Gintaras Songaila stipriai prisidėjo prie Sąjūdžio sukūrimo ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, vėliau darė sėkmingą karjerą žiniasklaidoje, bet ir vėl sugrįžo į aktyvią politiką. Kodėl šis politikas renkasi amžino kovotojo vaidmenį?

Šiais metais keturios nedidelės partijos, susivienijusios į koaliciją „Už Lietuvą Lietuvoje“, bandys įveikti Seimo rinkimų barjerą ir patekti į parlamentą. Šioje gan margoje sąjungoje savo jėgas suvienijo Lietuvos socialdemokratų sąjunga, kuriai vadovauja Arvydas Akstinavičius, Lietuvos centro partija, kurią veda Eugenijus Skrupskelis, Algimanto Matulevičiaus Tautos vienybės sąjunga bei Lietuvių tautininkų sąjunga, kurios vadovas jau septintus metus yra Gintaras Songaila.
Kompanija marga ne tik politinėmis pažiūromis (kairė, centras, dešinė), bet ir kažkada aktyvioje politikoje spindėjusiomis asmenybėmis. Tarkime, sąraše bus Romualdas Ozolas, Alvydas Medalinskas, Algirdas Endriukaitis, Antanas Buračas ir kt. Be to, kai kurių judėjimo lyderių pavardės kartkartėmis sumirga ir violetine spalva bei rėksniais besipuošiančiuose „Drąsos kelio“ renginiuose.
Nors susivienijimo pareiškime teigiama, kad jis padės „atverti vartus į Seimą tautos ir valstybės patriotams“, vis dėlto kyla didelių abejonių dėl šių lūkesčių pagrįstumo, mat Seimo rinkimų įstatyme numatyta, kad koalicijos per rinkimus turi įveikti 7 proc. barjerą, kai savarankiškoms partijoms numatyta 5 proc. riba. „Manau, kad šiuose Seimo rinkimuose patekimo barjerą peržengs penkios, na, gal šešios partijos – o šiai koalicijai neduočiau jokių didesnių šansų“, – teigia M.Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas. Pasak jo, šis susivienijimas greičiau primena diskusijų klubą, kuris didesnio rinkėjų dėmesio nesulauks.
Rugpjūtį koalicijos „Už Lietuvą Lietuvoje“ tarybos pirmininku išrinktas Tautininkų sąjungos pirmininkas ir parlamentaras G.Songaila. Koalicijos kūrėjai savo kandidatų sąrašą vadina antisisteminių jėgų rinkimų sąrašu. „Mūsų valstybėje labai trūksta idėjų, kurias rėmėme 1989–1990 m.“, – tikina vienas jo narių A.Medalinskas.(…)

Hipokrato priesaiką išmainęs į Sąjūdį
G.Songaila gimė 1962-aisiais Vilniuje, vidurinę mokyklą baigė Klaipėdoje ir 1980-aisiais studijuoti įstojo į buvusį Kauno medicinos institutą, vėliau medicinos studijas pratęsė Vilniaus universitete. 1986-aisiais gavo psichiatro narkologo diplomą ir pradėjo dirbti Higienos bei epidemiologijos instituto narkologijos problemų laboratorijoje. Bet jau 1989-aisiais G.Songaila paliko gydytojo profesiją ir įsitraukė į aktyvią politiką.
Tiesa, ir jaunystėje jis buvo labai aktyvus visuomenininkas, priklausė įvairiems klubams – žygeivių, kultūrinio paveldo išsaugojimo, etnografiniam judėjimui, vaidino mėgėjiškame teatre. Natūralu, kad ilgainiui šis aktyvumas jį atvedė prie tuo metu užgimstančio Sąjūdžio. „G.Songaila buvo vienas tų sąjūdininkų, kurie ypač daug prisidėjo prie šio judėjimo kūrimosi, – mes jau buvom pusamžiai ir lėtesni, o jie buvo jauni ir energingi“, – prisimena Bronius Genzelis.
„Dar prieš prasidedant Sąjūdžiui, „Žinijos“ draugijoje buvo rengiamos viešos diskusijos, kuriose intelektualai pradėjo kvestionuoti esamą santvarką. Ir ten nebuvo įmanoma nepastebėti G.Songailos, kuris buvo išsilavinęs, aktyvus ir kaip tais laikais beatodairiškai drąsus“, – prisimena pavardės atskleisti nenorėjęs amžininkas.
(…)

Pertrauka politikoje, patirtis žiniasklaidoje

Pats G.Songaila pripažįsta, kad 1992-aisiais, kai Seimo rinkimus laimėjo LDDP su Algirdu Brazausku priešakyje, jis ypač stipriai nusivylė Lietuvos rinkėjais ir politika, todėl iš jos pasitraukė. Tada jis buvo paskirtas Rytų Lietuvos televizijos direktoriaus pavaduotoju, o kai jos akcijas nupirko Amerikos lietuvis Kęstutis Makaitis, G.Songaila tapo Baltijos televizijos generaliniu direktoriumi ir buvo juo iki pat 2000-ųjų.
Dauguma „Veido“ kalbintų pašnekovų, kurie tuo laikotarpiu dalyvavo kuriant šį televizijos kanalą, G.Songailą mini geruoju. Pasak jų, G.Songailos atkaklumas ir darbštumas padėjo padaryti sunkiai įmanomą dalyką – iš nieko sukurti ketvirtą kanalą, kuris turėjo aukščiausius žiūrimumo reitingus. O, tarkime, Arūnas Valinskas, kurio karjera prasidėjo buvo būtent BTV pakilimo laikotarpiu, buvo G.Songailos pirmasis pavaduotojas ir bendrą kūrybinį darbą prisimena su nostalgija.
Daugelio BTV darbuotojų teigimu, kai generalinis direktorius imdavosi kažkokio darbo, mažai kreipdavo dėmesio į aplinką, net iki tokio lygio, kad per išsiblaškymą kažkada į darbą atėjo pasirišęs du kaklaraiščius. Nors kitas televizijos versle dirbęs pašnekovas G.Songailai nebuvo linkęs priskirti talentingo vadovo nuopelnų: kol į kanalą buvo pumpuojami investuotojų pinigai, tol viskas buvo gerai, tačiau Lietuvą sukrėtus Rusijos krizei pinigų čiaupai buvo užsukti, o kanalas pradėjo grimzti.
Vis dėlto dauguma pašnekovų pritaria, kad G.Songailos atkaklumas, tikėjimas ir darbštumas – tai lazda su dviem galais, mat kai šios savybės nukreipiamos į netinkamą sritį, jos šią asmenybę priveda prie kraštutinumų. „Gintaras keliasi anksti, daug dirba visą dieną, rašo straipsnius, tik dažnai kyla klausimas, ar tas darbas tikrai duoda vaisių“, – ironizuoja pavardės nenorėjęs atskleisti G.Songailos kolega.
Dirbdamas Baltijos televizijoje ir vėliau G.Songaila įsitraukė į visuomeninę su žiniasklaida susijusią veiklą – vadovavo Lietuvos radijo ir televizijos asociacijai. (…)
Visada prieš plauką
„Gintaras yra kategoriška asmenybė, nelinkęs į kompromisus, turi savo tiesas, visuomet eina prieš plauką ir dažnai atrodo, kad jis pats ieško tokių situacijų“, – nukerta vienas buvęs G.Songailos kolega frakcijoje.
Žinoma, politikoje visada yra tokių žmonių, nes tai sukuria populiarumą ir tokie politikai visada turi savo elektoratą. Pasak kalbintų pašnekovų, kol buvo frakcijoje, G.Songaila visada pasisakydavo kategoriškai, prieštaraudavo beveik visais klausimais ir kartais atrodydavo, kad tai jis daro tik dėl paties prieštaravimo. Kita vertus, visi kalbinti parlamentarai pritarė, kad G.Songaila yra darbštus, atkaklus ir atsakingas, be to, nuosekliai laikosi savo pasaulėžiūros, kuri išliko tokia pati nuo pat Sąjūdžio  (…)laikų.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-38) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.