“Veidas” jau penktus metus tęsia projektą “Elitas, kuriuo galime didžiuotis”. Šiemet supažindinsime su dešimt ypač talentingų vaikų. O ši pirmoji pažintis – su Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo “Pagalba Lietuvos vaikams” stipendininke, pianiste, viena perspektyviausių Lietuvos muzikių Guoda Indriūnaite.

"Veido" archyvas

Guoda Indriūnaitė tiki, kad muzikai gimęs žmogus jaučia ją savitai

Šią savaitę Guodai Indriūnaitei sukaks šešiolika, bet ant jos veido nė gramo makiažo. Merginą puošia skaidri šypsena ir žydros akys, o jose – noras nustebinti ir muzikoje pasiekti maksimumą. “Noriu tapti labai profesionalia muzikante. Noriu groti taip, kad galėčiau didžiuotis savimi”, – sako mergina.

Ši jaunoji muzikantė yra XIII Balio Dvariono pianistų konkurso laureatė ir specialaus prizo laimėtoja, tarptautinio vokiečių ir austrų muzikos jaunųjų pianistų konkurso “Klaviermusik”, VII tarptautinio N.Rubinšteino pianistų konkurso Paryžiuje, III tarptautinio fortepijoninės muzikos konkurso laureatė. Kaip ypač perspektyvią muzikę jau trečius metus ją remia M.Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas “Pagalba Lietuvos vaikams”. Už fondo skiriamas lėšas mergina gali dalyvauti konkursuose ir įsigyti profesiniam tobulėjimui reikalingų priemonių. Vieną jų – “Yamaha” firmos elektroninę klaviatūrą ji įsigijo pernai, todėl dabar gali miklinti pirštus net naktimis, netrukdydama artimiesiems ir kaimynams.

Muzikuoja nuo penkerių

Guoda muzikuoja nuo penkerių, o paklausta, ar visuomet grojo fortepijonu, atsako: “Savaime suprantama”. Patikinusi, kad jos gyvenime yra tik vienas instrumentas, mergina užsimena apie penkeriais metais jaunesnį brolį, kuris mokėsi groti klarnetu, po to lankė šokių būrelį, vėliau – dailę, o dabar žaidžia futbolą. Tuo tarpu mūsų pašnekovė nelinkusi blaškytis, ji nuo pat mažumės žinojo, ko nori.

“Mano mama pradinėje mokykloje mokė vaikus muzikos. Namie stovėjo pianinas ir man visuomet knietėjo išsiaiškinti, koks čia daiktas. Taip palengva grojimas tapo hobiu”, – prisimena jaunoji pianistė. Tėvai netruko nusiųsti mergaitę į Anykščių muzikos mokyklą. O ten ji pateko į talentingos mokytojos Irenos Meldaikienės rankas. Dabar jau trečius metus Guoda mokosi M.K.Čiurlionio menų mokykloje. O mama muzikuoti nustojo, dabar mieliau klausosi, kaip skambina Guoda.

Per pastaruosius vienuolika muzikavimo metų mergina dalyvavo bemaž trisdešimtyje konkursų ir ne viename yra nugalėjusi. Ką jai duoda konkursai? “Žinomumą”, – atsako mergina. O tai viena svarbiausių sėkmingos karjeros pagrindo dalių. Be to, per konkursus grojama didelėje scenoje, klausosi daugybė žiūrovų. “Gali metus labai sunkiai dirbti, kad vieną dieną išeitum į didelę sceną ir sugrotum valandos repertuarą. Gali nežmogiškai pavargti, išsilieti scenoje, bet kai tau baigus prasideda plojimai, viduje pajunti didybę ir neapsakomą džiaugsmą. Supranti, kad tavo darbas atsipirko su kaupu ir vėl turi jėgų toliau dirbti”, – atvirai pasakoja pianistė.

Jeigu ne konkursai, kažin ar Guoda būtų patekusi ir į M.K.Čiurlionio menų mokyklą, nes būtent juose pedagogai pastebėjo gabią muzikantę ir pakvietė ją kilti aukščiau. Tiesa, Guoda ne iškart persikėlė į sostinę, palaukė porą metų, nes mamai buvo baugu išleisti iš namų tokį mažą vaiką.

Menų mokykloje mergaitei vėl pasisekė: ji pateko į docentės Aleksandros Žvirblytės klasę ir dabar tikina niekada nenorėsianti kitos pedagogės, nebent kai įstos studijuoti aukštųjų muzikos mokslų. Provokuojamai paklausta, kiek gebėjimų iš savo mokytojos jau yra perėmusi, ilgam susimąsto. “Gal tik tris procentus. Ne daugiau”, – galų gale ištaria.

Mokosi savo nuožiūra

M.K.Čiurlionio menų mokykloje tvyro demokratiška aplinka. Niekas nenurodinėja, kiek kas turi dirbti, kiekvienas moksleivis darbo krūvį pasirenka savo nuožiūra. Guoda sako, kad laiko groti lieka ne per daugiausiai, nes kasdien pamokos užtrunka kone iki vakaro. Todėl jei pavyksta pagroti keturias valandas – labai gerai. Ir savikritiškai priduria, kad jos pirštai nėra labai bėglūs, tad reikėtų padirbėti daugiau: “Nesu labai didelė juodo darbo šalininkė. Matyt, turiu daugiau talento, nes man daug ką pavyksta padaryti per trumpesnį laiką nei kitiems”.

Nors skambinimo technika labai svarbi, menui reikia dar kažko kito. “Yra žmonių, kurie labai sunkiai dirba, jų puiki technika, miklūs pirštai, bet nėra jausmo. O muzikai gimęs žmogus jaučia ją savitai, ir nors nesistengia jos išreikšti labai jausmingai, jam savaime tai išeina. Tai lyg talentas – parodyti jausmus. Jaučiu muziką ir jaučiu, kaip ją atlikti”, – tikina jaunoji muzikė.

Pedagogė A.Žvirblytė patvirtina, kad Guoda jau įgijusi gana aukštą profesionalumo lygį, todėl talentingai merginai netaikomi bendrieji standartai – jai keliami patys aukščiausi reikalavimai.

Svarbu paminėti, kad G.Indriūnaitės širdis panirusi į klasinę muziką, ypač į romantizmo epochą ir jos korifėjų Fryderyką Chopiną. Su jo kūriniais ji net tapo III tarptautinio lenkų fortepijoninės muzikos konkurso laureate. O štai prie šiuolaikinės muzikos širdis nelinksta. Guoda tikina, kad šiuolaikinė muzika nepatinka, nes jos nejaučia, ypač tos, kuri neturi melodijos.

Tačiau dabar mokykloje muzikė turi įveikti du Rodiono Ščedrino kūrinius – preliudą ir fugą. Ar jai pavyks? “Malonu groti, kai nėra prievartos, iš širdies. Manau, tikras menininkas neturi savęs laužyti. Bet kai pasiseka sugroti, pradedi jausti muziką, o kai ją jauti, ji ima lietis. O kai liejasi, būna gera”, – muzikanto duonos subtilumus aiškina pianistė.

Nors Guoda pasiryžusi įveikti skirtingų stilių ir laiko muziką, vis dėlto ji lieka ištikima F.Chopinui ir pripažįsta, kad gyvenime romantiškumas ir jausmingumas kartais jai pakiša koją. “Norint dabar išgyventi, reikia turėti šaltą protą ir viską atlikti valingai. Jei pasikliauji vien jausmais, gali kažko nesuprasti, o kiti ims ir pasinaudos tavimi. Nelabai džiaugiuosi, kad neišeina šaltai mąstyti”, – prisipažįsta menininkė.

Guoda tvirtai žino, kad ji bus muzikantė, ir šio nusistatymo nežada keisti. “Jeigu jau įstoji į M.K.Čiurlionio menų mokyklą, vadinasi, žadi sieti savo gyvenimą su muzika. Turi tikslą ir jo sieki”, – dėsto mergina.

Baigusi mokyklą ji žada stoti į Frankfurto prie Maino aukštąją muzikos mokyklą, kur profesoriauja kita lietuvė – Guoda Gedvilaitė. Beje, abidvi Guodos, abidvi pianistės, jau yra surengusios sėkmingą koncertą. G.Indrūnaitė mano, kad studijos Vokietijoje jai duos daugiau naudos nei mūsiškėje Muzikos akademijoje, be to, ten ir mokslai nemokami.

Yra tik vienas dalykas, ko Guoda bijo: “Būtų labai negerai gauti traumą, kuri nutrauktų mano ryšį su muzika. To ir bijau: jeigu iš manęs atimtų muziką, pražūčiau. Dar bijau, kad mano nuomonė nepasikeistų, nedingtų meilė muzikai ir neateitų toks laikas, kai nebežinosiu, ko noriu. Juk yra žmonių, kuriems viskas išeina gerai, bet jie nežino, ko nori. Man tai baisiausia. Juk privalai turėti tikslą ir jo siekti, gyvenimas negali būti šiaip sau”.

O kol kas Guodos laukia du devintos klasės egzaminai – fortepijono ir solfedžio. Tada – vasara. Tiesa, iki rugsėjo bus parengta programa, kurią ji turės peržiūrėti, tačiau vis tiek tai nebus toks intensyvus darbas kaip per mokslo metus. Be to, Guoda su M.Rostropovičiaus fondu, kuris ją globoja jau trečius metus, ketina vykti į Nacionalinę moksleivių akademiją Nidoje, į kurią kasmet dviem savaitėms susirenka fondo globotiniai. Ne tik muzikantai, bet ir matematikai, fizikai, chemikai.

Be to, mergina ruošiasi lankyti garsios muzikantės iš Maskvos Gnesinų muzikos akademijos profesorės Veros Nosinos privačias pamokas Druskininkuose.

Kokia ateitis laukia Guodos, klausiame jos mokytojos A.Žvirblytės: “Ateitį išburti būtų sunku, tačiau nepaneigsi, kad Guoda labai muzikalus žmogus, ir tuo ją apdovanojo gamta. Be to, ji turi stiprią meninę intuiciją ir atkakliai dirba, rengia įvairias programas. Guoda labai įdomi ir turi savo nestandartinį pasaulį. Tai labai svarbu menininkams”.

O ką apie tai mano pati Guoda? “Daug kas man sako, kad savo energija veikiu žmones, todėl jiems įdomu klausytis mano muzikos. Manau, taip yra dėl to, kad įsijaučiu. Man patinka groti”, – apibendrina būsimoji fortepijono muzikos žvaigždutė.

Guodos Indriūnaitės laimėjimai

Jaunoji muzikantė yra XIII B.Dvariono pianistų konkurso laureatė ir specialaus prizo laimėtoja, tarptautinio vokiečių ir austrų muzikos jaunųjų pianistų konkurso “Klaviermusik”, VII tarptautinio N.Rubinšteino pianistų konkurso Paryžiuje, III tarptautinio lenkų fortepijoninės muzikos konkurso, skirto F.Chopinui, laureatė.

Pianistė jau grojo solo koncertus Anykščiuose, Utenoje, Ofenbache (Vokietija), 2007 m. rugpjūtį surengė bendrą koncertą su G.Gedvilaite.

Guoda buvo apdovanota Anykščių rajono savivaldybės vaikų ir jaunimo premija “Už nuopelnus Anykščių kraštui” bei įvertinta Lietuvos prezidento padėka ir pinigine premija tarptautinių konkursų laureatų pagerbimo iškilmėse.
2008-ųjų birželį Guoda pelnė pirmąją premiją Juveskiulės mieste Suomijoje vykusiame tarptautiniame jaunųjų painistų konkurse, o rugsėjį dalyvavo Klaipėdoje surengtame tarptautiniame festivalyje “Klasikinės muzikos ateities vardai”, čia atliko solo programą ir grojo su orkestru “Camerata Klaipėda”.