Golfas tapo greičiausiai populiarėjančia sporto šaka pasaulyje, kuri, beje, įtraukta ir į 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių programą. Tačiau Lietuvoje golfas kol kas geriau žinomas kaip automobilių markė.

Šiuo metu Lietuvoje veikia penki modernūs golfo aikštynai, kainavę apie 100 mln. Lt, bet juose žaidžia vos 500 žaidėjų. Geras ženklas bent tas, kad vien pernai žaliosios kortelės (pažymėjimo, suteikiančio teisę žaisti golfą bet kuriame aikštyne) egzaminą išlaikė 279 golfo mėgėjai.
Nors nuo pirmojo šalyje golfo klubo atidarymo Kaune praėjo jau 13 metų, nuomonė apie šį žaidimą ir jo mėgėjus nepasikeitė: mosuoti lazda žalioje pievelėje esą gali tik turčiai, o golfo klubai – uždara bendruomenė, į kurią be keliasdešimties atliekamų tūkstančių kišenėje nepateksi.
„Veido“ pašnekovai, kuriuos golfas sužavėjo prieš daugelį metų, suka galvą ieškodami priežasčių, kodėl žaidimas, visame pasaulyje pavergiantis milijonus, Lietuvoje taip sunkiai skinasi kelią.
25–45 metų amžiaus verslo atstovas – vadybininkas, generalinis direktorius ar įmonės savininkas. Atostogas jis neretai renkasi ten, kur galėtų kuo dažniau žaisti golfą, o ir poilsio laiką po darbo praleidžia aikštyne už miesto – taip atrodo tipinis golfo mėgėjas Lietuvoje.
Tačiau Lietuvos golfo federacijos (LGF) vadovas Rolandas Dovidaitis skuba paneigti mitą, kad golfas – žaidimas, sukurtas elitui ir lėtiems turtingiems senjorams. Pasak jo, šiuo metu golfo klubai bando prisikviesti daugiau žaidėjų, todėl renkasi lanksčią kainodarą. Iš tiesų golfas yra prabangus nebent laiko požiūriu, nes devynių duobučių žaidimui aikštyne reikia skirti tris valandas.
„Jau praėjo tie laikai, kai be 10 tūkst. dolerių golfo nebūtum pažaidęs. Nebūtina tapti ir klubo nariu, galima mokėti tiesiog už vieną žaidimą, tada, žinoma, vienas kartas aikštyne kainuos brangiau. Pats žaidėjas apskaičiuoja, kiek kartų per sezoną jis žais ir kokia atsiskaitymo forma jam labiau apsimoka. Be to, per turnyrus golfo klubai kelerių metų narystę net padovanoja, kad tik kuo daugiau žmonių išbandytų šį žaidimą“, – tikina R.Dovidaitis.
Atkreiptinas dėmesys, kad golfo sezonas po atviru dangumi Lietuvoje trunka palyginti ilgai, galima išsirinkti prieinamiausią kainos variantą, netrūksta gerų aikštynų ir trenerių, tačiau pagal golfo žaidėjų skaičių Lietuva atsilieka ir nuo Latvijos, ir nuo Estijos. Negana to, kaip rodo audito bendrovės KPMG atliktas tarptautinis Europos golfo tyrimas, 2011 m. Lietuva buvo paskutinė Europoje pagal golfo žaidėjų skaičių.
Seniausio, bet mažiausio Lietuvoje golfo klubo „Elnias“ prezidentas Vytautas Motiejūnas prisimena, kad nuo golfo Lietuvoje atsiradimo 2000-aisiais iki pat 2007-ųjų, žaidimas buvo gana populiarus (vien „Elnias“ turėjo kelis šimtus narių), tačiau pastaroji ekonominė krizė praretino golfą žaidžiančių vidurinio sluoksnio atstovų gretas.
„Mane labai liūdina, kad per pastaruosius šešerius metus Lietuvoje atsirado vos 200 naujų žaidėjų. Golfą žaidžia tie patys žmonės, kurie jį žaidė ir seniau. Žinoma, į aikštynus ateina šiek tiek jaunimo, bet tokio entuziazmo, koks buvo anksčiau, ir ažiotažo kaip Latvijoje nėra“, – apgailestauja V.Motiejūnas.
Paradoksalu, bet Latvijoje golfo žaidėjų padaugėjo būtent tada, kai Lietuvoje jų sumažėjo. Sunkmečiu Latvijos verslo atstovai prarado darbus, bet gavo didžiules išeitines kompensacijas, todėl veiklos ir naujų pažinčių ieškoti patraukė į golfo aikštynus.
„Per šešias valandas golfo aikštyne spėji aptarti ir darbo, ir pramogų, ir šeimos reikalus. O kai gryname ore nueini 8 km, gali ir pailsėti, ir pajusti fizinį krūvį. Todėl nuomonė, kad golfas – pensininkų žaidimas, yra klaidinga“, – aiškina R.Dovidaitis.

Lietuvos golfas užaugs
„Veido“ kalbinti golfo entuziastai vieną po kito vardija šio žaidimo pranašumus: priešingai nei kitos sporto šakos, golfas negrasina traumomis ir sveikatos suprastėjimu, kaip paprastai atsitinka pasitraukus iš kito aktyvaus sporto. Būtent todėl žaisti golfą pradeda daug buvusių sportininkų. Svarbus ir golfo universalumas: tai, ko gero, vienintelis sportas, susiejantis visą šeimą. O ką jau kalbėti apie žaidimo estetiką ir filosofiją.
„Manau, artėja lūžio taškas ir netrukus golfo populiarumas Lietuvoje gerokai šoktelės“, – įsitikinęs Europos centro golfo klubą valdančios „Ergolain“ įmonių grupės vadovas Romualdas Bėkšta.
Iš tiesų kai kuriose šalyse tas lūžis jau įvyko. Tarkime, Kinijoje golfas dabar populiarėja neįtikėtinai sparčiai. Prie to stipriai prisideda kinas Andy Zhangas, jauniausias perstižinio “U.S. Open” turnyro  žaidėjas. Po jo sėkmės istorijos vis daugiau tėvų Kinijoje savo vaikus veda į golfo aikštynus ir negaili tam pinigų.
Lietuvos golfo entuziastai iš jaunosios kartos taip pat daug tikisi. Ir mūsų septynmečiai, golfą pradėję žaisti visai neseniai, jau neblogai smūgiuoja, be to, atsiranda tėvų, pasiryžusių investuoti į vaikų treniruotes ir lavinti jų įgūdžius. Todėl ir LGF planuoja golfą iš aikštynų perkelti į bendrojo lavinimo mokyklų sporto sales.
„Šiemet mokykloms išdalysime kelis šimtus uždarų patalpų golfo įrangos komplektų. Žinoma, inventorių jos gaus ne aklai. Planuojame organizuoti klasių ir regioninius turnyrus. Pavyzdžiui, Joniškio rajono mokyklų auklėtiniai, kurie golfą žaidžia jau kelerius metus, turnyruose yra nepralenkiami, – apie naują veiklą mokyklų sporto salėse pasakoja R.Dovidaitis. – Deramės ir su Švietimo bei mokslo ministerija, kad golfas būtų įtrauktas į fizinio lavinimo programą.“
Lietuvos sporto universiteto dėstytojas doc. dr. Gediminas Mamkus viliasi, kad mokyklos panaudos golfo inventorių ir supažindins mokinius su žaidimo pagrindais. Jei projektas pavyks, netrukus mokyklose turėtų atsirasti ir golfo būreliai, nes treniruotis golfo klube už keliasdešimt kilometrų nuo miesto gali ne visi norintieji.
„Jei tik mokyklose atsiras golfo įranga, mūsų profesionalų asociacijos, golfo klubų ir federacijos reikalas bus rengti seminarus ir su golfu supažindinti pačius mokytojus. Kartu su studentais, būsimais fizinio lavinimo mokytojais, mes važiuojame į aikštyną ir mokomės žaisti golfą, – žaidimo galimybes įžengti į mokyklas komentuoja G.Mamkus. – O vaikai imlūs, be didelio vargo perima pagrindinius įgūdžius, todėl manau, kad kelias jaunąją kartą pasiekti per mokyklas yra teisingas.“
R.Bėkštos įsitikinimu, be Golfo federacijos pastangų sudominti jaunimą per fizinio lavinimo pamokas, golfo klubai taip pat turi ieškoti būdų, kaip golfu užkrėsti jaunesnius žaidėjus. „Be jokios abejonės, vaikai yra ateitis, todėl ir mes pirmiausia orientuosimės į vaikų žaidimą, čia nukreipsime rinkodarą ir laiką“, – teigia R.Bėkšta.
Kartu su augančia golfo žaidėjų karta menkos lietuviško golfo tradicijos gali pasiekti naują kokybės lygį ir nuo mėgėjų sporto pereiti prie profesionalų. Nors šiandien turime tik vieną profesionalų golfo žaidėją lietuvį Arną Kauną, G.Mamkus svarsto, kad profesionalų lygai suaugti gali ir jaunieji turnyrų lyderiai – Kornelijus Baliukonis, Juozapas Budrikis, Gediminas Markevičius, Miglė Rusteikaitė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-40-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.