Lietuvos bankas praneša, kad sparčiai besiplečiančios kredito unijos bus dažniau tikrinamos, o nuo Naujųjų metų jos bus įpareigotos viešai interneto svetainėse skelbti išsamias metines finansines ataskaitas.

LB taip pat ruošia Kredito unijų įstatymo pataisas, kuriose siūloma padidinti minimalius reikalavimus privačiam kapitalui (nuo 15 iki 150 tūkst. Lt), narių skaičiui (nuo 50 iki 300) bei kitas vidaus procesų valdymo priemones.
Tokių veiksmų imtis paskatino šiais metais išryškėjusios problemos kai kuriose unijose, kurios apogėjų pasiekė spalio pabaigoje kilus įtarimams, kad iš Nacionalinės kredito unijos buvo iššvaistyta apie 17 mln. Lt.
„Provincijos kredito unijose viskas tvarkoje, tačiau kai pradėjome tikrinti Kauno ir Vilniaus unijas, pastebėjome, kad jose nemažai pažeidimų. Be to, kai kurias unijas dar ir sieja ryšiai, atveriantys galimybes maskuoti dalį problemų“, – teigia Vytautas Valvonis, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius.
Pasak pašnekovo, didžiausia problema yra unijų pajininkų pasyvumas. „Tarkime, po visų Nacionalinės kredito unijos tikrinimų, į visuotinį pajininkų susirinkimą iš keleto tūkstančių atėjo vos keli žmonės“, – pastebi V.Valvonis. Šiuose susirinkimuose yra sprendžiami visi svarbiausi unijos valdymo klausimai, skiriami valdymo organai, nuo kurių priklausys, ar nebus išduodamos blogos paskolos. Toks pasyvumas atveria kelius unijas užvaldyti ir kriminaliniams elementams.
Spalio pradžioje Lietuvoje veikė 76 kredito unijos, vienijančios daugiau kaip 141 tūkst. narių, kurių turtas sudarė beveik 2 mlrd. Lt – per metus jis padidėjo beveik trečdaliu. Pagrindinis unijų finansavimo šaltinis yra gyventojų indėliai, kurie sudarė 1,7 mlrd. Lt, tuo tarpu šios kredito įstaigos yra suteikusios apie 1,14 mlrd. Lt.