Scanpix

„Būkite žmonės. Na, būkite tokie protingi, išrinkite prezidentą. Jei reikia, už tai pažadu surengti pirmalaikius parlamento rinkimus. Jei reikia, net 2015 m. pabaigoje“, – tik iš trečio karto prezidentą išsirinkusius parlamento narius pernai gruodį keistai įkalbinėjo tuometis Graikijos premjeras Antonis Samaras, nenumanydamas, kad rugsėjo 20-ąją Graikijoje nuo to laiko įvyks jau treti rinkimai, iš kurių dveji – parlamento.

Rima JANUŽYTĖ

Šį sekmadienį Graikijoje vyks jau šešti rinkimai per aštuonerius metus. Taip, Graikija – demokratijos tėvynė, tačiau piliečiai piktinasi, kad šalies valdžia, vos susidūrusi su sunkumais, juos mikliai permeta ant pečių rinkėjams ir įteikia jiems naujus, spaustuvės dažais kvepiančius balsavimo biuletenius. „Jei abejoji, reikalingi rinkimai“, – neatsitiktinai populiarus graikų priežodis ir savotiškas pasišaipymas iš savęs.

Ypač dažnai jis kartojamas po šių metų vasarį vykusių pirmųjų šiemet parlamento rinkimų, kai į valdžią atėjo vienų liaupsinta, kitų niekinta radikali kairiųjų partija „Syriza“, daugelio vadinama tiesiog komunistine. Nuo tada graikai, ko gero, pirmą kartą taip atvirai ėmė šaipytis iš savo demokratijos.

Ne dėl to, kad rinkimai būtų buvę neskaidrūs ar kas būtų prievarta varęs graikus prie balsadėžių. Graikai tiesiog ėmė manyti taip: kad ir kas ateitų į valdžią, šalis dar giliau klimps į krizę. Dabar jau ne vien ekonomikos, bet ir pabėgėlių.

Europos dvejetukininkei Graikijai tenka nuolat klausytis, kad ji daro gėdą pirmūnų klasei: vieną dieną ES, kitą – euro zonai, dabar jau ir Šengeno erdvei. O kur dar anarchistas, dabar jau buvęs premjeras Alexis Tsipras, niekaip neprisiverčiantis pasirišti kaklaraiščio, ar buvęs finansų ministras Yanis Varoufakis, į darbą dumdavęs motociklu.

Žinoma, tai detalės. Kai sausį „Syriza“ atėjo į valdžią, žmonės dar tikėjo, kad pagaliau viskas susitvarkys iš esmės. Ši politinė jėga pasinaudojo visuomenės pykčiu dėl griežtų taupymo priemonių, kurių tarptautiniai kreditoriai reikalavo už dvi ankstesnes finansinio gelbėjimo programas, ir pasiūlė išeitį – nenusileisti šiems reikalavimams.

Graikai tuo gana ilgai tikėjo. Liepą „Syriza“ iniciatyva surengtame referendume jie išdidžiai nepritarė griežto taupymo priemonėms, bet kai netrukus vyriausybė paskelbė, kad sutinka su dar reiklesnėmis tarptautinių kreditorių sąlygomis, graikai liko it gavę per veidą šlapiu skuduru. Ir dar nuo savo „mylimiausio visų laikų premjero“.

Atrodė, „Syriza“ politikos epopėja baigta visiems laikams, o A.Tsipras nurašytas ne tik į Graikijos, bet ir į visos Europos, gal net planetos autsaiderius. Kelios dešimtys šiai partijai priklausančių parlamentarų tuomet stojo prieš savo vadą – atsisakė paremti partijos lyderį dėl naujos gelbėjimo programos sąlygų, pagal kurias Graikija privalo dar padidinti mokesčius, apkarpyti viešąsias išlaidas ir vykdyti privatizaciją. Jie pasitraukė iš partijos ir įkūrė kitą prieš taupymą pasisakančią politinę jėgą „Liaudies vienybė“.

A.Tsipras, valdžioje išbuvęs vos septynis mėnesius, rugpjūčio 20 dieną pasitraukė iš ministro pirmininko posto. Atrodė – viskas. Bet tik ne Graikijoje. Kad ir kaip būtų keista, A.Tsipras ir toliau buvo populiariausias šalies asmuo, o artėjant naujiems rinkimams ir vėl ėmė žarstyti panašius pažadus, kaip ir prieš rinkimus šių metų sausį.

Vis dėlto graikai – dar labiau nenuspėjami, nei atrodo, tad artėjant rinkimams A.Tsipro populiarumas gerokai aptirpo. Laikraštyje „To Vima“ paskelbti duomenys atskleidžia, kad kairiuosius iš „Siryza“ šiuo metu vis dar remia 26,5 proc., o „Naująją demokratiją“ – 25,9 proc. respondentų. Visuomenės nuomonės tyrimo agentūros „Ethnos“ apklausa liudija, kad 24,4 proc. graikų ketina balsuoti už „Syriza“, o 24 proc. – už konservatorius.

Tiesa, „Pro Rata“ apklausa, kurios rezultatus praėjusį penktadienį paskelbė laikraštis „Efimerida ton Syndakton“, rodo, kad „Syriza“ populiarumas siekia net 28,5 proc. ir yra 5 proc. didesnis nei jos politinės varžovės, konservatyvios partijos „Naujoji demokratija“, kurią palaiko 23,5 proc. rinkėjų.

Žodžiu, ultrakairioji Graikijos  partija „Syriza“ į rinkimus žengia koja kojon su savo politiniais varžovais konservatoriais ir vis mažiau tikėtina, kad kuriai nors politinei jėgai sekmadienio rinkimuose gali pavykti užsitikrinti absoliučią daugumą. Gal taip ir geriau – daugelis rinkėjų, politologų nuomone, jaustųsi saugiau, jei būtų suformuota koalicinė vyriausybė. Tačiau kai kurių ekspertų nuomone, Graikijos parlamento pirmalaikių rinkimų rezultatai sukels tik dar daugiau sąmyšio, nes koalicija gali būti labai trapi.

Maža centristinės pakraipos partija „Upė“ („To Potami“), vadovaujama buvusio žurnalisto, laikoma galima „Naujosios demokratijos“ sąjungininke. A.Tsipras užsimena, kad galėtų bendradarbiauti su Graikijos visuotiniu socialistų judėjimu (PASOK).

Dar yra trečia pagal populiarumą neonacistinė „Auksinė aušra“, kurios lyderiai buvo patekę net į tyrėjų akiratį dėl 2013 m. įvykdytos kairiųjų pažiūrų reperio žmogžudystės ir nebuvo pakviesti į prieš rinkimus pirmą kartą nuo 2009 m. Graikijoje surengtus televizijos debatus. Tačiau ši politinė jėga, kurią palaiko ne tiek jau daug – nuo 5,9 iki 6,5 proc. graikų, vis dėlto gali tikėtis, kad rinkimuose jai pasitarnaus pyktis. Jį vyriausybei jaučia nemaža dalis visuomenės, ypač salų gyventojai, tvirtinantys, kad šių metų turizmo sezonui smarkiai pakenkė būtent ultrakairiųjų valdžios nesugebėjimas suvaldyti pabėgėlių srauto.

Aleksį pakeis Vangelis?

Sunku pasakyti, kas bus naujasis Graikijos premjeras. Apklausos rodo, kad pastaruoju metu smarkiai padidėjo konservatyvios partijos „Naujoji demokratija“ lyderio, buvusio parlamento vadovo, politikos veterano Vangelio Meimarakio populiarumas.

„To Vima“ skelbia, kad V.Meimarakio populiarumas pakilo iki 44,8 proc. ir šiuo metu yra didesnis už buvusio premjero, kurį remia 44 proc. graikų. Tačiau „Ethnos“ apklausoje pirmauja A.Tsipras. Jį palaiko 45,8 proc., o V. Meimarakį – 44,3 proc. respondentų. Taigi šių politikų populiarumas yra apylygis.

61 metų V.Meimarakis, karjeros politikas, tik liepą perėmė „Naujosios demokratijos“ vairą ir iškart ėmėsi įprastų populistinių triukų. Duodamas interviu savaitraščiui „Real News“ jis pabrėžė, kad sieks pagerinti 86 mlrd. eurų vertės finansinės pagalbos programos sąlygas…

Populizmu jam nenusileidžia ir A.Tsipras. Trečiadienį surengtuose televizijos debatuose jis pripažino, kad jo vyriausybė neįvykdė visų savo pažadų, bet ir vėl pažadėjo nenuilsdamas kovoti su griežto taupymo priemonėmis.

Atsakydamas, apie ką galvojo, kai liepą su tarptautiniais kreditoriais sutarė dėl nepopuliarios trečios finansinio gelbėjimo programos, jis atsakė, kad labiausiai jam rūpėjo Graikijos žmonių interesai. „Juk 86 mlrd. eurų vertės finansinės pagalbos paketas užkirto kelią Graikijos pasitraukimui iš euro zonos“, – aiškina A.Tsipras, nors Graikijai tai reiškia nelengvas reformas.

V.Meimarakis, kritikuodamas ekspremjero ekonomikos politiką, sako, kad finansinio gelbėjimo programa yra pernelyg skausminga, ir pabrėžia, kad jo partija, priešingai nei „Syriza“, būtų pajėgi pritraukti investicijų, kurios būtinos siekiant atkurti šalies ekonomiką.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude’as Junckeris ramina aistras: nepriklausomai nuo to, kas laimės rugsėjo 20-osios rinkimus, sutartos finansinės pagalbos programos sąlygos turės būti gerbiamos. „Tikiuosi, kad jie laikysis duoto žodžio ir vykdys susitarimą – nepaisant to, kas bus valdžioje“, – sakė J.C.Junckeris Europos Parlamente Strasbūre, matyt, nujausdamas, kad nauji rinkimai Graikijoje ir vėl atneš naujų vėjų.

Jų itin svarbu išvengti iki spalio, kai Graikija turi priimti paketą papildomų reformų pagal ES finansinės pagalbos programos, kurią parlamentas ratifikavo rugpjūtį, sąlygas. Svarbiausia jų yra naujas mokesčių režimas ūkininkams, kurie neteks dalies išmokų, todėl politologai nerimauja, kad jie gali išlieti savo nepasitenkinimą atėję prie balsadėžių.

Graikijos problema neišspręsta

Kaip galima tikėtis, kad Graikijoje įsivyraus stabilumas, jei net pats J.C.Junckeris pripažįsta, jog Graikijos problema galutinai neišspręsta, o įveikta ji bus dar negreitai. Strasbūre skaitydamas metinį pranešimą EK pirmininkas pabrėžė, kad ši krizė bus įveikta, kai Europoje bus „pilna darbo vietų“.

Tiesa, rugpjūtį euro zona patvirtino trečiąjį paskolų Graikijai paketą, siekiantį iki 86 mlrd. eurų. Lėšas skirs ne pačios šalys, o Europos stabilumo mechanizmas (ESM). Bankams rekapitalizuoti bus skirta iki 25 mlrd. eurų.

Pirmąją paramos dalį Graikija jau gavo ir sugebėjo atsiskaityti su Europos centriniu banku (ECB). Kitą paramos dalį šalis gaus tik tuo atveju, jeigu ECB, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos Komisija (EK) rudenį įvertins šalies ekonominę būklę ir prieis prie išvados, kad valstybės valdžia vykdo kreditorių reikalavimus.

Kol kas neatrodo, kad Graikijai sektųsi labai gerai, nors ji vis bando save guosti. Graikijos statistikos departamentas praneša, kad šalies ekonomika augo greičiau, nei iki šiol manyta, – bendrasis vidaus produktas (BVP) nuo balandžio iki birželio didėjo 0,9 proc., palyginti su ankstesniu ketvirčiu, nors iki šiol buvo teigiama, jog BVP augo 0,8 proc.

Nedidelė paguoda, bet, matyt, graikams labai svarbi. Ekonomiką pavasarį neva pagyvino didėjęs vartojimas, šoktelėjęs 1,1 proc. Kita vertus, verslininkai investavo gerokai mažiau: investicijos smuko net 10,6 proc. Eksportas didėjo minimaliai, o importas gerokai traukėsi. Nepaisant gero pirmojo metų pusmečio, tarptautiniai kreditoriai ir pati vyriausybė laukia recesijos. Prognozuojama, kad BVP šiais metais mažės 2 proc. O viena to priežasčių yra nuo birželio galiojanti, nors ir sušvelninta, kapitalo srautų kontrolė.

Birželio pabaigoje Graikija buvo savaitei uždariusi bankus ir neribotam laikui įvedusi kapitalo kontrolę – draudimą iš bankomatų paimti daugiau kaip 60 eurų.

Po rinkimų Graikijos ekonomika gali dar labiau susvyruoti, juolab kad investuotojai visuomet sulaiko kvėpavimą tvyrant nežinomybei, šiuo atveju – kol nėra aišku, kokią valdžią išsirinks graikai ir ką ši šalis vėl gali iškrėsti.

Tiesa, kad būtų nors kiek tvirtesnis pagrindas po kojomis, Graikija drauge su savo kreditorių pareigūnais planuoja įsteigti darbo grupę, kuri ieškos būdų, kaip po rinkimų palaikyti trapią šalies bankų sistemą. Minėtą grupę sudarys teisininkai, ekspertai ir Europos Sąjungos, ECB bei TVF atstovai.

„Siekiama kiek įmanoma greičiau sukurti rekapitalizavimo sistemą, kad rugsėjo 20 d. išrinkta vyriausybė galėtų parengti konkrečius pasiūlymus ir priimti teisingus sprendimus“, – teigiama Graikijos finansų ministerijos pareiškime.

Migrantų debesys

Nors televizijos debatuose, Graikijos aikštėse ir turguose vyrauja ekonomikos klausimai, virš Graikijos tvenkiasi ir tamsūs migrantų krizės debesys, kurių šešėlis gali aptemdyti ir pakilią rinkimų nuotaiką.

V.Meimarakis kaltina A.Tsipro vyriausybę, kad jai „pritrūko įžvalgos“, ir dėl to šiandien Graikija nebesusitvarko su milžinišku migrantų ir pabėgėlių antplūdžiu salose.

A.Tsipras savo ruožtu, kaip įprasta, permeta kaltinimus Europai: esą jis spaudė Europos Sąjungą imtis veiksmų dėl šios krizės ir paragino tautiečius nepasiduoti populizmui reaguojant į šią humanitarinę nepaprastąją situaciją, dėl kurios „trimečių vaikų kūnai išplaunami ant Egėjo jūros krantų“.

Buvęs premjeras A.Samaras, pernai raginęs parlamentarus uoliau rinkti prezidentą, irgi kalba apie jūrą. Irgi taip pat liūdnai, tik jo liūdesio priežastis – kita. Jis ir vėl desperatiškai bando „pažadinti“ Graikijos rinkėjus ir priversti juos ne mechaniškai mesti biuletenį į balsadėžę, o pagalvoti apie savo šalies gerovę: „A.Tsipras elgiasi lyg girtas nevairuojamo laivo kapitonas. Žmonės, neleiskite Graikijai vėl nerti į visišką dugną, į visišką nežinomybę. Nagi, būkite tokie protingi.“