Scanpix

Premjeras Andrius Kubilius gynybos finansavimą sieja su šalies ekonomine situacija ir sako, kad ši problema bus sprendžiama kaip prioritetinė, atsiradus galimybėms.

“Mes visi žinome, kad krizė neleido mums tinkamai finansuoti daugelio sričių, tarp jų ir krašto apsaugos, bet tikrai turime labai aiškią politinę valią šią problemą spręsti kaip vieną iš prioritetinių problemų, kai tik bendra ekonominė ir finansinė situacija mums leis rasti tinkamą sprendimą”, – sakė A. Kubilius pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo.

Nepakankamas NATO narių gynybos finansavimas piktina Jungtines Valstijas, kurios gynybai skiria didžiausią lėšų dalį, sudarančią maždaug du trečdalius viso bendro indėlio.

NATO narės yra įsipareigojusios siekti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio gynybos finansavimo. Lietuva 2 proc. gynybai neskyrė ir ekonominio pakilimo metais, o dabar finansavimo dalis gynybai nesiekia ir vieno procento. Pagal patikslintą BVP, Lietuvos skiriama suma gynybai sudaro 0,85 proc.

Lietuva tarp NATO šalių pagal gynybai skiriamos BVP dalies procentinę išraišką yra priešpaskutinėje vietoje – mažesnį rodiklį yra nurodęs tik Liuksemburgas, turintis daugiau nei pusantro šimto karių kariuomenę. NATO šalių vidurkis – 2,8 procento. Lietuvos gynybos finansavimas taip pat yra vienas mažiausių Vidurio Europos regione – Latvija skiria 1,2 proc. BVP šalies gynybai, Estija – 1,9, Lenkija – 1,7 proc., Baltarusija – 1,5 proc., Rusija – 3,5 proc.