Dar neprasidėjus gruodžiui galime pasidžiaugti, kad 2012 metai Lietuvos kino rinkai bus patys sėkmingiausi ir rekordiškiausi per visą nepriklausomybės laikotarpį. Finalinis mėnuo dar labiau patobulins bendrus rezultatus, nes į repertuarą beldžiasi bent du neeiliniai filmai, verti metų įvykio titulo ir kelių peržiūrų.

Trilogijos “Žiedų valdovas” gerbėjai sulaukė naujos trilogijos pagal rašytojo J.R.R.Tolkieno romaną “Hobitas”, pasakojančiame 2002-2004 metais mums matytų įspūdingų įvykių priešistorę. Komplikuotai kurtas ir tik po režisieriaus Guillermo del Toro demaršo finansavimo reikalus susitvarkęs epas iš planuotų dviejų dalių jau išsiplėtė iki trijų. Nuotykių fantazijoje “Hobitas: nelaukta kelionė” Peteris Jacksonas sugrąžino į Viduržemį pažįstamus veikėjus ir įtraukė naujus herojus, o jų klajones ir mūšius su mitinėmis pabaisomis užfiksavo pažangiausių technologijų 3D kamerų sistemomis.
Filmo turinio įdomumu ir jo realizavimo kokybe neleidžia abejoti “Žiedų valdovo” kūrybinės komandos reputacija, tačiau “Hobito” demonstravimas žada ne mažesnę intrigą. Pirmoji serija pravers duris dar nepatirtiems kino žiūrėjimo įspūdžiams ir praplėstoms rodymo galimybėms. Ambicingasis P.Jacksonas užsimojo padaryti tai, ko dar niekas nebandė. Jis įgyvendino grandiozinį eksperimentą ir nufilmavo vaizdą 48 kadrais per sekundę (moksliškai ištirta, kad žmogaus smegenys supranta iki 52 kadrų per sekundę). Iki šiol visi kinuose rodyti filmai buvo užfiksuoti 24 kadrais per sekundę (labai retais atvejais – 25 kadrais per sekundę). Aštriai kritikuojamą technologiją ginančio režisieriaus teigimu, naujasis metodas priartins vaizdą ekrane prie realaus gyvenimo iliuzijos, padidins vaizdo ryškumą ir sumažins patamsėjimus 3D versijoje. Kiekvieną sekundę žiūrovai matys dvigubai daugiau vaizdų ir sėdės priblokšti aukščiausio lygio kokybės bei ypatingų pojūčių erdvinių efektų gilume.
Tačiau P.Jacksono žygdarbis kol kas vertinamas prieštaringai. Pirmą kartą neužbaigta ištrauka iš “Hobito” 48 kadrų per sekundę formatu buvo pristatyta pavasarį Las Vegase vykusiame pasauliniame kino rodytojų suvažiavime. Po to vakaro režisieriaus pečius užgulė dar didesnė atsakomybė ir rizika, nes jis išgirdo gausybę nepasitenkinimų. Liudininkai teigia, kad novatoriškame vaizde visiškai pranyksta kino magija ir vaizdas pasidaro pernelyg realistiškas, tarsi stebėtum teatro spektaklį. Revoliucinė technologija užgniaužia kvapą, kol kadre nėra žmonių, o labiausiai užkliūna nenaturalūs ir keistai pagreitinti veikėjų judesiai, bet šį niuansą režisierius žadėjo amortizuoti. Negatyvi visuotinė nuomonė prislopino 48 kadrų per sekundę pionieriaus P.Jacksono entuziazmą, tad JAV tik 450 kino teatrų iš 4000 rodys “Hobitą” novatoriškai.
Intriguojanti technologija neaplenks ir Lietuvos. Didžiausi kino centrai Vilniuje ir Kaune “Forum Cinemas” ir “Multikino” pakvies į 4 sales išbandyti 48 kadrų per sekundę vaizdo privalumus ir trūkumus, o P.Jacksono išradingumas pareikalavo po 10-12 tūkst. Lt papildomų investicijų kiekvienai salei.

Nenufilmuojamos knygos triumfas
Vizualiu grožiu, giliu turiniu, stipriais jausmais ir magiškais efektais patrauks poetiška nuotykių drama “Pi gyvenimas”. Smulkmenišku kruopštumu garsėjantis ir kiekvieną detalę ilgai gludinantis elitinis režisierius Angas Lee (“Sėlinantis tigras, tūnantis drakonas”, “Kuprotas kalnas”) nuramins rašytojo Yanno Martelio knygos gerbėjus, netikėjusius, kad parašytus įvykius įmanoma nufilmuoti. Taivanyje gimęs, bet Amerikoje gyvenantis kūrėjas padarė kino stebuklą, kuriuo vienodai žavisi tiek kritikai, tiek žiūrovai. Jis gudriai išnaudojo ir organiškai įtraukė į filmo veiksmą 3D efektus, kad net aršiausias technologijos priešas ir garsusis kritikas Rogeris Ebertas netikėtai pradėjo liaupsinti erdvinio vaizdo privalumus.
“Oskaro” nominacijoms rezervuotame dvasingame, sukrečiančiame, humoristiniame, intriguojančiame ir įkvepiančiame filme pasakojamas Indijoje gimusio berniuko sutrumpintu vardu Pi gyvenimas, kupinas incidentų, sukrėtimų, išbandymų ir atradimų. Tragiška audra Indijos vandenyne nubloškė jį gelbėjimosi valtyje su zebru, orangutangu, hiena, žiurke ir Bengalijos tigru. Alkis ir džiunglių įstatymai greitai berniuką palieka su nuožmiu ir nedraugišku tigru Ričardu Parkeriu. 227 dienų išsigelbėjimo istorijoje susipina savęs pažinimas, valios lavinimas, psichologija, religija, žmogaus prisitaikymas prie gyvūno ir dar daug kitokių temų.
“Pi gyvenimas” – tai meną ir pramogą suderinanti meistriška režisūra, įstabūs vaizdai, pribloškianti neprofesionalaus aktoriaus vaidyba (17-metis Suraj Sharma iš Indijos buvo atrinktas iš 3 tūkst. kandidatų) ir tigrą užburiančiai nupiešusių kompiuterinės animacijos burtininkų šedevras (kai kuriuose momentuose žinduolį vaidino 4 tikri tigrai).

Atgimimas iš kino archyvų
O štai Timuro Bekmambetovo studija “Bazelevs” jau kelintus metus okupuoja šventinę savaitę prieš Naujuosius metus. Šį kartą prodiuseris neįjungė trečiosios “Eglučių” girliandos, bet kartu su komanda nupūtė dulkes nuo nepamirštamo, mintinai išmokto ir nuolat cituojamo sovietų kino dinozauro “Sėkmės džentelmenai”. Nostalgiškąjį laikotarpį menančiai kartai eilinė 1972 m. filmo peržiūra palydint senuosius ir pasitinkant naujuosius jau tapo neiškeičiama tradicija. T.Bekmambetovas tikisi, kad retai į kiną užsukantys senjorai vėl padarys išimtį ir užplūs bilietų kasas, kaip buvo pasisekę su kitu šventiniu perdirbiniu “Likimo ironija, arba laimingų Naujų” (tai pats lankomiausias Rusijos kino pramonės filmas Lietuvoje).
Naujieji “Sėkmės džentelmenai” turi ir ryškų lietuvišką dalyvį. Pagrindiniu filmo operatoriumi vis dar dirba “Sidabrinės gervės” laureatas Ramūnas Greičius. Nustebsite sužinoję, kad gruodžio pradžioje “Tado Blindos” operatorius dar keliaus į Sankt-Peterburgą užbaigti filmavimų ir užfiksuoti šventinę metų pabaigos atmosferą, kurios reikia “Sėkmės džentelmenų” montažui. Milžiniškų lūkesčių premjera jau beldžiasi, bet rusiškais standartais prabangus filmas dar net neparuoštas išleidimui ir tikriausiai bus galutinai parengtas likus kelioms valandoms iki suplanuoto starto.
Puikią aktorių komandą surinkusios fantastinės romantinės šventinės persirengimų komedijos silpnoji grandis – režisierių duetas Aleksandras Baranovas ir Dmitrijus Kiseliovas. R.Greičius net neslepia, kad iš tiesų Rusijoje ir Izraelyje filmuotą antrininkų, apsimetinėjimų, gaudynių, pabėgimų ir meilės šou režisavo patys aktoriai.

Cruise’as. Tomas Cruise’as
Amžinai jaunas ir nesenstantis aktorius iš geltonosios spaudos antraščių grįžta į kino ekraną, kuriame jam sekasi žymiai geriau negu realiame gyvenime. Tik štai bėda, kad Tomas Cruise’as darosi vis labiau nemėgstamas dėl su kinu nesusijusios veiklos ir žiūrovai ignoruoja fiziškai sudėtingus jo vaidmenis. Kriminalinėje dramoje “Džekas Ryčeris” brutaliam karo nusikaltimus tiriančiam policininkui sąžinė neleidžia nusiraminti dėl praeities nuodėmių. Jis blaškosi per Amerikos miestus lyg vaiduoklis, atiduoda skolas, provokuoja konfliktus, grasina saviems, keršija priešams ir kovoja už neteisingai apkaltintus. Retai pasitaiko galimybė pamatyti anti-herojų, kenkėją, elegantišką chuliganą ir savanorį teisėją Tomą Cruise’ą. Bet dar smagesnę intrigą kelia demonišką niekšingą epizodinį vaidmenį pagriebęs kultinis vokiečių režisierius Werneris Herzogas. Vien dėl jo verta pamatyti “Džeką Ryčerį”.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-49-2012-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryj