Scanpix

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad gynybos finansavimas taps prioritetu sumažinus per didelį valstybės biudžeto deficitą.

Vis dėlto Vyriausybės vadovas interviu Estijos dienraščiui “Postimees” pabrėžė, jog kol kas sunku prognozuoti, kada Lietuvos išlaidos gynybai pasieks NATO rekomenduojamą 2 proc. bendrojo vidaus produkto ribą.

“Artimiausiu metu mes negalime pagerinti valstybės gynybos finansavimo, nes biudžeto deficitas vis dar lieka labai didelis, maždaug 5 procentai nuo BVP. Visų pirma mes turime įveikti per didelį biudžeto deficitą ir tuomet, žinoma, prioritetine sritimi taps gynybos finansavimas”, – sakė A.Kubilius interviu, kurį  trečiadienį paskelbė premjero tarnyba.

Prognozuojamas 2011 metų šalies biudžeto deficitas siekia 5,1 proc. nuo BVP, 2012 metais tikimasi deficitą sumažinti iki 2,8 proc. nuo BVP.

Premjeras, komentuodamas krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės pareiškimus apie gynybos finansavimą ir paklaustas, ar Lietuvos kariuomenė dar nebadauja, atsakė: “Kariuomenė susitvarko, tačiau kiekvienas ministras turi reikalauti papildomų lėšų, o ministro pirmininko pareiga – atsisakyti jas duoti”.

A.Kubilius sakė pavydintis Estijai, nes šios šalies Vyriausybė “turi galimybę finansuoti valstybės gynybą platesniu mastu”. Estijos valdžia yra iškėlusi tikslą 2 proc. nuo BVP gynybos finansavimą pasiekti 2012 metais.

“Krizė privertė mus sumažinti išlaidas gynybai, tačiau aš tikiuosi, kad mūsų dalyvavimas NATO ir ES suteikia principinę saugumo garantiją, kuri, be jokios abejonės, yra svarbi ir Baltijos šalims. Nes pažvelgus į istoriją ir geografiją, tampa aišku, kad mūsų šalys, o ypač Lietuva, visada atsidurdavo kieno nors, judančio iš Vakarų į Rytus ar iš Rytų į Vakarus, kelyje”, – kalbėjo premjeras.

Jis taip pat pažymėjo, kad jo atstovaujama Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija nepalaikė privalomosios karo tarnybos atsisakymo.

“Lietuvoje per daug liberalų, Estijoje jų mažiau. Mes nepalaikėme siūlymo atsisakyti privalomosios tarnybos – pagrindą tam padėjo ankstesnė socialistų vyriausybė. Tačiau strateginiu požiūriu mūsų šalių gynybos politika ir patys modeliai iš tiesų yra labai panašūs”, – teigė A.Kubilius.

Privalomasis šaukimas į Lietuvos kariuomenę buvo sustabdytas 2008 metų rudenį, tačiau dabartinė Karšto apsaugos ministerijos vadovybė teigia, jog dėl to reikia spręsti galvosūkį, kaip parengti pakankamą šalį ginti pasirengusių piliečių skaičių.