2015 Liepos 18

Gyvenimas, dovanotas vienam teatrui

veidas.lt

Liepos 11 d. po sunkios ligos, eidamas 88 metus, mirė Kauno dramos teatro legenda –  aktorius Leonardas Zelčius. Jis palaidotas Petrašiūnų kapinėse.

Gimtajame Kaune aktorius, kurio tėvas buvo kilęs iš Daugpilio Latvijoje (iš čia – ir neįprasta  lietuvio ausiai pavardė), praleido kone visą savo gyvenimą. Čia, baigęs „Aušros“ gimnaziją, po karo mokėsi Kauno dramos teatro studijoje ir jau 1947-aisiais pradėjo vaidinti profesionalioje scenoje. Už sėkmingai parengtą vaidmenį Leonido Maliugino pjesėje „Seni bičiuliai“ teatras netgi skyrė jam tris metrus ripso naujam apsiaustui.

Todėl kai po metų atsirado galimybė studijuoti Maskvoje, režisierius Viktoras Dineika jaunuoliui tarė: „Ko tau ten stoti, juk ir taip jau vaidini.“ Bet Leonardas nepaklausė ir išvyko studijuoti į  Anatolijaus Lunačiarskio teatro meno institutą, kurį visą likusį gyvenimą minėjo geru žodžiu.

„Įspūdį darė dėstytojai: pasakodami apie italų teatrą jie cituodavo itališkai, apie vokiečių teatrą –  vokiškai. Mums, lietuviukams, dar nelabai mokantiems rusiškai, buvo atlaidūs“, –  yra pasakojęs aktorius.

Nors gyvenimas pokario Maskvoje buvo skurdus – ką tik panaikintos maisto kortelės, L.Zelčius, užaugęs vargingoje šeimoje, kurioje buvo aštuntas vaikas, Rusijos didmiestyje tuomet pasijuto kone turčiumi, mat gaudavo stipendiją.

1952 m. sugrįžo į Lietuvą ir įsidarbino aktoriumi Kauno dramos teatre, kuriame vaidino iki pat  karjeros pabaigos. Sukūrė per100 vaidmenų teatre: nuo žavingojo Figaro Beaumarchais „Figaro vedybose“ 1952-aisiais iki senuko Humelio Augusto Strindbergo „Šmėklų sonatoje“ 1998-aisiais. Turėjo ne vieną progą pasirodyti ir mylimiausiu dramaturgu vadinto Antono Čechovo pjesėse: dar institute sukūręs Trepliovo vaidmenį „Žuvėdroje“, Kaune vaidino Tuzenbachą „Trijose seseryse“, Šabelskį „Ivanove“ ir Firsą „Vyšnių sode“.

Aktorius išmėgino savo jėgas kaip režisierius: statė Alfredo Jarry “Šeštą aukštą”, Carlo Goldonio „Viešbučio šeimininkę“, ilgai gyvavo jo spektaklis vaikams “Snieguolė ir septyni nykštukai”.  TV žiūrovai jį įsiminė iš Liongino Šepučio vaidmens seriale „Giminės“, kurį befilmuojant aktorių ištiko insultas, todėl kūrėjams teko taisyti numatytą scenarijų. Nors daktarai abejojo, ar L.Zelčius kada nors begalės vaikščioti, pasiramsčiuodamas lazdele jis netrukus grįžo ir į filmavimo aikštelę, ir sceną.

L.Zelčius beveik pusmečiu pergyveno ir ištikimai jį slaugiusią žmoną, taipogi Kauno dramos teatro aktorę Danutę Juronytę.

 

 

 

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...