Automatinės pastatų valdymo sistemos leidžia sumažinti energijos suvartojimą nuo 25 iki 40 proc. Tačiau Lietuvoje vis dar gajus mitas, neva pastatų automatika yra brangu ir apsimoka tik dideliuose, pvz., 300 kv. m, būstuose.

Pasak „Jung Vilnius“ kompanijos direktoriaus Raimundo Skurdenio, patalpų plotas anaiptol nėra pagrindinis veiksnys, lemiantis išmaniųjų sistemų kainą, tačiau jis turi įtakos sutaupomoms sumoms. R. Skurdenis įvardija, nuo ko iš tiktųjų priklauso protingo būsto kaina, kokios funkcijos padeda sutaupyti daugiausiai, o kokios neatsipirks niekada. Ir pateikia Skandinavijos kraštų pavyzdį, kur didelių gyvenamųjų plotų nesivaikoma, tačiau automatizuojami ir mažesni būstai – dėl gyvenimo kokybės ir komforto.
Automatikos kaina – individualu
Iš techninės pusės, pastatų automatika gali būti įdiegta ir dvare, ir pačiame mažiausiame sodo namelyje. Patalpų dydis įrangos kainai teturi tiek realios įtakos, kiek kabelio jose reikia išvedžioti. „Liūto dalimi automatikos kainą lemia ne plotas, o pageidaujamas būsto funkcionalumas – tai yra kliento poreikiai, norai ir net įgeidžiai, kuriems patenkinti namuose bus įrengti valdymo blokai. Pvz., šilumai valdyti reikia vieno valdiklio, apšvietimui – kito, žaliuzėms ir garso, vaizdo aparatūrai – trečio, ketvirto ir t. t. Kuo daugiau funkcijų pageidaujate iš savo išmanaus būsto, tuo daugiau valdiklių jame turės būti ir tuo brangesnė bus pati sistema“, – sakė automatizuotų namų valdymo sistemų mokymo bei techninės priežiūros centro „Jung Vilnius“ direktorius.
Vis dėlto jei vieno kambario ir trijų kambarių butų gyventojai pageidaus tų pačių funkcijų (pvz., jei žaliuzės bus nuleidžiamos vienu metu ir bute su vienu langu, ir bute su trimis, vadinasi, abiem butams pakaks vieno žaliuzių valdiklio), įsirengti patalpų automatiką abiejų butų savininkams kainuos praktiškai tiek pat. Tačiau jei šiuo konkrečiu atveju buto automatikos kainą dalintume iš patalpų ploto, mažesniame bute 1 kv. m tenkanti suma būtų didesnė. „Žinoma, greičiausiai skirtingo dydžio butuose ar namuose poreikis automatikai, t. y. jos funkcijoms, bus kitoks ir labai didelė tikimybė, jog valdiklių dvare prireiks daugiau nei sodo namelyje, – pasakojo R. Skurdenis. – Išmaniojo būsto kaina kiekvienu atveju yra labai individualu, nes įtakos turi ir pastatas, ir jo šeimininkai. O kiek žmonių – tiek norų ir galimybių“.
Kas atsipirks greičiau?

Efektyviai taupyti leidžiančios funkcijos yra šildymo ir apšvietimo valdymas. Didesnėse patalpose pastato automatikai skirtos investicijos atsiperka greičiau, nes didesniame plote sutaupomos sumos yra didesnės. „Natūralu, jog jei automatika leidžia energijos suvartojimą sumažinti 25-40 proc., tai 150 kv. m bute pinigų sutaupyta bus daugiau nei 30 kv. m, nes ir sąskaitos pirmajame bute bus didesnės.  Todėl paplitusi nuomonė, jog pastato automatika greičiau atsiperka didesnėse patalpose nei mažesnėse, nėra mitas. Tai tiesa, – sakė R. Skurdenis. – Bet kas pasakė, kad gyvenantiems mažesniuose butuose ar namuose taupyti nėra aktualu? Manyčiau, taupyti mažesnių pajamų žmonėms – dažnai netgi aktualiau nei tiems, kurie disponuoja didesniais biudžetais. Už taupymą ne mažiau svarbu ir tai, jog pastatų automatika ir mažuose, ir dideliuose namuose užtikrina gyvenimo kokybę, komfortą, taupo laiką ir nervus, o tai neišmatuojama jokiais pinigais“.
Ekonomijos ir gyvenimo komforto santykiui iliustruoti „Jung Vilnius“ direktorius pateikia keletą pavyzdžių: „Dabar daugelis elektros prietaisų yra labai taupūs, A, A+ klasės ir t. t. Normalu, kad perkant buities prietaisus atsižvelgiama į jų eksploatacijos kaštus, nes tai – realiai sutaupyti pinigai ir kam juos mėtyti? Vis dėlto, pavyzdžiui, televizorių mes perkame dėl jo funkcionalumo, galimybių, o kartais – net dizaino. Nesu girdėjęs, kad kas klaustų, kada atsipirks televizorius, nes vienas eikvoja mažiau energijos nei kitas… Tai taip ir su protingu namu. Viena iš jo funkcijų – padėti taupyti. Vis dėl to tai – anaiptol ne vienintelė, o daugeliui žmonių, kurie įsirengia automatizuotus namus, ir ne pati svarbiausia funkcija“.
Kas neatsipirks niekada?
Tokių funkcijų gali būti daugybė. Viena jų – prie išmaniųjų sistemų prijungta garso, vaizdo aparatūra. „Vis dėlto, kalbant apie gyvenimą išmaniajame name, mes ir neturėtume tikėtis, kad pagrindinė jo užduotis ir tikslas – atsipirkti ir taupyti, – sakė R. Skurdenis. – Pavyzdžiui, geras pavyzdys yra Skandinavijos šalys. Jose nėra tokio didelių namų kulto, kaip pas mus, bet skandinavai, kurie itin rūpinasi gyvenimo kokybe ir kurių pragyvenimo lygis – vienas iš aukščiausių Europoje, yra linkę investuoti į išmaniąsias sistemas ir mažesniuose būstuose. Nes jos palaiko sveikatai, savijautai svarbias funkcijas: vėdina, drėkina arba sausina patalpas, palaiko stabilią temperatūrą, apšvietimą ir t. t. O kur dar buities komfortas, kurį teikia automatiškai reguliuojamos žaliuzės, muzika, apšvietimas, neapgaruojantys vonios veidrodžiai ir t. t.“.
Todėl prieš diegiant išmaniąsias sistemas svarbu išsigryninti prioritetus – ar pagrindinis tikslas bus sutaupyti,  ar svarbiausia bus namo funkcionalumas bei gyvenimo komfortas, o gal net prestižas? „Jei tikslas – gyventi kuo taupiau, būsto funkcionalumas bus kiek mažesnis. Jei svarbiausia – komfortas ir prestižas, tokio pastato eksploatacija gali būti net brangesnė nei paprasto būsto, – pasakojo R. Skurdenis. – Kiek žmonių, tiek skirtingų poreikių ir norų, ir praktiškai visus juos galima įgyvendinti pastato automatikos dėka“. Pasak R. Skurdenio, dažniausiai pasirenkamas tarpinis variantas tarp taupymo ir gyvenimo komforto.
„Kad ir kokius prioritetus jūs pasirinktumėte, kad jūsų išmanieji namai būtų išties išmanūs ir funkcionuotų būtent taip, kaip pageidavote, itin svarbu tinkama specialisto kvalifikacija“, – akcentavo „Jung Vilnius“ direktorius.