ („Euromaidan. The Rough Cut“).

Po filmo vykusioje diskusijoje LR užsienio reikalų ministerijos Rytų kaimynystės politikos departamento direktorius Marius Janukonis, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Rusijos ir Vidurio Rytų Europos studijų centro vadovė dr. Dovilė Jakniūnaitė ir Rytų Europos studijų centro analitikas Marius Laurinavičius buvo linkę tikėti optimistiniu Ukrainos scenarijumi – kad Ukraina Rusijai nepralaimės, o Rusija jau dabar yra pralaimėtoja, praradusi Ukrainą bent keliems dešimtmečiams.

Žinoma, vien padidinti gynybos biudžetą, o reformas ar kovą su oligarchija nustumti į antrą planą nepakanka. Tačiau Ukraina turi visas galimybes tapti normalia Vakarų valstybe.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-51-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.