Cukrinio diabeto diagnozę šiandien Lietuvoje išgirsta dvigubai daugiau žmonių nei prieš dešimtmetį. Ypač sparčiai sergamumas šia liga didėja tarp jaunų žmonių.

Sergamumas II tipo cukriniu diabetu pasaulyje jau yra pasiekęs epidemijos lygį. Šia liga serga daugiau kaip 250 mln. žmonių – apie 6 proc. 20 – 79 metų amžiaus gyventojų.
Daugelyje pasaulio šalių pastaruosius dešimt metų II tipo diabeto atvejų kasmet nustatoma maždaug 7 proc. daugiau. Tad prognozuojama, kad 2025 m. sirgs per 380 mln. žmonių – 7,1 proc. populiacijos.
Lietuvos cukrinio diabeto epidemija taip pat neaplenkia. Šiandien mūsų šalyje su šia neišgydoma liga kovoja apie 5 proc. suaugusiųjų ir kasmet sergančiųjų gretos didėja. Štai 2001 m. tūkstančiui gyventojų teko 10,93 sergančiojo, 2009 m. – 26,6, o 2010 m. – 28,3.
Beje, per dešimtmetį sergamumas II tipo diabetu išaugo visose amžiaus grupėse. 2011 m. Nacionalinės sveikatos tarybos metiniame pranešime skelbiama, kad tarp vaikų iki 17 metų padidėjo daugiau nei 60 proc. Trisdešimtmečiams ir vyresniems nei 65 metų gyventojams diabetas diagnozuojamas daugiau kaip du kartus dažniau nei prieš dešimt metų.
Nors šiuo metu Lietuvoje diabeto diagnozė nustatyta daugiau kaip šešiasdešimčiai tūkstančių žmonių, tačiau medikai skaičiuoja, kad yra dvigubai daugiau sergančiųjų. Mat II tipo diabetas – tyliai snaudžianti liga, kuria sergant žmogus net dešimt metų gali nejausti jokių požymių ir sužinoti apie ją tik išsivysčiusius komplikacijoms, kurios gali labai rimtai sutrikdyti sveikatą. Pavyzdžiui, pažeidžiami inkstai ir vystosi jų nepakankamumas, sutrinka širdies bei kraujagyslių sistemos darbas, pažeidžiama akių tinklainė, o dėl to gali grėsti net apakimas. Tad šią klastingą ligą būtina kuo anksčiau diagnozuoti ir išmokti ją valdyti.

Antsvoris – pagrindinė II tipo diabeto priežastis

Gydytojas vaikų endokrinologas Robertas Kemežys pabrėžia, kad labai svarbu atskirti I ir II tipo diabetą. Mat I tipo diabetas, kuriuo dažniausiai serga vaikai ir žmonės iki 40 metų amžiaus, yra nulemtas genetinių priežasčių arba išsivysto persirgus virusinėmis ligomis. Tuomet kasa nesugeba gaminti insulino. Sergantieji I tipo cukriniu diabetu sudaro tik apie 10 proc. visų, kuriems diagnozuota ši liga.
Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvoje I tipo diabetu serga apie aštuonis šimtus vaikų. Anot R.Kemežio, tai gana reta liga ir ryškus sergamumo didėjimas ja nepastebimas.
Tuo tarpu II tipo diabeto, kai kasa gamina insuliną, tačiau dėl pakitusios organizmo ląstelių apykaitos jo nepasisavina, atvejų sparčiai daugėja. Mat pagrindinė šią ligą lemianti priežastis yra antsvoris – jam didėjant apkraunama kasa ir jos funkcija sutrinka.
„Nors tai vyresnių nei 40 metų amžiaus žmonių liga, tačiau kasmet vis daugėja vaikų ir jaunimo, kuriems diagnozuojamas II tipo diabetas. Kadangi dėl netinkamos mitybos, mažo fizinio aktyvumo visose amžiaus grupėse didėja antsvorio turinčių žmonių skaičius. Jeigu kūno svorio perteklius yra 30 proc., po dvidešimt penkerių metų žmogus tikrai sirgs diabetu“, – tvirtina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Endokrinologijos instituto profesorius Antanas Norkus.
„90 proc. atvejų nutukimas yra pagrindinė diabeto priežastis, – antrina Vilniaus Antakalnio poliklinikos gydytoja endokrinologė Ona Jurkauskienė. – Vaikų tarpe II tipo diabetu dažniausiai suserga keturiolikos penkiolikos metų paaugliai. Dažną jų prie ligos atveda daug angliavandenių turintis maistas: saldumynai, sumuštiniai iš greito maisto restoranų, bulvių traškučiai ir gazuoti saldūs gėrimai, nuo kurių smarkiai auga svoris“.
Anot VUL Santariškių klinikų Endokrinologijos centro vadovo prof. Vaidoto Urbanavičiaus, gazuoti gėrimai – tai skystos kalorijos. Mat viename jų grame yra net 50 kilokalorijų. „Vos vieną stiklinę per dieną galima išgerti ir gėrimų, kuriuose cukrūs pakeisti sacharinu, ciklomatais ar kitomis medžiagomis. Nors jie kalorijų neturi, tačiau tai cheminiai junginiai, kurių dideli kiekiai taip pat pavojingi“, – primena V.Urbanavičius.
Jis sako, kad į diabetą veda ir rafinuotas, perdirbtas maistas, ypač „paskanintas“ įvairiais skonio stiprikliais, dažikliais, tirštikliais, nes skatina daugiau suvalgyti. „Dėl išpopuliarėjusio greitojo maisto Amerikoje kilusi nutukimo epidemija kartu sukėlė ir diabeto epidemiją. Amerika – viena iš pirmaujančių šalių pasaulyje pagal sergamumą cukriniu diabetu“, – teigia VUL Santariškių klinikų Endokrinologijos centro vadovas.

Patikros programa sustabdyta

Per trisdešimt keturiasdešimt metų pasikeitęs gyvenimo būdas taip pat viena iš priežasčių, kodėl daugėja sergančiųjų II tipo diabetu. „Tokie buities palengvinimai kaip mobilusis telefonas ar televizoriaus nuotolinis pultelis, taip pat sėdimas darbas gana smarkiai sumažina fizinį judėjimą. O tai kiekvienų metų pabaigoje atsiliepia papildomais kilogramais“, – pastebi V.Urbanavičius.
Tiesa, diabetui atsirasti įtakos turi ir genetiniai faktoriai. Didesnė rizika susirgti kyla žmonėms, kurių tėvai gyvena su šia liga. Taip pat sergantiems hipertoninėmis ligomis, patyrusiems infarktą ar insultą. „Didelė rizika susirgti diabetu yra moterims pagimdžiusios didesnio nei 4 kg svorio naujagimį. Ir pačiam vaikui ateityje“, – atskleidžia O.Jurkauskienė.
Ir primena, kad patenkantiems į rizikos grupę, turintiems antsvorio ir vyresniems nei 45 metų amžiaus žmonėms būtina profilaktiškai pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje, kad būtų išvengta rimtų komplikacijų. „I tipo diabetas greitai progresuoja, todėl jau po savaitės pastebimi tokie požymiai kaip mieguistumas, staigus svorio kritimas. Tuo tarpu antro tipo diabetas neretai diagnozuojamas tik po trejų ar ketverių metų. Dažnai pacientai kreipiasi pas okulistą, nes pradeda skaudėti akis, liejasi vaizdas. Arba turi problemų dėl inkstų, sutrikusios kraujotakos. Tai cukrinio diabeto sukeltos komplikacijos“, – dėsto O.Jurkauskienė.
Beje, jos labai rimtos. Štai 27-40 metų amžiaus grupėje dažniausi apakimo atvejai fiksuojami dėl cukrinio diabeto. Inkstai dažniausiai persodinami taip pat dėl šios tyliai snaudžiančios ligos. Kojų galūnių amputavimo dažniausia priežastis po traumų irgi cukrinis diabetas. „Net 15 proc. sergančiųjų diabetu, kuriems išsivysto kojų opos, yra amputuojamos galūnės. Nekontroliuojat cukrinio diabeto, yra pakenkiama kraujagyslėms, kurios maitina visus organus, o pakankamai jų neaprūpinant maistu, išsivysto kitos ligos: beskausmis miokardo infarktas, sutrinka virškinimo sistema, susiaurėja širdies kraujagyslės, atsiranda šlapinimosi ir potencijos sutrikimų“, – aiškina A.Norkus.
Ir priduria, kad tik aktyviai tikrinant žmones, esančius rizikos grupėje, išaiškinama daugiau diabetikų. Tiesa, tada Valstybinės ligonių kasos turi didesniam skaičiui pacientų kompensuoti vaistus, tačiau, anot A.Norkaus, taip reikia mažiau lėšų skirti komplikacijų gydymui, kuris yra kur kas brangesnis nei vaistai, padedantys reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje.
Tačiau šiandien Lietuvoje dėl lėšų trūkumo prevencinė patikros programa, padedanti diagnozuoti cukrinį diabetą, visu Lietuvos mastu vykdyta nuo 1998 m., yra sustabdyta.

I tipo diabetas greitu laiku gali būti išgydomas

Nors Lietuvoje pusei sergančiųjų II tipo cukriniu diabetu liga laiku nediagnozuojama, tačiau medikai net ir išsivysčius rimtoms komplikacijoms vis daugiau žmonių išgelbėja nuo mirties. Šuntuojant širdies kraujagysles ir įstačius stentą, atstatoma sutrikusi kraujotaka, esant didelio laipsnio nutukimui specialiu žiedu mažinamas skrandis. Tokia chirurginė intervencija, anot V.Urbanavičiaus, padeda net 70 proc. ligonių suvaldyti ligą. Be to daugelyje gydymo įstaigų veikia diabetinės pėdos kabinetai, kuriuose sergantiems cukriniu diabetu nemokamai atliekamos pėdos priežiūros procedūros: pašalinamos nuospaudos ir suragėjusi oda, gydomos opos, atliekamas gydomasis pedikiūras. „Tai labai svarbu, nes net įaugus nagui ir supūliavus odai, gali išsivystyti opa, vėliau gangrena“, – teigia O.Jurkauskienė.
V.Urbanavičius sako, kad pacientams skiriami ir naujos kartos vaistai, kurie leidžia individualizuoti gydymą, pritaikant juos pagal žmogaus medžiagų apykaitos sistemą. Be to, kuriami nauji, dar veiksmingesni.
„Europos Sąjungoje didelis dėmesys ir finansavimas skiriamas mokslinėms programoms, naujų gydymo metodų paieškoms. Šiuo metu vyksta eksperimentinio pobūdžio tyrinėjimai bandant dirbtines kasos ląsteles įsodinti į organizmą. Jau po kelių metų šį metodą bus bandoma taikyti žmogaus organizme. Tad netolimoje ateityje I tipo diabetas gali būti išgydomas“, – prognozuojama V.Urbanavičius.
Tuo tarpu vilčių, kad artimiausiu metu bus išgydomas II tipo diabetas medikai kol kas nesuteikia. „Liga yra nesunkiai kontroliuojama geriant vaistus, tinkamai maitinantis ir gyvenant aktyvų fizinį gyvenimą. Norint nesusirgti, taip pat būtina valgyti natūralius produktus, kuo daugiau grūdinių kultūrų, daržovių, produktų, turinčių skaidulų ir vengti perdirbto maisto. Be to, kuo daugiau judėti“, – apibendrina V.Urbanavičius.

Sergamumas cukriniu diabetu 20-79 metų amžiaus grupėje (proc.)
Vokietija    8,9
Lenkija    7,6
Prancūzija    6,7
Italija    5,9
Danija    5,6
Lietuva    5
Norvegija    3,6
Šaltinis: Pasaulinė sveikatos organizacija

Suaugusiųjų sergamumas cukriniu diabetu Lietuvoje (tūkstančiui gyventojų)
2001 m.    10,93
2006 m.    21,8
2009 m.    26,6
2010 m.    28,3
Šaltinis: Higienos institutas

Vaikų (0-17 m.) sergamumas cukriniu diabetu Lietuvoje (tūkstančiui gyventojų)
2004 m.    0,8
2006 m.    1
2009 m.    1,1
2010 m.    1,1
Šaltinis: Higienos institutas