viesieji-pirkim24888

Norinčioms dalyvauti valstybės įmonių skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose įmonėms teks laikytis įstatymų – teikti akcininkų sąrašus, finansines ataskaitas, nurodyti viešojo informavimo priemonių tiražus ir panašiai.

Verslas sveikina iniciatyvą, tik įspėja, kad tai netaptų naujomis prievolėmis įmonėms, penktadienį rašo dienraštis “Verslo žinios”.

Ūkio ministras Rimantas Žylius sako, kad iki šiol viešuosiuose pirkimuose labiau buvo rūpintasi vienu aspektu – kad įmonės būtų atsiskaičiusios su valstybe ir neturėtų pradelstų skolų, tačiau, siekiant didesnio skaidrumo, nuspręsta įmonėms priminti jų prievoles: kad įmonės, kaip to reikalauja Akcinių bendrovių įstatymas, būtų pateikusios finansinę atskaitomybę ir akcininkų sąrašus, kad nebūtų baustos už nelegalų darbą.

Pavyzdžiui, žiniasklaidos atveju, kaip reikalauja Visuomenės informavimo įstatymas, – nurodę visuomenės informavimo priemonės savininkus, auditavę leidinių tiražus ir įvykdę žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimus.

Ekspertų vertinimais, pasak jo, kai kuriose srityse įstatymų nesilaiko didesnė dalis viešųjų pirkimų konkursų dalyvių.

Registrų centro duomenimis, balandžio pradžioje akcininkų sąrašų nebuvo pateikę maždaug 5 proc. uždarųjų akcinių bendrovių, nors tai privalėjo padaryti dar iki praėjusių metų spalio.

Metines finansines ataskaitas pateikė apie 40 tūkst. bendrovių, nors statistikai skaičiuoja, kad šalyje yra apie 50 tūkst. veikiančių akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių.

Kad tokių reikalavimų reikėjo anksčiau, pritaria “Lietuvos verslo konfederacijos/ICC Lietuva” prezidentas Valdas Sutkus, bet nuogąstauja, kad geri norai nevirstų naujais reikalavimais, esą patirtis rodo, kad valstybės institucijos nesugeba viena su kita pasidalinti duomenų bazėmis ir gaišina įmones reikalaudamos surinkti pluoštus pažymų.

“Jei norint dalyvauti viešajame konkurse teks surinkti kelias dešimtis pažymų, skaidriai dirbantis verslas tuo nepasidžiaugs. Gal reikėtų pradėti nuo to, kad būtų sukurtas vieno langelio principas ir įvairios žinybos pradėtų bendradarbiauti”, – siūlo konfederacijos vadovas.

Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovas Dainius Radzevičius įsitikinęs, kad visiškai normalu, jei valstybė nebendradarbiauja su socialiai neatsakingu verslu, pažeidžiančiu įstatymus ar veikiančiu šešėlyje.