Graikijos bėdos padėjo atskleisti sukčiavimo schemą, į kurią gali būti įsivėlusios ir Italija, ir Prancūzija, ir Didžioji Britanija, ir net Europos Komisija.

Jau porą savaičių Europos šalys kaip niekada vieningos. Vienu balsu jos nekalbėjo jau penkiasdešimt metų. Paradoksas, bet jas vienijančiu veiksniu tapo amerikiečių kompanija – Volstrito bankininkystės pažiba “Goldman Sachs”.

Taigi Graikija, Italija, Prancūzija ir kitos šalys sutartinai tvirtina, kad būtent ši bendrovė kalčiausia dėl jų ekonominių negandų.

Sociologinės apklausos Italijoje rodo, kad, daugumos italų vertinimu, “Goldman Sachs” kontroliuoja visą jų valstybę. Ne mafija, kuri Italijoje vis dar turi nemažą įtaką, ir ne Silvio Berlusconi, valdantis didžiąją televizijų rinkos dalį, o būtent Niujorke įsikūrusi “Goldman Sachs”.

Bet apie viską iš pradžių. O pradėti reikia nuo Graikijos. Ši šalis į skolas klimpo pastaruosius septynetą metų. Ne tik todėl, kad elgėsi neatsakingai, bet ir dėl to, jog jos pečius ypač sunkiai prispaudė Atėnuose 2004 m. vykusios olimpinės žaidynės.

Be to, Graikija nesivargino grąžinti skolų, kai padėtis pagerėdavo. Kulminacija, regis, buvo pasiekta praėjusių metų gruodį, paaiškėjus, kad Graikijos skola siekia net 300 mlrd. eurų (tai yra 127 proc. BVP).

Europos Sąjunga į šią žinią reagavo žaibiškai ir iš karto pareikalavo Graikijos visiems šalies valstybės tarnautojams sumažinti atlyginimus. Beje, susirūpinimą Graikija ES išreiškė ne tik dėl to, kad ji yra eurą įsivedusi Bendrijos narė. Svarbiausia priežastis – dėl Graikijos bėdų ėmė smukti euro vertė.

Dar blogiau, kad Graikijos sunkumai ėmė kartotis kitose šalyse – Portugalijoje, Ispanijoje, Airijoje ir Italijoje. Tad ES teko spręsti dilemą: gelbėti Graikiją pinigais (nors tai prieštarauja ES nuostatoms) arba negelbėti ir leisti jai žlugti, kartu žemyn tempiant ir kitas minėtas šalis.

Šiuo metu vis dar tebesvarstoma, ką daryti ir kaip šią problemą spręsti, bet artėjama prie sprendimo steigti specialų fondą, kurį finansuotų kitos turtingesnės euro zonos valstybės, ir šiomis lėšomis mėginti kaip nors padėti Graikijai išsikapstyti.

“Skolino” prekiaudami valiutomis

Vis dėlto kuo visoje šioje istorijoje dėta kompanija “Goldman Sachs”?

2001-aisiais Graikija labai norėjo patekti į euro zoną, bet jai labai trūko pinigų. Norėdama atitikti Mastrichto kriterijus, ji nebūtų galėjusi daugiau skolintis nė cento – jos valstybės skola artėjo prie maksimalios leistinos ribos.

Taigi “Goldman Sachs” pasiūlė mainų sandorį: leisti Graikijai mokėti delspinigius kitomis valiutomis – tomis, kurios tuo metu silpnesnės, ir neva leisti Graikijai šitaip “pelnytis” sumokant per mažai. Šio sandorio esmė ta, kad Graikija “sutaupytus” (ar išloštus, jei norite) pinigus gaudavo kaip naują skolą, bet galėjo jos neforminti skolų knygose.

Preliminariais skaičiavimais, tokiu iš pažiūros nekaltu valiutų mainų būdu (verslininkai jį vadina “svopsu”) Graikija per 2001-uosius iš “Goldman Sachs” pasiskolino apie milijardą eurų ir įstojo į euro zoną.
Tačiau čia būtina atkreipti dėmesį, kad “Goldman Sachs” nėra kokia labdaros organizacija. Už šią niekur neįformintą skolą (tiksliau, pinigai buvo įforminti, bet ne kaip skola, o kaip papildomos įplaukos į tų metų Graikijos biudžetą) JAV bendrovė pareikalavo pasakiškų palūkanų, kurias Graikijai leido sumokėti per daugelį metų.

Taigi Graikija į euro zoną atėjo turėdama “nelegalią” skolą, apie kurios grąžinimą ar palūkanas garsiai nekalbėjo iki pat praėjusių metų gruodžio, kai yla netyčia išlindo iš maišo – Graikijai, niekaip nesuduriančiai galo su galu, teko prisipažinti, kur ji kasmet išleidžia milijonus eurų.

O tuomet prasidėjo domino efektas: paaiškėjo, kad šitaip ne vienus metus pinigus iš “Goldman Sachs” skolinosi ir Italija, ir Prancūzija, o dabar imta kalbėti ir apie panašias Didžiosios Britanijos spekuliacijas valiutomis. Dar įdomiau, kad ir Europos Komisija prie šios schemos gali būti prikišusi nagus: jau tiriami įrašai EK finansinėse ataskaitose, kuriose minima keista “prekyba valiutomis” 2003-iaisiais.

Kitaip tariant, skandalas plečiasi, įtariamųjų daugėja, o “Goldman Sachs” trina rankomis: kompanija viską darė nepažeisdama įstatymų ir net su Europos Komisijos palaiminimu – ši, kaip paaiškėjo, buvo informuota apie “prekybą valiutomis tarp ES narių ir privačių JAV kompanijų”, bet jai tai nesukėlė jokio įtarimo.

Jei bus pripažinta, kad visos šios šalys dabar iš tiesų sulindusios į “Goldman Sachs” kišenę, teisininkai tai gali pavadinti sąmoningu manipuliavimu ir euro zonos valstybių finansų sistemos griovimu. Tuomet padariniai gali būti nebent tokie, kad “Goldman Sachs” metams, dvejiem ar dešimčiai bus uždrausta turėti bet kokių finansinių reikalų su euro zonos valstybėmis.

Bet greičiausiai taip nebus – ši bendrovė jau ne kartą iš vandens išlipo sausa.