Informacinių technologijų srityje artimiausiu metu progresas bus susijęs su patogumo didinimu vartotojams. “Omnitel” vadovo Antano Zabulio vertinimu, artėja laikas, kai daug kam atlikti užteks vieno mygtuko paspaudimo. Mobiliosios aplikacijos iš esmės pakeis žmogaus gyvenimą – padidins sveikatos apsaugos kokybę, saugumą keliuose, namų patogumą ir netgi pilietiškumą. Bet svarbiausia – technologijos ne atitolins, o kaip tik suartins žmones, nepriklausomai nuo jų tautybės, rasės ir pažiūrų. Apie tai kalbamės su A.Zabuliu.

VEIDAS: Dar neseniai IT sektoriuje bendrovės konkuravo technologinėmis naujovėmis ir netikėčiausiais sprendimais. Dabar, regis, nebesukuriama kažko naujo, o tik tobulinami seni išradimai. Kokios tendencijos vyraus netolimoje ateityje?
A.Z.: Iš tiesų anksčiau daugiausiai buvo kalbama apie technologinius sprendimus. Dabar apie tai beveik nešnekama. Tiek dabar, tiek ateityje bus koncentruojamasi į duomenų perdavimą, nes duomenų vartojimas nuolat didės. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad netrukus vienas vartotojas vidutiniškai naudos 1 Gb duomenų per parą, todėl turės egzistuoti įrenginiai, kurie tokį duomenų kiekį galės užtikrinti.

VEIDAS: Kam žmogui tiek duomenų, kam jie bus naudojami? Ar tiek duomenų reikės kasdienei informacijai gauti?
A.Z.: Daugės įvairių su duomenų perdavimu susijusių paslaugų. Jau netrukus taps itin svarbi e. medicina. Tai reiškia, kad mobilusis įrenginys bus susietas su įvairiais davikliais, siunčiančiais informaciją apie žmogaus sveikatos būklę tiesiai į sveikatos priežiūros centrus, o gydytojai galės nuotoliniu būdu stebėti savo pacientų savijautą. Tai bus viena labiausiai spurtuosiančių sričių IT srityje.
Be to, bus toliau plėtojama e. parašo technologija, leidžianti dokumentus pasirašyti bet kurioje šalyje.

VEIDAS: Lietuva buvo viena pirmųjų, įdiegusių e. parašą. Ar galima sakyti, kad šioje srityje išlaikysime pirmūnės poziciją?
A.Z.: Iš tiesų buvome patys pirmieji. Tai buvo valstybinė programa, numačiusi, kad e. parašu naudosis 300 tūkst. vartotojų. Dabar jų šalyje turime 100 tūkst. Kad e. parašas toliau judėtų į priekį, reikalingas verslo ir valdžios sutarimas. Jau vyksta diskusijos dėl antrojo e. parašo įgyvendinimo etapo.

VEIDAS: Technologijos prisidės prie sveikatos apsaugos, leis pasirašyti dokumentus. O kaip technologinis progresas keis žmogaus socialinį gyvenimą, bendravimą su artimaisiais? Ar netapsime dar didesni individualistai?
A.Z.: Priešingai. Juk technologijos jau dabar leidžia žmonėms aktyviai dalyvauti įvairiuose procesuose ir juos stebėti. Pavyzdžiui, kartu su socialinių tinklų plėtra atsiranda daugiau skaidrumo politikoje. Institucijų pažadų įgyvendinimą (kad ir suremontuoti aikštelę ar renovuoti pastatą) žmonės gali stebėti ir vertinti padedami įvairių aplikacijų. Taigi mobilieji įrenginiai kaip tik skatina įsitraukti ir dalyvauti.

VEIDAS: Nebeminite telefonų, tik mobiliuosius įrenginius. Kokių įrenginių dar gali atsirasti netolimoje ateityje?
A.Z.: Skaičiuojama, kad iš viso prietaisų, kuriuose bus naudojama SIM kortelė, pasaulyje jau greitai bus apie 20 mlrd. Tai ir tie patys telefonai, ir išmanieji televizoriai, šaldytuvai, automobiliai. Jau dabar išmanieji automobiliai dėl 4G ryšio į pavojų sureaguoja greičiau nei vairuotojai. SIM kortelės padės atverti vartus, įjungti pastato šildymą. Kitaip sakant, bus orientuojamasi į žmogaus gyvenimo komforto didinimą. Artėja diena, kai daug kam atlikti pakaks vieno mygtuko paspaudimo.
Neabejoju, kad išmanumo daugelyje įrenginių tik daugės, tačiau pasakyti, kokių dar prietaisų atsiras ateityje, nelengva. Juk ir Steve’as Jobsas, kažkada prabilęs apie ateities technologijas, buvo laikomas lengvu bepročiu.

VEIDAS: Lietuva IT srityje buvo viena pirmūnių visame pasaulyje. Ar nenutiks taip, kad paskubėję galiausiai liksime paskutiniai, nes dar ne vienus metus naudosime pirmąsias, jau pasenusias technologijas, o kitose taip neskubėjusiose šalyse bus diegiami naujausi išradimai?
A.Z.: Jei kalbame apie infrastruktūrą, šioje srityje pokyčiai nėra tokie žaibiški, kad kasmet atsirastų vis naujų technologijų. Infrastruktūra reiškia pinigus, ir labai gerai, kad jie investuoti Lietuvoje. Infrastruktūros požiūriu ir dabar esame pirmame pasaulio penketuke. Be to, Lietuva kitas šalis aplenkė prašokdama kai kuriuos etapus.

VEIDAS: Kiek ta infrastruktūra yra pasirengę naudotis žmonės?
A.Z.: Kai kurie tikrai labai toli nuo technologijų, ir tas atotrūkis toliau didės. Žinoma, kai kurios naujovės ateina savaime, be jokio raginimo ar programų, pavyzdžiui, Mokesčių inspekcijos pajamų deklaravimo sistema prigijo stebėtinai gerai. Tačiau daugeliu kitų atvejų reikalingos skatinimo programos, nes diegiant technologijas žmogus dažnai pamirštamas. O juk naudojimasis technologijomis yra ir taupa, ir dinamika.

VEIDAS: Kaip toje dinamiškoje IT rinkoje keisis mobiliojo ryšio operatorių vaidmuo? Ar daugėjant paslaugų ir galimybių jie netaps nišiniais rinkos žaidėjais?
A.Z.: Kai “Nokia” išgyveno geriausius savo laikus, apie juos sukosi per tūkstantį mažesnių bendrovių, kūrusių naujas aplikacijas. “Nokia” jas naudodavo ir iš to laimėdavo visi. Dabar mobilieji operatoriai skatina universitetus kurti naujas aplikacijas ir plėsti jų naudojimą, nes tai naudinga patiems operatoriams. Kaip “Nokia” gaudavo savotišką desertą iš mažesnių bendrovių, taip mobiliojo ryšio operatoriai dabar mėgaujasi aplikacijų kūrėjų produktais.

VEIDAS: Tačiau “Nokia” aukso amžius baigėsi. Kas laukia Lietuvoje veikiančių operatorių ir kiek, jūsų manymu, jų liks?
A.Z.: JAV veikia trys operatoriai, ir ten vyksta labai rimta diskusija apie tai, kad jų yra per daug. Manoma, kad veikiant vienam operatoriui kur kas lengviau plėtoti infrastruktūrą. Tai nereiškia, kad operatoriai turi išnykti. Jie gali kooperuotis, bendradarbiauti. Tokių užuomazgų jau pastebima ir Europoje.

VEIDAS: Ar įsivaizduojate, kad Lietuvoje galėtų bendradarbiauti “Omnitel”, “Bitė” ir “Tele2″?
A.Z.: Ne tik įsivaizduoju, bet taip ir yra. Pavyzdžiui, jei mūsų bokštas stovi vietovėje, kurioje neleidžiama statyti naujų bokštų, leidžiame juo naudotis ir, tarkime, “Bitei”. Sąvoka “mano daržas” buvo aktuali anksčiau, o šiandien bendradarbiavimas yra neišvengiamas. Reikia išmokti dalytis infrastruktūra.