Grupės Lietuvos parlamentarų parengta ir Seimui priimti teikiama rezoliucija dėl padėties Gruzijoje šiai šaliai yra labai svarbi, tvirtina Gruzijos ambasadorius Lietuvoje Georgijus Kerdikošvilis.

“Ši rezoliucija mums yra labai svarbi. Ši rezoliucija – tai patvirtinimas, pripažinimas tarptautiniu lygiu dviejų faktų – teritorijų okupavimo ir etninio valymo. Nacionaliniu mastu tai oficialiai vyksta pirmą kartą ir dėl to tai labai svarbu”, – antradienį per spaudos konferenciją sakė ambasadorius.

Antradienį Seime planuojama pateikti rezoliucijos projektą, kuriame akcentuojamas Gruzijos teritorinis vientisumas, o Rusija raginama iš Gruzijos teritorijos išvesti savo karius.

Anot diplomato, iki šiol apie tai kalbėta tik Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos trijose rezoliucijose, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) valstybių vadovų trijuose viršūnių susitikimuose, Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje.

“Todėl labai svarbu, kad ši diskusija pereitų į atskirų valstybių arba nacionalinį lygį, – sakė G.Kerdikošvilis. – Kol dar negalime realiai pakeisti situacijos okupuotose teritorijose, labai svarbu, kad būtų visiškas juridinis aiškumas: kad Gruzijoje esantys rusų kariai nėra turistai, kad iš tikrųjų vyko etninis valymas ir kad tai yra nusikaltimas žmogiškumui, ką nustatė Europos Sąjungos iniciatyva vykdytas tyrimas.”

Vienas iš rezoliucijos autorių konservatorius Mantas Adomėnas teigė, kad pagrindinis šio dokumento siekis – pademonstruoti solidarumą su Gruzija.

“Mes prisimename okupuotos Lietuvos situaciją, kai nepripažinimo politika, vykdoma Vakarų valstybių, buvo nepaprastai svarbi mūsų kovos siekiui ir teikė pasitikėjimo rezistencijai. Lygiai taip pat dabar svarbu gruzinų tautai parodyti solidarumą, kad jų siekiai yra teisėti, ir išvesti juos iš izoliacijos jausmo, kuris gali susidaryti žiūrint į Europos Parlamento dokumentus, labai svarbu atkurti pasitikėjimą, kuris būtinas, kad Gruzijoje toliau vyktų demokratinės ir su integracijai į Vakarus reikalingos reformos”, – tvirtino parlamentaras.

Pasak M.Adomėno, pagrindinis principas, kuriuo remiasi rezoliucija – kad iš neteisingumo teisė nekyla, kad “neteisėta okupacija negali tapti pagrindu tolesniems Europos žemėlapio kaitaliojimams ir teritorijų dalyboms”.

Konservatorius priminė, kad šį dokumentą Seime ketinta svarstyti daugiau nei prieš savaitę, bet tuomet tikintis Rusijos premjero Vladimiro Putino vizito Vilniuje, jis išbrauktas iš plenarinių posėdžių darbotvarkės.

“V.Putinas neatvažiavo, Seimas gali grįžti prie įsipareigojimų, kuriuos buvo anksčiau prisiėmęs ir kurie 76 Seimo narių parašais buvo įtraukti į ankstesnę Seimo darbotvarkę. Geriau vėliau negu niekada”, – kalbėjo parlamentaras.

Rezoliucijos projekte siūloma paraginti Rusiją išvesti savo ginkluotąsias pajėgas iš Gruzijos teritorijos.

Besitęsiantis Rusijos ginkluotųjų pajėgų buvimas Gruzijos teritorijoje bei “marionetinių režimų” veikla Abchazijoje ir Pietų Osetijoje dokumente vertinama kaip atitinkamų Gruzijos teritorijos dalių neteisėta okupacija.

Lietuvos Seimas savo ruožtu turėtų paskelbti pripažįstantis Gruzijos teritorijos, kurios dalimi yra Abchazijos autonominės respublikos ir Pietų Osetijos autonominio vieneto teritorija, vientisumą.

Rusija yra paskelbusi pripažįstanti šių respublikų nepriklausomybę, nors likusi tarptautinė bendrija ir toliau jas laiko Gruzijos dalimi.

“Atkuriant taiką ir saugumą Rusijos ir Gruzijos konflikto zonoje turi būti vadovaujamasi šiais svarbiausiais principais: Rusijos ginkluotųjų pajėgų išvedimas iš okupuotų Gruzijos teritorijos dalių, okupuotoje Gruzijos teritorijoje veikiančių pseudovalstybinių marionetinių darinių nepripažinimas, jėgos ir kitokios prievartos nenaudojimas, saugus pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų grįžimas į namus, Gruzijos jurisdikcijos atkūrimas Abchazijoje ir Pietų Osetijoje”, – rašoma rezoliucijos projekte.

Pagal projektą, Lietuvos Seimas paragintų abi konflikto šalis sudaryti sąlygas dialogui vykdant įsipareigojimus pagal 2008 metų rugpjūčio 12 dienos paliaubų susitarimą ir susilaikyti nuo veiksmų, eskaluojančių konfliktą bei atitolinančių taikų ir atitinkantį tarptautinę teisę konflikto sprendimą.

Lietuvos prezidentei ir Vyriausybei siūloma “vadovautis šios rezoliucijos principais sprendžiant užsienio politikos klausimus ir ją vykdant, taip pat siekti, kad šie principai būtų įgyvendinami formuojant ir vykdant Europos Sąjungos bendrąją užsienio politiką, sprendžiant tarptautinio saugumo ir žmogaus teisių klausimus Jungtinėse Tautose, NATO, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijoje, Europos Taryboje ir kitose tarptautinėse organizacijose”.