Siūlymai nedrausmingoms šalims pačioms susimokėti už fiskalinės disciplinos nesilaikymą gali sukelti komplikacijų visos euro zonos mastu.

Pasaulinės krizės karštinė, nusiaubusi finansų sistemą ir persimetusi į realiosios ekonomikos veiklas, vis giliau skverbiasi į išsivysčiusių valstybių viešojo sektoriaus finansų mechanizmus ir čia baigia subrandinti naują židinį.

Dosnios ūkio skatinimo fiskalinės injekcijos “nusėdo” į rekordiškai didelį biudžeto deficitą, o šie akumuliavosi į ir taip jau nemenką valdžios sektoriaus įsiskolinimo kuprą. 2009 m. trečiąjį ketvirtį euro zonos valdžios sektoriaus skola sudarė 77,4 proc. BVP, labiausiai įsiskolinusių narių – Italijos ir Graikijos – bendros valstybės skolos santykis su BVP siekė atitinkamai 116 ir 113 proc.

Natūralu, kad ilgainiui finansų rinkos ėmė nebepasitikėti šių procesų tvarumu. Kokiais būdais ekonominio nuosmukio nualintas ir nedarbo kamuojamas neaugantis ūkis sugebės patempti dviženklius biudžeto deficitus ir viso šalyje sukuriamo BVP apimtis viršijančią valdžios sektoriaus skolos naštą?

Nors pasitikėjimo nekelia ir Airijos, Portugalijos ar Ispanijos padėtis, Graikija kol kas – silpniausia euro zonos grandis. Pernai fiksavusi beveik 13 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitą, planuodama 2010-uosius ši šalis taip pat nepasižymėjo fiskaline drausme. Šių metų biudžeto nepritekliui padengti ir ankstesnėms skoloms refinansuoti Graikijai reikės skolintis apie 53 mlrd. eurų, t.y. 22 proc. prognozuojamo BVP.

Deja, sąlygos finansų rinkose ypač nepalankios. “Standard&Poor” ir “Fitch” reitingų agentūros nuožmiai pakoregavo Graikijos kredito reputaciją iki BBB lygio. Apsidraudimo nuo šios šalies nemokumo rizikos kaina per porą mėnesių daugiau nei padvigubėjo. Pernai gruodžio viduryje ji siekė 170 bazinių punktų, o šių metų vasario pradžioje jau kirto 400. Stipriai pralenkusi Estijos ir Lietuvos rizikos kartelę, Graikija įsitvirtino pasaulio rizikingiausiųjų dešimtuke.

Vis daugiau analitikų šias atskirų euro zonos narių problemas vadina nemenku visos pinigų sąjungos tvarumo ir vienybės išbandymu. Siūlymai nedrausmingoms šalims pačioms susimokėti už fiskalinės disciplinos nesilaikymą gali sukelti komplikacijų visos euro zonos mastu, jei šioms to padaryti nepavyktų. Tai patvirtina ir nuo metų pradžios nuolat silpnėjantis euras, akivaizdžiai reaguojantis į abejones atskirų euro zonos narių mokumu bei gebėjimu stabilizuoti viešuosius finansus. Tačiau natūralu, kad “pavyzdingosios” narės visiškai nėra suinteresuotos savo reputacija ir mokesčių mokėtojų pinigais kamšyti svetimus skylėtus biudžetus. Juk tai nėra problemos sprendimas iš principo, tik kova su padariniais. Tad pasirinktas būdas – priversti šalį atlikti nepopuliarius sprendimus didinant fiskalinę drausmę, bet susidarius kritinei padėčiai paremti – sveikintinas.

ES ir TVF specialistų atidžiai stebima Graikija jau ėmėsi tam tikrų restrikcinės fiskalinės politikos sprendimų, palaikomų iš išorės, bet sukėlusių didžiulį nepasitenkinimą šalies viduje. Koreguojant biudžeto išlaidų straipsnius buvo nutarta apkarpyti premijas ir pajamas atostogų metu valdžios tarnautojams bei teisininkams, įšaldyti pensijas viešojo sektoriaus darbuotojams, sumažinti valdžios sektoriaus subsidijas ir išlaidas, skiriamas investicijoms bei švietimui. Siekiant padidinti pajamas, 30 proc. pakelti cigarečių ir alkoholio akcizai, įvestas naujas degalams taikomas mokestis, apmokestintos prabangos prekės, 2 proc. – iki 21 proc. pakeltas pridėtinės vertės mokestis, padidinti lengvatiniai PVM tarifai. Operatyviomis biudžeto koregavimo priemonėmis Graikijoje siekiama 4,8 mlrd. eurų, arba 2 proc. BVP, efekto. Teigiama, kad tai gali būti ne galutiniai šių metų biudžeto plano pataisymai.

Ir nors Atėnuose neslopsta streikuotojų šūkiai, šios šalies vyriausybei nors trumpam pavyko sušvelninti susiklosčiusią padėtį: dėl apkarpyto biudžeto šiek tiek atslūgo nepasitikėjimas Graikija finansų rinkose, o kovo pradžioje sėkmingai išplatintos 5 mlrd. eurų vertės dešimties metų trukmės obligacijos tapo oficialiu rinkų pripažinimu, kad žengtas pirmas žingsnis teisinga linkme.