Kas yra Rusija? Kokia tai valstybė? Jei dar kam sunku atsakyti į šiuos klausimus, turėtų padėti praėjusią savaitę Strasbūro žmogaus teisių teisme priimtas sprendimas.

Iš Strasbūro mus pasiekė lavina įrodymų, kad tai Kremliaus kriminaliniais principais valdoma valstybė, nusispjaunanti į savo priimtus tarptautinius įsipareigojimus, teisėtai šalyje gyvenančių piliečių teises. Rusija pati sąmoningai pasirinko tolesnį tolimą nuo Vakarų kultūros, atsisakydama teisės viršenybės principo ir palaikydama valstybės vadovą, kuris spjauna ne tik į tarptautinę teisę, bet ir savo šalies įstatymus.
Strasbūro žmogaus teisių teismas pripažino, kad 2006 m. areštuojant, sulaikant ir išsiunčiant iš Rusijos Gruzijos tautybės piliečius daugybę kartų buvo pažeista Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Kaip po šio sprendimo Rusija turėtų būti vadinama? Ar tikrai Rusija daug skiriasi nuo Baltarusijos arba Šiaurės Korėjos? Kaip vertinti ir tą minėtų valstybių režimų panašumą – juk Rusijos piliečiai kriminalinį režimą entuziastingai palaiko ir net juo didžiuojasi? Tai įrodo gausios sociologinės apklausos, kurių pasitikėjimo ir palankumo viršūnėse puikuojasi Kremliaus valdytojas Vladimiras Putinas.
Strasbūro žmogaus teisių teismas pripažino, kad pažeisti net šeši konvencijos straipsniai: draudimas kolektyvinių išsiuntimų į tėvynę; teisė į laisvę ir saugumą; teisė apskųsti asmens sulaikymą ir areštą; draudimas elgtis nehumaniškai ir žeminti; teisė į teisingą teismą; pareiga aprūpinti teisėsaugos institucijas efektyviomis nusikaltimų tyrimo priemonėmis.
Ne tik įvykiai Ukrainoje, bet ir kiti Kremliaus inspiruoti vidaus politikos sprendimai Rusiją nustūmė į diktatūrą. Ir tai atsitiko ne tik intervencijos į Ukrainą ir dalies jos teritorijos aneksijos metu. Šiurkštūs tarptautinės ir Rusijos nacionalinės teisės pažeidimai Rusijoje vyksta nuolat ir masiškai.
Remiantis Gruzijos vyriausybės liudijimu teisme, neteisėtų veiksmų Rusija ėmėsi po to, kai 2006 m. Tbilisyje buvo sulaikyti keturi Rusijos karininkai. Per pusmetį nuo 2006 m. rugsėjo iki 2007 m. sausio iš Rusijos išsiųsta daugiau nei 4,6 tūkst. čia teisėtai gyvenusių gruzinų. 2,3 tūkst. buvo išvežti priverstinai, kitiems liepta patiems išvykti iš Rusijos.
Savo nusikalstamus veiksmus Rusija Strasbūro teisme bandė teisinti neva vykdyta kova su nelegalia imigracija. Ji atsisakė pateikti šių įvykių įrodymus, migracijos tarnybos dokumentus, paskelbdama juos “valstybės paslaptimi”. Buvo neigiama ir tai, kad Rusijos institucijos išsiuntinėjo laiškus į mokyklas reikalaudamos pranešti, kiek jose mokosi gruzinų tautybės vaikų. Apgailėtina, kad Rusijos mokyklų mokytojai tokį Kremliaus nurodymą vykdė entuziastingai.
Gruzinai buvo areštuojami Rusijos miestų ir kaimų gatvėse, turguose, darbo vietose, mokyklose, namuose. Iš sulaikymo vietų autobusais jie buvo vežami į teismus ir ten, nedalyvaujant advokatams, per kelias minutes buvo išsiunčiami iš šalies, nesigilinant į faktus ir aplinkybes. Keturi gruzinai sulaikymo vietose mirė.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 272014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-27-2014-m